Pyragėliai su rabarbarais ir šilauogėmis

Pastarųjų mano įrašų aktualija – kankinantis nuovargis. Ir dabar dar šiek tiek apie jį. Bet šį kartą ne apie tą protinį nuovargį, kai atrodo, kad galvoje išsitiesė baltas lapas, ant kurio neįstengi parašyti nė vieno žodžio, bet apie tą fizinį, kai nebegali pastovėti vienoje vietoje, kad ir kaip norėtum.

Šis man patinka labiau, nes dažniausiai taip save nuvarginu ilgomis bėgimo distancijomis ir būnu apdovanojama medaliais bei saldumynais. Praėjusį sekmadienį prasibėgau Kaune – visus 21,1 kilometrų bėgau ganėtinai stabiliai ir mintyse vis skaičiavau – kiek liko iki vandens stotelės, kada pagaliau pamatysiu trasoje WC, kiek smarkiai į priekį išsiveržę lyderiai, kiek žmonių aplenkiau ir koks bus mano galutinis rezultatas. Jis nepradžiugino taip smarkiai, kaip kad norėjau, tačiau tarp visų 230 finišavusių moterų pasirodžiau tikrai neblogai. O ir erdvės rekordams ir geriausiam sezono rezultatui liko su kaupu.

Po mažiau nei dviejų valandų nepertraukiamo bėgimo, vizitas Vytauto Didžiojo Karo muziejuje šiek tiek mane kankino. Na, bent iki Dariui ir Girėnui skirtos salės su „Lituanikos“ nuolaužomis – ten tiesiog prilipau prie stiklo. Avia bacila jau rimtai mane apsėdo.

Pats savaitgalis Kaune buvo tikrai geras – ir pramogų, ir poilsio, ir piknikų prasme. Besigrožėdami Kauno mariomis ir ten vykstančiu vandens formulių čempionatu ragavome vienus vasariškiausių ir paprasčiausių mano keptų pyragėlių – su rabarbarais ir šilauogėmis.

Pyragėliai su rabarbarais ir šilauogėmis

Reikės (ingredientų kiekį pasireguliuokite pagal tai, kiek pyragėlių norisi):
šaldytos sluoksniuotos mielinės tešlos
rabarbarų stiebų
cukraus
cinamono
šilauogių

Tešlą atšildyti ir iškočioti. Tuomet supjaustyti norimo dydžio gabalėliais.

Cukrų sumaišyti su cinamonu (mano proporcija buvo 1:1). Rabarbarus nulupti ir supjaustyti tešlos gabalėlio ilgio juostelėmis.

Tešlos gabalėlius apibarstyti cukraus ir cinamono mišiniu, ant viršaus išdėlioti rabarbarus ir nuplautas šilauoges. Vėl užberti šiek tiek cukraus ir cinamono.

 Kepti 190 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie 20 minučių.

Šaltinis – žurnalas-albumas „Vasara pagal Virtuvės mitų griovėjus“ Nr. 1, 2013

Prie protinio ir fizinio nuovargio temos šią vasarą turbūt sugrįšiu dar ne vieną sykį. Dabar aplinkui vyksta tokie dalykai, kurie verčia mane sėdėti išplėtus akis ir laukti, kuo pasibaigs purvini įtakos žaidimai, arba tiesiog verstis per galvą, kad pateisinčiau visus tuose žaidimuose man keliamus lūkesčius. Lieka stebėti ir mokytis, į kokias situacijas gyvenime įmanoma pakliūti ir kaip reikėtų iš jų suktis.

O pabaigai – šiek tiek optimizmo. Kometa atšventė šeštąjį gimtadienį ir, manau, kad švęs tuos gimtadienius ir toliau. Pradėti rašyti buvo vienas geriausių sprendimų, kuriuos priėmiau savo gyvenime. Ateityje, tikiu, aš dar tikrai juo pasidžiaugsiu.

Sausainiai su rabarbarais

Keistas ir įdomus šis pavasaris. Kalbu šį sykį ne apie sniegą gegužės mėnesį (nors tai prie keistumo smarkiai prisidėjo), o apie buitinius dalykus. Radau naujus namus, išbandžiau gyvenimą remonto sąlygomis ir pirmą kartą istorijoje klijavau tapetus, atlaikiau didžiąsias kraustynes ir turbūt dar didesnį panikos priepuolį kiek daug daiktų aš turiu, davai, pusę jų išmesiu, ir dabar žaidžiu namų šeimininkę mažytėje chruščiovkės virtuvėje.

Pirmąsias to tikrojo pavasario užuomazgas pamačiau per šv. Velykas, kai močiutės darže atradau žaliuojantį rabarbarų krūmą. Net neturėdama aiškaus plano, ką su jais darysiu, iš inercijos jų tuoj pat prisiskyniau, o po to šiek tiek pasigailėjau. Bet išnarsčiusi pinterest pasiūlymus, radau man priimtiną saldumyną – sausainius su rabarbarais.

Kepiau juos jau keletą kartų – pirmąjį, kai su kolegomis keliavome į komandiruotę Belfaste, o antrąjį – vieną sekmadienio vakarą, kai buvo čiut liūdna ir norėjosi ko nors gero ir saldaus. Puikiai pavyko abu kartus!

