Rodomi pranešimai su žymėmis baltasis šokoladas. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis baltasis šokoladas. Rodyti visus pranešimus

2014 m. gegužės 18 d., sekmadienis

Keksiukai su rabarbarais ir baltuoju šokoladu

Šiandien sėdėdama ant beprotiškai gražaus ofiso stogo ir besimėgaudama saulės spinduliais staiga supratau, kad vasara su savo malonumais ir privalumais jau visai čia pat. Ne tiek ir daug laiko liko iki didžiųjų birželio įvykių - L. išėjimo iš bibliotekos (pasimatymai Saulėtekyje jau rimtai nusibodo...), vestuvių (ne mano!), komandiruotės (darbo vieta trumpam persikels į Romą) ir atostogų.

Tad dabar pats metas mėgautis šviežiomis salotomis, rabarbarais ir pirmosiomis, dar tolimais kraštais kvepiančiomis braškėmis. Juk šis vitaminų, saulės ir geros nuotaikos sezonas toks trumpas...

Pirmuosius rabarbarus šiemet nuskyniau dar per šv. Velykas, kai aptikau juos močiutės darže. Ir jie iš karto nukeliavo į keksiukus.

Keksiukai su rabarbarais ir baltuoju šokoladu

Reikės: 
200 gramų miltų
100 gramų kuskuso kruopų
130 gramų cukraus
kiaušinio
šaukštelio kepimo miltelių
225 mililitrų pieno
80 gramų sviesto
4-5 rabarbarų stiebų
100 gramų baltojo šokolado

Miltus, kuskusą, cukrų ir kepimo miltelius gerai išmaišyti.
Ištirpinti sviestą ir palikti, kad pravėstų. Lengvai išplakti kiaušinį, sumaišyti su pienu ir supilti pravėsusį sviestą. Nepersistengiant viską suplakti. Tada pamažu maišant supilti plakinį į sausąjį mišinį.
Rabarbarus supjaustyti, šokoladą stambiai sukapoti. Priedus įmaišyti į tešlą, sudėti į keksiukų formeles.
Kepti apie 30 minučių 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje. 

Šaltinis - savaitgalio redez-vous

Keksiukus kepiau švęsdama darbinę sukaktį - jau metus dirbu universiteto palėpėje. Per tas 365 dienas buvo visko - ir džiaugsmo dėl pavykusių projektų, ir pakelto balso protrūkių, ir skubėjimo bei streso, ir atsipalaidavimo... Galiu džiaugtis įgyta patirtimi, bet po truputį norisi žvalgytis toliau arba aukščiau. Tik kol kas turbūt turiu tam dar kiek per skystas blauzdas.




Tiesa, jas dabar stiprinu fiziškai - jau minėjau aštuonių minučių mankštas, o visai neseniai vėl grįžau prie kūno plastikos užsiėmimų ir plano padaryti špagatą. Kol kas viską beprotiškai skauda, bet žinau, kad jeigu smarkiai norėsiu ir toliau tam skirsiu po kelias valandas į savaitę, tikrai imsiu ir tai padarysiu. Kaip ir išmoksiu naujus burtažodžius camel walk ir snake paversti realybe.

Motyvacija juk yra viskas, tiesa?

2014 m. sausio 9 d., ketvirtadienis

Cinamoniniai sausainiai su riešutais

"Daug žmonių gyvena daugtaškiais. Iš to vėliau kyla didelės dramos," - pasakė vienas protingas žmogus, režisuojantis studentiškus spektaklius, o aš tai perskaičiusi visiškai pritariau. Dėl to dabar stengiuosi neslėpti savo minčių po daugtaškiais ar užuominomis, o pasakyti tai, ką noriu pasakyti. Ir vis dar šypsausi.

Žinoma, prie šypsenos prisideda namie nevystančios gėlės (tarp jų ir mano mylimosios tulpės!), rankinėje paslepiami saldumynai ir nepastebimai iki nakties užsitęsiantys pokalbiai. Tad po virtuvinio štilio man vėl norisi gaminti gardžias vakarienes ir kepti pyragus. Tiesa, man buvo patarta pasidomėti ir sausainiais, nes, pasirodo, pyragai ne visiems yra pats geriausias dalykas pasaulyje! Tad domiuosi.

