Špinatų salotos su rabarbarais ir šiek tiek saulėtų įspūdžių iš Lenkijos

Jau kelias dienas iš eilės bandžiau sudėlioti savo atostoginius įspūdžius, bet jie vis įgyja naujų spalvų ir nepasiduoda jokio tipo įamžinimams. Ir dabar, pagaliau pradėjusi juos užrašinėti, nežinau, kaip man pavyks. Čia kaip su juostine fotografija - niekada nežinai.

Beveik visi lenkiški vaizdeliai užfiksuoti būtent juostiniu fotoaparatu ir tai atrodo maždaug taip:

Vagiu nuotrauką iš Luko

Taip, paplūdimio ir saulės buvo tiek, kad dabar esu įrudusi kaip turbūt niekada gyvenime (arba taip seniai, kad net nebepamenu). Šiais metais geriausia buvo investuoti ne į botus (nors man jų prireikė vieną vakarą ir dėl to labai liūdėjau, nes per lietų atrodžiau kaip fermeris), o į šortus. Tiesa, naktys pasitaikė šaltokos, tad namo grįžau varvančia nosimi ir striginėjančiu balsu. Nors dėl šito galiu daugiau kaltinti geras grupes, su kuriomis norėjosi dainuoti visa gerkle net tada, kai jas mačiau ne ant scenos, o tik girdėjau Silent disco ausinėse.

Iš muzikinės pusės šie metai Open'er buvo dar geresni nei pernai - kiekvieną dieną buvo net keli atlikėjai, dėl kurių galėčiau arba jau esu pametusi galvą. Nuostabusis Editors vokalisto balsas iki šiol man skamba galvoje, išsišokinėjau su nesenstančiais Blur, iš naujo įsimylėjau Arctic Monkeys, grūdausi minioje kartu su kitais Queens of the Stone Age gerbėjais, stovėjau pirmoje eilėje per the National, bet taip ir negavau prisiliesti prie vokalisto, nors jis praėjo per 20 centimetrų nuo manęs, o per Kings of Leon koncertą leidausi į kelionę žmonių rankomis ir baisiausiai apsidžiaugiau, kai už tvoros išskėstomis rankomis manęs laukė tvirtas apsauginis. Ai, dar ir Rihanna stypčiojančią ant scenos mačiau, bet po jos koncerto grojantis CD suteikė man daug daugiau laimės nei ji pati...

Grįžau namo ištuštėjusia galva (tiksliau, pilna dainų žodžių, o ne kokių kitų rimtų dalykų), vėl prabudusi naktį nebesuprantu, kur esu, išsigąstu žadintuvo ir linguoju tik į man girdimą melodiją laukdama, kol šviesoforas uždegs žalią šviesą. Vasara!

---

Virtuvėje - visiškas štilis, tad traukiu nuotraukas iš birželio archyvų ir apsimetu, kad rabarbarų sezonas dar nesibaigė.

Špinatų salotos su rabarbarais

Vienai didelei porcijai reikės:

poros rabarbarų stiebų
poros saujų špinatų
saujelė lazdyno riešutų
2 šaukštų cukraus
2 šaukštų baltojo vyno acto
alyvuogių aliejaus
druskos, šviežiai maltų pipirų
vandens


Špinatų lapus nuplauti, nusausinti ir dėti į lėkštę.
Rabarbarus nulupti ir supjaustyti griežinėliais. Juos dėti į nedidelį puodą ir užpilti šaltu vandeniu, kad apsemtų, suberti cukrų ir užvirinti. Pavirus 2 minutes, nukaisti, kiaurasamčiu išgriebti rabarbarus ir dėti ant špinatų.
Likusį nuovirą grąžinti ant ugnies, supilti actą, įberti druskos bei pipirų ir kaitinti, kol skysčio sumažės perpus. Tada nukaisti, supilti alyvuogių aliejų ir dar šiltą padažą pilti ant salotų. Pridėti lazdyno riešutų, išmaišyti ir patiekti.

Šaltinis - Dangiški migdolai.

Skanios saldžiarūgštės salotos tiems, kas mėgsta rabarbarus. Kitą kartą gal dėčiau truputį daugiau cukraus, nes buvo keli gabaliukai, kurie privertė susiraukti.

Šį savaitgalį jau pagaliau tikiuosi virtuvėje ne tik pasišildyti nuo pietų likusią picą, bet ir nuveikti ką nors įspūdingesnio. Ir dar - pagaliau paragauti šiuometinio mėlynio bei trešnių derliaus!
---
Pabaigai - mano poatostoginių viršvalandžių (labai smagu stebėti apsauginį, kai šalia jo išdygsti pusę aštuonių vakaro) gelbėtojai - Glastonbury festivalio įrašai (nes Open'er ne visus paviešina) ir Editors. Man, kaip prieš koncertus nelabai pasidominčiai muzikantų biografijomis ar jų išvaizda, šiek tiek sulinko keliai, kai pamačiau juos ant scenos...

O pačiai pabaigai - naktys palapinėje atneša įdomių sapnų! Sapnavau, kad sutikau Robbie Williamsą. Gali būti pranašiška, taip?