Sausainiai su rabarbarais

3 skardoms sausainių reikės:

180 gramų sviesto
200 gramų rudojo cukraus + vienas šaukštas baltojo

dviejų M dydžio kiaušinių

240 gramų miltų

šaukštelio kepimo miltelių

trijų didelių rabarbarų stiebų

vienos didelės citrinos nutarkuotos žievelės

dviejų šaukštelių citrinos sulčių

Rabarbarų stiebus nuplauti, nulupti ir supjaustyti mažais gabaliukais. Apibarstyti šaukštu cukraus, nutarkuota citrinos žievele ir apšlakstyti citrinos sultimis. Gerai išmaišyti ir kuriam laikui (kol pasiruošite visus kitus reikalus) atidėti į šalį.

Kambario temperatūros sviestą gerai išsukti su ruduoju cukrumi, tuomet įmušti du kiaušinius (jeigu kiaušiniai L dydžio, užteks ir vieno) ir vėl gerai išmaišyti.

Miltus sumaišyti su kepimo milteliais, o tada įmaišyti į sviesto-cukraus-kiaušinių masę. Sudėti rabarbarus ir dar kartą gerai išsukti.

Kepimo skardą iškloti kepimo popieriumi, ant jo dėti po pilną šaukštą sausainių tešlos (palikite didelius tarpus tarp būsimų sausainių, nes jie linkę plėstis į šonus) ir kepti 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie 10-15 minučių, kol gražiai paruduos sausainių krašteliai.

Priklausomai nuo to, kiek laiko kepsite, sausainiai bus arba traškesni, arba minkštesni. Man buvo skanūs abu variantai.

Šaltinis – picklebums.com (pinterest‘o atradimai)

Naujieji namai yra vos už 2 kilometrų nuo Vingio parko. Tai sausainių suteiktos kalorijos greitai buvo išbėgiotos besiruošiant didžiajam vasaros startui Kaune. 

Ir vis tiek... Kad ir kaip norėjau atskiros svetainės, kurioje būtų galima tiek padirbėti, tiek pailsėti, vis tiek galiausiai kompiuterio klaviatūrą mieliau barškinu pusiau gulomis įsitaisiusi miegamojo lovoje. Turbūt šitie įpročiai ne taip greitai pasikeis. 

Rabarbarų šerbetas

„Turbūt dar visai anksti, bet Vilnius tuščias. Vilnius kasdien vis tuštesnis – juo tuštesnis, juo didesnė gatvėse spūstis.“ (Ričardas Gavelis)

Tokiais žodžiais prasidėjo „Vilniaus paraštėse“ gautas laiškas nuo Ričardo Gavelio. Iki paimdama į rankas primargintą popieriaus lapą, skubėjau senamiesčiu ir stebėjausi, kaip šaltokas šeštadienio rytas išgainiojo Vilniaus vietinius ir atidavė gatves turistams. O tada pati apsimečiau turiste ir išėjau pasivaikščioti literatūriniu keliu, kuriame ne tik pamačiau seniai pažįstamus objektus naujoje šviesoje, bet ir suradau naujienų, kurios užgniaužė man kvapą.

Po visko, kai kiaurai peršlapusi, bet su šypsena iki ausų, grįžau namo, prisiminiau visai neseniai man užduotą klausimą – jei galėtum rinktis bet kurią pasaulio vietą, kur norėtum gyventi? Ir vėl atsakiau sau taip pat – tik čia, tik Vilniuje.Tada susisukau į pledą ir klausydamasi lietaus barbenimo bandžiau apsimesti, kad vis dėlto vasara niekur nepasislėpė, tad užšaldžiau save rabarbarų šerbetu.

Rabarbarų šerbetas

Originalus receptas sako, kad reikėtų:

3,5 puodelio nuluptų ir supjaustytų rabarbarų (4-5 stiebai)
2,5 puodelio vandens
1,5 puodelio cukraus
2 šaukštelių tarkuoto šviežio imbiero
nutarkuotos vieno apelsino žievelės
žiupsnelio druskos

Smulkintus rabarbarus, tarkuotą imbierą, apelsino žievelę ir cukrų sumaišyti nelabai dideliame puode ir užpilti vandeniu. Kaitinti ant vidutinės ugnies, kol masė užvirs, o tada, sumažinus ugnį iki minimalios, uždengti puodą ir pavirti maždaug 5 minutes, kol cukrus ištirps, o rabarbarai kiek pasitroškins.

Pravėsusią masę pertrinti maisto smulkintuvu, supilti į norimą indą ir dėti į šaldiklį. Stebėti, kas vyksta, ir maždaug kas valandą ledus gerai permaišyti šakute, kad tolygiai sušaltų ir juose neliktų ledo gabaliukų. 

Prieš patiekiant 10 minučių palaikyti nebe šaldiklyje, o šaldytuve, kad ledai kiek atitirptų. 

Šaltinis – Simply Recipes

Aš dar įmaišiau į ledus kelias smulkiai pjaustytas braškes ir šlakelį kondensuoto pieno įpyliau prieš šaldymo procesą. Nežinau, ar reikėjo, ar kas nors nuo to pasikeitė... Skanu tiek su priedais, tiek be jų. 

Šiltus vasaros vakarus (nedaug jų tebuvo dar, deja) šie ledai puikiai gaivino.

--

Tęsiant Vilniaus istorijas – šiandien mačiau, kaip Bernardinų sode antis nuo upės kranto atkrypavo pasisveikinti su mažute mergaite. Priėjo visiškai arti – dar akimirka ir, atrodė, leisis paglostoma. Dar mačiau, kaip iš vieno troleibuso į kitą perbėgti nespėjusi daili vyresnio amžiaus dama ryškiai raudonai dažytomis lūpomis stotelėje mojuoja viduriniu pirštu. Pro abi herojes prabėgau su šypsena. 