Cinamoniniai sausainiai su riešutais
100 gramų kambario temperatūros sviesto
100 mililitrų cukraus
100 mililitrų rudojo cukraus
kiaušinio
100 gramų smulkintų mėgstamų riešutų
100 mililitrų avižinių dribsnių
100 gramų tarkuoto baltojo šokolado
175 mililitrų miltų
šaukšto malto cinamono
0,5 šaukštelio kepimo miltelių
0,5 šaukštelio druskos

Sumaišyti sviestą, abiejų rūšių cukrų ir kiaušinį. Suberti riešutus, tarkuotą šokoladą, avižinius dribsnius ir maltą cinamoną. Atskirai sumaišyti miltus, kepimo miltelius bei druską ir supilkite į tešlą. Maišyti, kol ji taps vientisa.
Tešlą šaukštu dėti ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepti 10-15 minučių 200 laipsnių karštumo orkaitėje.
Prieš ragaujant atvėsinti.

Šaltinis - žurnalas "Virtuvės paslaptys" (nežinau koks, nes receptą išsikirpau ir tiek...)

Labai mėgstu tokio tipo sausainius. Atsimenu, dar prieš šv. Kalėdas iškepiau jų visiems tuo metu namuose besisvečiavusiems žmonėms, bet vis tiek didžiąją dalį suvalgiau pati, nes tiesiog nepavyko atsitraukti nuo dubens... Kartais būna!



O kas dar vyksta mano gyvenime? Nieko ypatingo. Šią savaitę ir toliau mokiausi naujų dalykų - į įdomiųjų studijų sąrašą įtraukiau biomechaniką, viename renginyje susipažinau su keliais policijos pareigūnais ir išgėriau kavos su generaliniu komisaru (gaila, ne su komisaru Reksu...), daug rašiau ir taisiau, pradėjau dėliotis vasaros planus ir skaityti apie vestuvių scenarijus...

Žodžiu, kiekviena diena atneša savų mažų džiaugsmų. Tik reikia atsimerkti ir juos pamatyti.

2012 m. rugpjūčio 21 d., antradienis

Šokoladinis pyragas su alumi ir lazdyno riešutais

Naktimis danguje išryškėja Paukščių takas. Kartas nuo karto nukrenta žvaigždė, o aš nespėju sugalvoti noro. Miegoti palapinėje darosi per šalta ir kojų pirštai, apmauti dvejomis kojinėmis ir užkloti ne tik miegmaišiu, bet ir papildomu pledu, vis tiek sušyla tik tada, kai ateina rytas ir pro debesį išlenda bent vienas saulės spindulys. Ežere maudytis taip pat šaltoka.

Vasaros pabaigą turbūt jaučia ir pikti vabzdžiai, tad stengiasi atsigriebti už praleistas progas ir paženklinti atsipalaidavusius vasarotojus. Kažkuriam iš jų turiu dėkoti už dvigubai padidėjusį raumenį ir baimę, kai nutirpus rankai pagalvojau, kad galiu būti alergiška.

Ši vasara buvo (na, vis dar yra!) labiausiai festivalinė (visomis prasmėmis) iš visų ir aš nenoriu, kad ji baigtųsi!


Paskutiniojo festivalio metu iš fotoaparato ištryniau dviejų patiekalų nuotraukas, tad kondensuoto pieno keksiukai su raudonaisiais serbentais, kuriuos kepiau net du kartus, turės palaukti kitų metų arba pakeisti uogas recepte. O itališka vištiena neturėtų ilgai užtrukti pakeliui į mano orkaitę ir vėl.
Tačiau dabar traukiu receptus iš archyvo.

Šokoladinis pyragas su alumi ir lazdyno riešutais buvo iškeptas dar birželio mėnesį, kai grįžusi iš Paryžiaus pasakojau savo kelionių įspūdžius draugams. O tada pyragą nešiau į darbą kolegės magistro diplomo proga.
Šį pyragą galima pavadinti "PMS džiaugsmu", nes jis dėl savyje sukauptos kalorijų bombos ir šokolado gali išgelbėti gyvybes.
True story.