„Žmonės yra miesto žodžiai“, -  laiške atsisveikino Ričardas Gavelis mūsų kelionės po Vilnių pabaigoje. Na, ir negaliu jam nepritarti.

Rabarbarų, braškių ir čijos sėklų desertas

Vieną saulėtą šeštadienio rytą vos pradėjusi savo įprastinę ilgųjų bėgimų trasą sutikau vyriškį, kuris jau buvo gerokai pasivaišinęs svaigiaisiais gėrimais (o gal gėrimų galia dar nebuvo palikusi jo nuo vakaro, kas čia supaisys tuos Naujininkų vyriškius?). Žinoma, iš karto buvau jo pastebėta ir užkalbinta - „Tu ir taip turi puikią figūrą, kam dar bėgioji?“ (paprastasis vertimas iš rusų kalbos). Nelėtindama žingsnio išsišiepiau nuo ausies iki ausies ir likusius 15 trasos kilometrų tikrai galvojau apie tai, kodėl.

Pradėjau seniai, kaip sakoma, before it was so cool. Pirmąsias bėgimo programas gūdžiais 2012-aisiais man atsiuntė draugė, o aš jas bandydavau viename iš Karoliniškių stadionų. Po kelių mėnesių treniruočių nubėgau 5 km, bet sustojau. Tuomet norėjau gražesnių kojų ir vidinės ištvermės, o jos niekaip neatsirado. Per ketverius metus kojos mažai pasikeitė, bet ištvermės atsirado tiek, kad praėjusią savaitę pelniau pirmąjį medalį už pusmaratonio distanciją. Nežinantiems – tai yra 21,097 km.

Nebuvo lengva. Bet ir tokių sunkumų, apie kokius galvojau prieš stodama prie starto linijos, nepatyriau. Paskutinį kilometrą sugebėjau spurtuoti, finišą pasiekiau su plačia šypsena, o užsikabinusi ant kaklo medalį net šiek tiek susigraudinau, bet galų gale emocijų potvynis toli nenunešė – tik šampano į artimiausią romantišką kavinukę.

O visgi – kodėl? Dėl minčių švaros, dėl raumenų lengvumo, dėl akimirkos džiaugsmo, dėl vidinių demonų nugalėjimo, dėl skanėstų, dėl širdies bėdų užmiršimo, o labiausiai dėl iššūkių, kuriuos galiu pati sau iškelti ir už kurių įveikimą tik pati viena ir esu atsakinga.

Kalbant apie skanėstus, prasidėjo mano mėgstamiausias metas – ta metų dalis, kai galima valgyti rabarbarus!

Rabarbarų, braškių ir ispaninio šalavijo (čijos) sėklų desertas

1 turbo porcijai reikės:

100 gramų rabarbarų

šaukštelio rudojo cukraus

4 šaukštų čijos sėklų

nepilnos stiklinės avižų pieno

saujos braškių

žiupsnelio druskos

šaukštelio kakavos

Rabarbarų stiebus nulupti ir supjaustyti nedideliais gabalėliais. Juos apibarstyti ruduoju cukrumi ir kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 15 min.

Čijos sėklas sumaišyti su kakava ir druska bei užpilti avižų pienu (galima naudoti ir kitokį augalinį pieną). Gerai išplakti, o tuomet palikti bent pusvalandžiui, kad išbrinktų.

Sluoksniuoti desertą – ant išbrinkusių čijos sėklų sudėti keptus rabarbarus, o ant jų – supjaustytas braškes.

Šaltinis – vmgonline.lt 

Blogo statistika rodo, kad čijos sėklos šiuo metu yra ant pačios didžiausios bangos, nes vasario įrašas apie jų pudingą kol kas yra metų skaitomiausias.

O mano asmeninė statistika sufleruoja, kad metas ieškoti naujų rabarbarų panaudojimo būdų, nes per penkerius blogo rašymo metus (!) vis sugebėdavau atrasti ką nors įdomaus. Nesinori daryti išimčių.

Grįžtant prie istorijų apie bėgimą – esu labai dėkinga R., kuri įkalbėjo išbandyti Rygos maratoną. Nors bendrai sutarėme, kad trasa ten gana nuobodi, savaitgalis Latvijos sostinėje tikrai buvo įsimintinas ne tik dėl dviejų valandų, praleistų su 32 tūkstančių bėgikų minia. Tikrai įsiminsiu tą kiaurai merkiantį lietų, pabandymą padaryti atsispaudimą pasipuošus Latvijos kariuomenės atributika ir užsidėjus 20 kilogramų kuprinę, dar šampaną ir ženklus „My next husband will be normal“ bei „I once went on a diet for a month and all I lost was 30 days“, Art nouveau rajoną, nuostabią mūsų namų lokaciją, avietinį pyragėlį ir vos 35 minutes trukusį skrydį atgal namo.

O dabar belieka sulaukti I., kuri pažadėjo uždėti tiarą dėl įveiktos distancijos, ir vėl sugrįžti į bėgimo trasą. Jau prisikaupė minčių, kurias reikėtų pergalvoti ir sudėlioti į reikiamus galvos stalčiukus. 

Paprastasis rabarbarų pyragas

Kartais nei iš šio, nei iš to apima liūdesys. Atsliūkina lyg be priežasties, prisėda šalia ir pakalbina. O tuomet pradedi žiūrėti į visus savo gyvenimo dalykus ir supranti, kad ir tas negerai, ir anas nedžiugina, ir trečias sunkiai sekasi... Ir jeigu pasiduodi tam mistiniam liūdesiui gali iš jo neišbristi ilgas dienas žiūrėdama vien tik į tai, kas aplinkui sunku ar nelabai malonu, nustumiant į šalį visus gražius dalykus.

Šiuo metu man kaip tik tokia liūdesio akimirka. Belieka tikėtis, kad rytojaus rytą pradėsiu su šypsena ir vėl viskas bus gerai. O jeigu ne... Teks dar kartą kepti rabarbarų pyragą ir guostis, kad bent virtuvės valdymo srityje aš vis dar galiu vadintis jei ne karaliene, tai bent princese.

Paprastasis rabarbarų pyragas

Reikės:

3 didelių rabarbarų stiebų (arba apie 500 gramų)

3 kiaušinių

stiklinės cukraus

šaukštelio vanilinio cukraus

stiklinės miltų

gabalėlio sviesto

migdolų plokštelių

Rabarbarų stiebus nulupti ir supjaustyti kubeliais. 

Kiaušinius gerai išplakti su cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Įmaišyti stiklinę miltų. Suberti rabarbarus ir dar kartą permaišyti.

Apvalią kepimo formą atsegamais kraštais ištepti sviestu. Supilti tešlą, jos viršų gausiai apibarstyti migdolų plokštelėmis.

Kepti apie 30-40 minučių 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje.
Iškepusį galima apibarstyti milteliniu cukrumi, bet tikrai nebūtina.

Šaltinis - Sezoninė virtuvė, Smaguris, 2014 

Paprastutis pyragas, kurio gaminime ilgiausiai užtrunka supjaustyti rabarbarus. Bet per tą laiką galima pažiūrėti kokį nors serialą ar mojuojant peiliu pasikartoti kokį nors solo šokių judesį. Arba šiaip pamedituoti apie gyvenimo prasmę.

Kepiau šitą pyragą jau visus tris kartus - taip mano virtuvėje būna itin retai, nes juk dažniausiai norisi vis ką nors naujo pabandyti... Bet pyrago paprastumas ir rabarbarų bei migdolų plokštelių derinys mane nugalėjo. Ir tikiu, kad kol rabarbarų sezonas nesibaigs, šis pyragas mano namus užkvepins dar ne vieną kartą.

Keksiukai su rabarbarais ir baltuoju šokoladu

Šiandien sėdėdama ant beprotiškai gražaus ofiso stogo ir besimėgaudama saulės spinduliais staiga supratau, kad vasara su savo malonumais ir privalumais jau visai čia pat. Ne tiek ir daug laiko liko iki didžiųjų birželio įvykių - L. išėjimo iš bibliotekos (pasimatymai Saulėtekyje jau rimtai nusibodo...), vestuvių (ne mano!), komandiruotės (darbo vieta trumpam persikels į Romą) ir atostogų.

Tad dabar pats metas mėgautis šviežiomis salotomis, rabarbarais ir pirmosiomis, dar tolimais kraštais kvepiančiomis braškėmis. Juk šis vitaminų, saulės ir geros nuotaikos sezonas toks trumpas...

Pirmuosius rabarbarus šiemet nuskyniau dar per šv. Velykas, kai aptikau juos močiutės darže. Ir jie iš karto nukeliavo į keksiukus.

Keksiukai su rabarbarais ir baltuoju šokoladu

Reikės: 

200 gramų miltų

100 gramų kuskuso kruopų

130 gramų cukraus

kiaušinio

šaukštelio kepimo miltelių

225 mililitrų pieno

80 gramų sviesto

4-5 rabarbarų stiebų

100 gramų baltojo šokolado

Miltus, kuskusą, cukrų ir kepimo miltelius gerai išmaišyti.

Ištirpinti sviestą ir palikti, kad pravėstų. Lengvai išplakti kiaušinį, sumaišyti su pienu ir supilti pravėsusį sviestą. Nepersistengiant viską suplakti. Tada pamažu maišant supilti plakinį į sausąjį mišinį.

Rabarbarus supjaustyti, šokoladą stambiai sukapoti. Priedus įmaišyti į tešlą, sudėti į keksiukų formeles.

Kepti apie 30 minučių 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje. 

Šaltinis - savaitgalio redez-vous

Keksiukus kepiau švęsdama darbinę sukaktį - jau metus dirbu universiteto palėpėje. Per tas 365 dienas buvo visko - ir džiaugsmo dėl pavykusių projektų, ir pakelto balso protrūkių, ir skubėjimo bei streso, ir atsipalaidavimo... Galiu džiaugtis įgyta patirtimi, bet po truputį norisi žvalgytis toliau arba aukščiau. Tik kol kas turbūt turiu tam dar kiek per skystas blauzdas.

Tiesa, jas dabar stiprinu fiziškai - jau minėjau aštuonių minučių mankštas, o visai neseniai vėl grįžau prie kūno plastikos užsiėmimų ir plano padaryti špagatą. Kol kas viską beprotiškai skauda, bet žinau, kad jeigu smarkiai norėsiu ir toliau tam skirsiu po kelias valandas į savaitę, tikrai imsiu ir tai padarysiu. Kaip ir išmoksiu naujus burtažodžius camel walk ir snake paversti realybe.

Motyvacija juk yra viskas, tiesa?

Špinatų salotos su rabarbarais ir šiek tiek saulėtų įspūdžių iš Lenkijos

Jau kelias dienas iš eilės bandžiau sudėlioti savo atostoginius įspūdžius, bet jie vis įgyja naujų spalvų ir nepasiduoda jokio tipo įamžinimams. Ir dabar, pagaliau pradėjusi juos užrašinėti, nežinau, kaip man pavyks. Čia kaip su juostine fotografija - niekada nežinai.