Šokoladinis pyragas su alumi ir lazdyno riešutais
daugiau nei 12 žmonių pasaldinti gyvenimui reikės:
200 gramų sviesto
400  gramų juodojo šokolado
50 gramų baltojo šokolado
250 gramų cukraus
4 didelių kiaušinių (arba 5 mažų)
200 mililitrų tamsaus alaus
100 gramų miltų
40 gramų kakavos miltelių
1,5 šaukštelio druskos
200 gramų kepintų lazdyno riešutų be luobelių
250 mililitrų riebios grietinėlės

Sviestą, 300 gramų juodojo šokolado ir baltąjį šokoladą sudėti į puodą ir kaitinti ant vidutinės ugnies iki masė taps vienalytė. Įmaišyti cukrų ir nukelti nuo ugnies. Masę kiek atvėsinti ir po vieną įmušti kiaušinius po kiekvieno gerai išplakant.
Atskirame dubenyje sumaišyti miltus, kakavos miltelius ir druską. Miltų mišinį pakaitomis su alumi supilti į šokolado masę: visų pirma pilti miltus, tada alų, vėl miltus, vėl alų ir pabaigti miltais. Tuomet įmaišyti kepintus lazdyno riešutus be luobelių.
Paruoštą tešlą pilti į kepimo popieriumi išklotą kepimo formą (20x30 cm) ir kepti iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie pusvalandį. Neperkepti, nes pyragas praras jam būdingą drėgnumą.
Iškepusį pyragą visiškai atvėsinti ir pasiruošti glaistą: grietinėlę pakaitinti ant vidutinės ugnies, kol užvirs. Tuomet sudėti likusį šokoladą, smulkintą gabalėliais. Leisti pastovėti kelias minutes, tada išplakti iki vientisos konsistencijos. Palaikyti porą valandų šaldytuve, kad glaistas sutirštėtų, ir aptepti pyrago viršų bei palikti sustingti.
Ir jau tada galiausiai galima valgyti!

Šaltinis - tinklaraštininkų žurnalas "°C", 2012 vasara


P.S. Šiandien prisiminiau anekdotą, kad jei nori, jog blondinė turėtų užsiėmimą visai dienai, reikia jai duoti lapą su užrašais "Žiūrėti kitoje pusėje". Kad aš būčiau užimta visai dienai, man reikia parodyti puslapį su šuniukų nuotraukomis.
Va tokį.

2012 m. balandžio 2 d., pirmadienis

Tinginys su baltuoju šokoladu ir mėtomis

Turbūt pirmą kartą taip greitai po gaminimo publikuoju receptą! Prieš savaitę perskaičiau, vakar saulės nušviestoje virtuvėje pabūriau su ingredientais ir iš karto supratau, kad šį saldumyną kartosiu dar ne vieną kartą.
Tikras Mojito, kurį galima sukramtyti!
Ačiū Virtuvės mitų griovėjams ir žurnalui "Virtuvė"!


Tinginys su baltuoju šokoladu ir mėtomis
Reikės:
2 pakelių sausainių be cukraus "Gaidelis"
200 gramų baltojo šokolado
pusės skardinės saldinto sutirštinto pieno
šlakelio brendžio
saujos šviežių mėtų lapelių
citrinos

Sausainius susmulkinti, įtarkuoti citrinos žievelę ir apšlakstyti brendžiu.
Vandens vonelėje ištirpinti baltąjį šokoladą, supilti sutirštintą pieną ir gerai išmaišyti. Nukelti nuo garų.
Mėtų lapelius smulkiai sukapoti, sumaišyti su pusės citrinos sultimis. Paruoštas mėtas sudėti į šokolado masę ir gerai išmaišyti. Sumaišyti su smulkintais sausainiais.
Iš kiek pravėsusios masės formuoti rutuliuku arba pilti į kepimo popieriumi išklotą skardą ir išlyginus gerai suslėgti.
Laikyti šaldytuve 2-3 valandas arba per naktį.
Galima rutuliukus apvolioti cukraus pudroje.

Šaltinis - "Virtuvė", 2012. Nr. 4 (34).


Lėtam savaitgaliui prie arbatos ir stalo žaidimų - kaip tik!
Manau, kad puikiai tiktų ir šv. Velykų saldumynų stalui.

Tik tiek šiandien turiu pasakyti, turbūt išsisėmiau. Grįžtu į miegapelės būseną.