Beveik visi lenkiški vaizdeliai užfiksuoti būtent juostiniu fotoaparatu ir tai atrodo maždaug taip:

Vagiu nuotrauką iš Luko

Taip, paplūdimio ir saulės buvo tiek, kad dabar esu įrudusi kaip turbūt niekada gyvenime (arba taip seniai, kad net nebepamenu). Šiais metais geriausia buvo investuoti ne į botus (nors man jų prireikė vieną vakarą ir dėl to labai liūdėjau, nes per lietų atrodžiau kaip fermeris), o į šortus. Tiesa, naktys pasitaikė šaltokos, tad namo grįžau varvančia nosimi ir striginėjančiu balsu. Nors dėl šito galiu daugiau kaltinti geras grupes, su kuriomis norėjosi dainuoti visa gerkle net tada, kai jas mačiau ne ant scenos, o tik girdėjau Silent disco ausinėse.

Iš muzikinės pusės šie metai Open'er buvo dar geresni nei pernai - kiekvieną dieną buvo net keli atlikėjai, dėl kurių galėčiau arba jau esu pametusi galvą. Nuostabusis Editors vokalisto balsas iki šiol man skamba galvoje, išsišokinėjau su nesenstančiais Blur, iš naujo įsimylėjau Arctic Monkeys, grūdausi minioje kartu su kitais Queens of the Stone Age gerbėjais, stovėjau pirmoje eilėje per the National, bet taip ir negavau prisiliesti prie vokalisto, nors jis praėjo per 20 centimetrų nuo manęs, o per Kings of Leon koncertą leidausi į kelionę žmonių rankomis ir baisiausiai apsidžiaugiau, kai už tvoros išskėstomis rankomis manęs laukė tvirtas apsauginis. Ai, dar ir Rihanna stypčiojančią ant scenos mačiau, bet po jos koncerto grojantis CD suteikė man daug daugiau laimės nei ji pati...

Grįžau namo ištuštėjusia galva (tiksliau, pilna dainų žodžių, o ne kokių kitų rimtų dalykų), vėl prabudusi naktį nebesuprantu, kur esu, išsigąstu žadintuvo ir linguoju tik į man girdimą melodiją laukdama, kol šviesoforas uždegs žalią šviesą. Vasara!

---

Virtuvėje - visiškas štilis, tad traukiu nuotraukas iš birželio archyvų ir apsimetu, kad rabarbarų sezonas dar nesibaigė.

Špinatų salotos su rabarbarais

Vienai didelei porcijai reikės:

poros rabarbarų stiebų
poros saujų špinatų
saujelė lazdyno riešutų
2 šaukštų cukraus
2 šaukštų baltojo vyno acto
alyvuogių aliejaus
druskos, šviežiai maltų pipirų
vandens


Špinatų lapus nuplauti, nusausinti ir dėti į lėkštę.
Rabarbarus nulupti ir supjaustyti griežinėliais. Juos dėti į nedidelį puodą ir užpilti šaltu vandeniu, kad apsemtų, suberti cukrų ir užvirinti. Pavirus 2 minutes, nukaisti, kiaurasamčiu išgriebti rabarbarus ir dėti ant špinatų.
Likusį nuovirą grąžinti ant ugnies, supilti actą, įberti druskos bei pipirų ir kaitinti, kol skysčio sumažės perpus. Tada nukaisti, supilti alyvuogių aliejų ir dar šiltą padažą pilti ant salotų. Pridėti lazdyno riešutų, išmaišyti ir patiekti.

Šaltinis - Dangiški migdolai.

Skanios saldžiarūgštės salotos tiems, kas mėgsta rabarbarus. Kitą kartą gal dėčiau truputį daugiau cukraus, nes buvo keli gabaliukai, kurie privertė susiraukti.

Šį savaitgalį jau pagaliau tikiuosi virtuvėje ne tik pasišildyti nuo pietų likusią picą, bet ir nuveikti ką nors įspūdingesnio. Ir dar - pagaliau paragauti šiuometinio mėlynio bei trešnių derliaus!
---
Pabaigai - mano poatostoginių viršvalandžių (labai smagu stebėti apsauginį, kai šalia jo išdygsti pusę aštuonių vakaro) gelbėtojai - Glastonbury festivalio įrašai (nes Open'er ne visus paviešina) ir Editors. Man, kaip prieš koncertus nelabai pasidominčiai muzikantų biografijomis ar jų išvaizda, šiek tiek sulinko keliai, kai pamačiau juos ant scenos...

O pačiai pabaigai - naktys palapinėje atneša įdomių sapnų! Sapnavau, kad sutikau Robbie Williamsą. Gali būti pranašiška, taip?

Keksiukai su rabarbarais ir trupinių kepure

Nupučiu dulkes nuo tinklaraščio ir trumpam čia užsuku pasipasakoti apie tai, kaip gyvenu šventine nuotaika.

Iš pradžių buvo ilgasis savaitgalis ir vidurvasario šventimas Taline, kur nuėjom begalę kilometrų vaikštinėdamos po senamiestį ir aplinkinius rajonus, o paskui stebėjom laivus uoste, klausėmės kiauksinčių ir miauksinčių žuvėdrų, gėrėm alų viešose vietose, tyčiojomės iš turistų, susiderinusių šeimos narių rūbus, skaniai valgėm, gulėjom ant suolelių ir saldžiai miegojom mediniame name. Dėl tokių proto atostogų buvo tikrai verta per tris paras beveik 18 valandų praleisti autobuse.

Į Estiją mane išlydėjo dusinantis karštis, kurio slegiama aš sugebėjau iškepti tokių sausainių ir sutepti tokių sumuštinių (maniškiai, žinoma, buvo truputį nevykėliai, bet, tikiu, ne mažiau skanūs). 

O jau pirmadienio vakare vėl paliksiu smegenis namie ir išvažiuosiu pas kitus kaimynus klausytis muzikos, maudytis šaltoje jūroje, gyventi palapinėje ir išmėginti keliavimą iškeltomis žmonių minios rankomis. Oh yeah!

Kol kas šventinė nuotaika supa ir darbo vietą, iš kurios retkarčiais galiu pasišalinti ir stebėti, kaip žmonės gauna bakalauro ar magistro diplomus. Šiandien ėjau pavėpsoti į aviatorių uniformas, bet vyrukai (na gerai, buvo ir merginų, bet negi man aktualu?) užsidengė mantijomis... Tada beliko galvoti, kad jei mano pavardė sutampa su karinių oro pajėgų vado pavarde, gal nebereikėtų siekti  aukštesnio išsilavinimo, kad pas juos patekčiau... Pasvajojau ir grįžau į sunkiųjų darbų kabinetą.

Visai neseniai (na, gal prieš kokį mėnesį) pirmą kartą nunešiau į naująją darbovietę savo keptų keksiukų. Teko nusistebėti, bet darbo pabaigoje dar buvo vienas likęs! Arba manimi nepasitiki, arba... Nežinau.

O keksiukai buvo su rabarbarais ir trupinių kepure.

20 ir gal net daugiau nedidelių keksiukų reikės:  

Keksiukams:
175 gramų rabarbarų
175 gramų cukraus
2 šaukštų aliejaus
kiaušinio
šaukštelio vanilinio cukraus
125 mililitrų riebios grietinėlės
200 gramų miltų
šaukštelio kepimo miltelių

Trupiniams:
50 gramų rudojo cukraus
50 gramų miltų
25 gramų avižinių dribsnių
50 gramų sviesto
šaukštelio malto cinamono

Pusvalandį prieš kepimą rabarbarų stiebus nulupti ir supjausčius užpilti cukrumi, kad išsiskirtų sultys. Tuomet rudąjį cukrų, miltus, avižinius dribsnius ir sviestą rankomis sutrinti į trupinius - iki kepimo juos reikėtų laikyti šaldytuve.
Į rabarbarus, jau paleidusius sultis, supilti grietinėlę, aliejų, įmušti kiaušinį ir gerai išmaišyti.
Atskirame inde sumaišyti miltus su kepimo milteliais ir vaniliniu cukrumi. Miltų mišinį supilti į skystąją dalį ir užmaišyti tešlą. Ją sukrėsti į sviestu pateptas arba popierėliais išklotas keksiukų formeles, viršų pabarstyti trupiniais ir kepti apie 15 minučių 200 laipsnių karštumo orkaitėje.

Šaltinis - Sezoninės virtuvės blogas.

Nors rabarbarų sezonas jau visiškai prie pabaigos, būtų smagu dar kartą tokių keksiukų iškepti. Bet kad turbūt nebus laiko... Prie viryklės šią savaitę prieinu tik užkaisti arbatinį rytinei arbatai arba... dušui. Neklauskit.

Dabar ateina mėlynių ir jų nuspalvinto liežuvio metas. Net sunku pagalvoti, kad pirmasis vasaros mėnuo jau visai netrukus pasibaigs, o po ilgojo festivalio nebebus nei atostogų, nei planų... Tik artėjančios dienos, kai reikės mojuoti draugams juos išlydint į tolimus kraštus, o pačiai liekant prie kompiuterio ir painiomis frazėmis prirašytų wordo lapų...

Bet kaip visada, nėra tokio liūdesio, kurio nenumalšintų saldumynai!

Rabarbarų pyragėliai

Būdama beveik komunikacijos specialistė, šiandien eilinį kartą pagalvojau, kaip svarbu, ką apie save kalbi viešumoje. Tad pasižadėjau sau bloge rašyti vien apie pozityvius dalykus. O tai reiškia, kad kartais naujų įrašų teks laukti ilgai... Juokauju. Na, tikrai reikia stengtis aplink save skleisti optimizmą, juk ir be manęs yra kas pasiskųs blogybėmis.

Tai va. Šiandien supratau, kad jeigu dabar sugrąžinčiau save į mokyklos suolą, tikrai mokyčiausi fizikos ir bandyčiau stoti į orlaivių pilotavimą. Pastarąją savaitę galvoje didelę vietą užėmė mintys apie aviaciją, tad galų gale pamačiusi, kaip jie skraido ir kokias abrakadabras (taip vadinasi vienas akrobatinis triukas ore - suktukas, kai pilotas kone nebevaldo lėktuvo) daro, tik išpūčiau akis ir kurį laiką negalėjau suregzti protingo sakinio.

Gerai gerai, man paskui paaiškino, kad akrobatinis skraidymas ir paprastas skraidymas skiriasi ir ne kiekvienas lakūnas gali būti Jurgiu Kairiu, bet aš vis tiek savas išvadas pasidariau. Šypt. Tai kas turit laiko mašiną? Aš noriu skraidyti!

Bet kol kas mano aukštasis pilotažas vyksta virtuvės plote.

 Pyragėliai su rabarbarais

6 nedideliems pyragėliams reikės:
3 sluoksniuotos tešlos lakštų
kiaušinio trynio
ryšelio rabarbarų
100 gramų cukraus
žiupsnelio maltų gvazdikėlių
šaukštelio bulvių krakmolo
šaukšto džiuvėsėlių
poros šaukštų kokoso drožlių
pusės puodelio vandens

Rabarbarus nulupti ir supjaustyti vienodo ilgio gabaliukais. Sudėti juos į puodą, apibarstyti cukrumi, užpilti puse turimo vandens ir šiek tiek patroškinti. Tuomet krakmolą išmaišyti likusiame vandenyje ir jį supilti ant rabarbarų, įberti gvazdikėlių ir nukaisti.
Tešlą padalyti norimo dydžio gabaliukais. Kraštelius apipjauti peiliu, kad kepant pakiltų, ir patepti išplaktu kiaušinio tryniu. Pyragėlių viduriukus pabarstyti džiuvėsėliais, ant jų uždėti po kelis rabarbarų gabalėlius ir užpilti verdant susidariusio tiršto sirupo. Viršų pabarstyti kokosų drožlėmis.
Kepti 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie 20-25 minutes.

Šaltinis - Virtuvės paslaptys, 2013 pavasaris

Praėjusiais metais rabarbarų sezonas man buvo kaip niekad produktyvus. Tikiuosi, kad ir šiais pavyks iškepti dar pyragų, keksiukų ar kaip nors įdomiau pasielgti su šiuo skanumynu.

Išmėginimui labai rekomenduoju pyragą iš Trolių Mumių knygos.

O dabar aš pasiruošiu geram savaitgaliniui pabėgimui iš miesto. Bus lygiai kaip čia - tik gal su trupučiu daugiau miego. Nors kol kas jaučiu didelį įkvėpimą darbui ir rašymui, tad stebėdama žaibus už lango dar pagalvosiu, kaip čia geriau pasielgus ir ką šiąnakt nuveikus. Juk miegas - tik silpniems, taip?

Pyragas su rabarbarais ir imbieru

Sekmadienio rytą, kai buvau priversta pakilti iš lovos tokiu metu, kai sapnavau trečią sapną, mano galvoje be visokių blogų žodžių sukosi ir sena sena Hiperbolės melodija apie vasarą. Dėl to ankstyvą atsikėlimą išnaudojau ir pasivaikščiojimui po turgų, kur nusipirkau ne tik rabarbarų, bet ir šviežių lietuviškų braškių.
Tad pusryčiai - braškės su pienu, buvo tobuli.

O kad jau visas sekmadienis norėjo būti tobulas ir vasariškas, teko kepti pyragą. Su rabarbarais, žinoma.

Šis pyragas turbūt galėtų sumušti Kostmoso virtuvės rekordą, nes buvo suvalgytas itin greitai. Gal per valandą. Tiesiog sėdint prie virtuvės stalo, kalbantis ir gurkšnojant sangriją.
Vos spėjau nufotografuoti!

Pyragas su rabarbarais ir imbieru
Penkioms merginoms desertui po vakarienės:
350 gramų rabarbarų
250 gramų + dar du šaukštai miltų
150 gramų cukraus miltelių (nežinau, ar tai tas pats, bet aš dėjau cukraus pudrą, bet rekomenduočiau paprastą cukrų berti geriau...)
0,5 šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelio druskos
šaukšto maltų imbierų
75 gramų sviesto
2 kiaušinių
200 mililitrų pieno
60 gramų kapotų migdolų

Rabarbarų stiebus nuplauti, nulupti ir susmulkinti nedideliais gabalėliais. Sumaišyti su kapotais migdolais ir dviem šaukštais miltų. Likusius miltus sumaišyti su kepimo milteliais, druska, imbieru ir cukraus milteliais.
Sviestą ištirpinti. Kiaušinius suplakti su pienu, supilti sviestą ir išmaišyti. Toliau maišant į skystąją dalį suberti miltų mišinį ir rabarbarus su migdolais.
Tešlą supilti į sviestu pateptą kepimo formą. Kepti 180 laipsnių orkaitėje apie valandą arba, kol patikrinus pyragą dantų krapštuku, tešla prie jo nebelips.
Palikti pastovėti 10 minučių, pabarstyti cukraus pudra ir skanauti.

Šaltinis - žurnalas "Virtuvė", Nr. 5 (24), 2011.

Pyragas išėjo kiek rūgštokas, tad kitą kartą dėčiau daugiau cukraus. Imbiero taip pat nesijautė, tai reikėtų ir jo kiekį padidinti. Bet jeigu jau pyragas buvo taip greitai suvalgytas, gal viskas iš tiesų gerai?

O mano savaitgalio džiugesiai vien saldumynais neapsiribojo: interneto apdovanojimuose per "Login" knygos.lt nugalėjo metų starto nominacijoje, tad rankoje spaudžiau laimėtojų statulėlę ir šypsojausi nuo ausies iki ausies, nusipirkau Paryžiaus žemėlapį ir pradėjau skaičiuoti dienas iki kelionės, pagaminau dovaną tėčiui - beje, taip pat su rabarbarais, o sunkų pirmadienį išgyventi padėjo daugiau nei dvylika aukštų ir raumeningų vyrų filme "Mes už... Lietuvą".
Dabar iki pilnos laimės trūksta tik gero oro!

Keksiukai su rabarbarais

Atrodo, kad viskas gyvenime stojo į savo vietas.
Trūksta tik šuns. Tokio mažo ir judraus, kuris pievoje prie Baltojo tilto ar Lukiškių aikštėje per Burbuliatorių, ar Vasaros terasoje per kurį nors koncertą iš karto susirastų ne vieną naują draugą arba bent susižavėjusį žvilgsnį.
Ir dar būtų gerai, jei pavasaris taip greitai nesibaigtų.

Gaudau jį saldumynais, kaip visada.
Vieną vakarą iki nakties kepiau braškinį-citrininį pyragą mamai ir stebėjau Donato suktuką. O kitą vakarą (chronologinė seka nėra tokia svarbi) prikepiau daugybę mažų keksiukų su rabarbarais.
Kažin, ar rabarbarų vis dar negalima rasti Karoliniškių turgelyje? Noriu naujų skanių pyragų!

Keksiukai su rabarbarais
Jei neklystu, išėjo apie 40 mažučiukų keksiukų
4 dideli rabarbarų stiebai
50 mililitrų vandens
150 gramų ir dar šaukštas cukraus
3 kiaušiniai
150 gramų natūralaus jogurto
4 šaukštai saulėgrąžų aliejaus
200 gramų miltų
1,5 šaukštelio kepimo miltelių

Rababarus nulupti ir supjaustyti kubeliais, sudėti į puodą, apibarstyti šaukštu cukraus ir užpilti vandeniu. Kaitinti ant nedidelės ugnies apie penkias minutes, kol rabarbarai suminkštės.
Kiaušinius išplakti su cukrumi, jogurtu ir aliejumi.  Miltus sumaišyti su kepimo milteliais. Į kiaušinių plakinį pilti pusę miltų, sudėti patroškintus rabarbarus (su visu išsiskyrusiu skysčiu) ir išmaišyti. Supilti likusius miltus ir dar kartą gerai permaišyti.
Keksiukų formeles iškloti popieriukais (aš dar patarčiau popierines formeles dar ir riebalais patepti), pripildyti tešlos 2/3 tūrio ir kepti 190 laipsnių karštumo orkaitėje apie pusvalandį.

Šaltinis - Metai Beatos virtuvėje, Laisvos valandos, 2010.

Net prie PS neturiu ką prirašyti, nebent dar kartą pasveikinti mamą su gimtadieniu, džiaugtis protingais vyrais kelionėse Vilnius-Šiauliai ir atgal, prisipažinti, kad kol kas bėgiojant kilometrai įveikia mane, o ne aš juos, papasakoti apie dar vieną puikų Colours of Bubbles koncertą.
Tad pasakysiu, kad vasaros proga norėčiau į kiną, į pikniką ir prie jūros.
Tik tiek!

Mažosios Miu rabarbarų pyragas

Šiuo metu mano galvoje kartais nuskamba žodžiai iš dainos: „nebežinau kas daros... ir kas mane nugirdė – ar tu ar tai gegužis“.  Kartais jaučiuosi visiškai pametusi galvą – šypsausi be priežasties, eidama gatve noriu šoktelėti į orą, kaip kokia Ally McBeal įsivaizduoju keisčiausius dalykus. Nežinočiau, sakyčiau, kad įsimylėjau.

Ką tikrai įsimylėjau, tai rabarbarus. Nuo pat vaikystės kiekvieną pavasarį skindavau lapus močiutės sode ir nulupusi merkdavau tiesiai į cukrinę. Net dabar pagalvojus apie tą saldžiarūgštį skonį burnoje susikaupia seilės... O vos tik įsigijusi "Muminuko mamos receptus" ir pamačiusi Mažosios Miu rabarbarų pyrago receptą, jau žinojau, kad kepsiu. Ir pagaliau!

Juo labiau, kad mažoji Miu visą laiką buvo viena mylimiausių mano herojų iš Trolių mumių slėnio. Tokia mažutė ir piktutė. Aš gal ne tokia pikta, bet maža kaip ir ji. Šypt.

Rabarbarų pyragas
Reikės:
100 gramų sviesto
75 mililitrų + 3 šaukštai cukraus
kiaušinio
150 mililitrų miltų
šaukštelio vanilinio cukraus
šaukštelio kepimo miltelių
150 gramų smulkintų migdolų
500 mililitrų gabaliukais pjaustytų rabarbarų

Sviestą išsukti su 75 mililitrais cukraus. Įmaišyti kiaušinį.
Sumaišyti miltus, didesnę dalį smulkintų migdolų, vanilinį cukrų ir kepimo miltelius. Viską supilti į sviesto-cukraus-kiaušinio masę ir gerai išsukti. Jei tešla kiek per tiršta, įpilti šlakelį pieno.
Kepimo formą ištepti sviestu ir pabarstyti miltais.
Nuplauti ir nulupti rabarbarus, supjaustyti juos gabaliukais ir paskleisti ant tešlos. Apibarstyti likusiais migdolais ir trimis šaukštais cukraus.
Kepti 200 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie pusvalandį.

Šaltinis - Muminuko mamos receptai, Nieko rimto, 2012.

Tiesa, aš dalį rabarbarų įmaišiau į pačią tešlą. Labai skanus pyragas ir vėl susilaukęs liaupsių tiek darbe, tiek namie. Gerai, kad rabarbarų sezonas dar tęsis iki pat birželio pabaigos, nes praėjusiais metais labai neblogus keksiukus su rabarbarais ragavau ir norėčiau jų dar ir šiemet... Gal tai bus kito savaitgalio saldumynas? Savaitgaliui kaip tik lietų praneša...