Rodomi pranešimai su žymėmis obuoliai. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis obuoliai. Rodyti visus pranešimus

2016 m. spalio 20 d., ketvirtadienis

Vištiena su svogūnais, obuoliais ir cinamonu

Pats geriausias jausmas – pirkti skrydžių bilietus. Arba traukinių ar autobusų – tų, kurie veža toliau negu gimtasis miestas. Na, gal kiek perdedu, yra ir geresnių jausmų. Tačiau kelionės bilietai visada atneša daugiau džiaugsmo negu nauja suknelė spintoje. Nors suknelių naujų dabar irgi norėtųsi.
Dar visai geras jausmas yra sėdėti šiltoje virtuvėje ir uosti iš orkaitės sklindantį cinamono kvapą. Ir nebūtinai tuo metu joje turi slėptis koks nors pyragas. Vištiena ir cinamonas bei obuoliai taip pat puikiai dera.


Vištiena su svogūnais, obuoliais ir cinamonu

2 porcijoms reikės
4 vištos blauzdelių
4 skiltelių česnako
svogūno
saldžios raudonosios paprikos
4 šaukštų aliejaus
šaukštelio druskos
0,5 šaukštelio saldžių raudonųjų paprikų miltelių
šaukštelio cinamono
100 mililitrų baltojo vyno
2 vidutinio dydžio obuolių
ryšelio svogūnų su ropelėmis

Svogūną supjaustyti plonais šiaudeliais, stipriai pamaigyti rankomis, sutrinti česnako skilteles. Sumaišyti svogūnus, aliejų, česnaką, druską, paprikų miltelius, cinamoną, vyną. Gauta mase įtrinti blauzdeles ir palikti marinuotis kelias valandas arba per naktį.

Obuolius supjaustyti stambiomis skiltelėmis, svogūnų ropeles – puselėmis, papriką – norimo dydžio gabalėliais. Viską sudėti į kepimo formą, o ant viršaus – vištieną. Formą uždengti aliuminio folija.

Kepti 190 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie valandą, tada atidengti ir kepti dar pusvalandį jau nuėmus foliją.


Šaltinis – „Verdu ir kepu“ Nr. 5

Žurnalas sako, kad patiekti reikėtų su mėgstamu garnyru. Bet man papildomo garnyro jau kaip ir nebereikėjo – užteko keptų obuolių ir paprikų.

Kaip dažnai pasitaiko, dabar norėčiau pavirkauti apie laiko trūkumą - ilgos, bet gana produktyvios darbo valandos, renginių ir įspūdžių kupini savaitgaliai, dar šiek tiek pramogų vakarais ir štai, blogas tylėjo beveik tris savaites. Bet vis tiek šiandien, vietoj to, kad iš sporto salės (grįžau į anksčiau smarkiai mylėtą GET FIT, buvo sunku) kuo greičiau skubėčiau namo ir gulčiau į karšto vandens pūslės prišildytą lovą, energingai parėjau namo pėsčiomis, kad pasigrožėčiau rudens vakaru ir šiek tiek pamąstyčiau apie gyvenimą. Artėjantis gimtadienis bando primėtyti man į galvą visokių blogų minčių, bet kol kas jas atmušinėju ir stengiuosi į viską žiūrėti optimistiškai.

Gimtadienį švęsiu Barselonoje - kaip galima apie tai galvoti be šypsenos? Niekaip.

Pirmąją dovaną sau jau pasidariau - ant mano kojos nutūpė lėktuvas, įamžinantis dabartinį gyvenimo etapą. Taip, darbas oro uoste padarė didelę įtaką tatuiruotei, bet ji nėra skirta vien tik tam, kad paliudyčiau priklausomybę nuo jo. Žiūrėdama į savąjį boeing'ą vis dar šypsausi. Ir netgi pradedu svajoti, ką dar galėčiau tokiu būdu įamžinti. Na, bet gal kitąmet.

2016 m. rugsėjo 30 d., penktadienis

Obuolių pyragas su graikiniais riešutais

Besiruošdama jau apipasakotai komandiruotei, supratau, kad vis dar esu kuo puikiausiai įvaldžiusi atidėliojimo meną. Patį pristatymą paruošti nebuvo taip sunku, kaip sunku buvo sąmoningai prie jo prisėsti ir susikaupus išlaikyti dėmesį ilgiau negu penkias minutes. Tuomet viskas pradėdavo judėti tinkama kryptimi ir reikiamu greičiu. Bet iki tol sugalvodavau milijoną priežasčių atidėti darbą – juk reikėdavo ir sutvarkyti namus, ir nueiti į parduotuvę, ir pasigaminti trijų patiekalų pietus, ir iškepti pyragą sekmadienio desertui...

Tad jeigu kam nors reikia kaip nors naudingai „prastumti“ laisvą laiką, kol pagaliau įsijungs „šikna dega“ režimas, nebeleidžiantis ilgiau atidėlioti svarbių darbų,
obuolių pyragas su graikiniais riešutais tiesiog šaukiasi į pagalbą. Reikės nulupti ir supjaustyti nemažai obuolių bei sukapoti ne vieną saują riešutų. Tad jeigu dar fone pasistatysite kompiuterį su mėgstamo serialo serija, valanda ar net kelios prabėgs nepastebimai.

Obuolių pyragas su graikiniais riešutais

Reikės:

kilogramo obuolių
150 gramų cukraus „Farinas“ (tinka ir paprastas rudasis)
150 gramų miltų
150 gramų kapotų graikinių riešutų
3 kiaušinių
šaukštelio kepimo miltelių
šaukštelio sodos
šaukšto cinamono
žiupsnelio druskos

Obuolius nulupti, supjaustyti kubeliais, užberti cukrumi ir cinamonu bei palikti valandai.
Kiaušinių trynius atskirti nuo baltymų. Trynius supilti į obuolius, taip pat ten pat suberti riešutus, druską bei miltus, persijotus drauge su kepimo milteliais ir soda. Gerai išmaišyti.
Baltymus su žiupsneliu druskos išplakti iki standžių putų ir atsargiai per 2-3
kartus sumaišyti su obuolių mase.
Kepimo formą iškloti kepimo popieriumi. Tešlą supilti į kepimo formą ir kepti
180 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie valandą (man užtruko kiek ilgiau – ar iškepęs tikrinau mediniu iešmeliu, smeigiamu pyrago viduryje).

Iškepusį galima pabarstyti milteliniu cukrumi (a.k.a. cukraus pudra), bet tikrai nebūtina.

Šaltinis – žurnalas „Verdu ir kepu“ Nr. 5


Kai pamačiau šio pyrago, romantiškai pavadinto „Voveraitė“, receptą žurnale, supratau – tikrai turiu jį kepti. Vienas žmogus tikrai gali paliudyti, kad susitikimas ir pasilabinimas su tikra vovere Londono Green parke man buvo viena laimingiausių akimirkų šiemet. Nesvarbu, kad naująją draugę prisiviliojau tik sausainio su šokoladu trupiniu ir kad sugraužusi saldumyną ji ėmėsi doroti mano pirštą. 
--
Ruduo man dažniausiai keistą ilgesį atneša ir norą kažką išmesti iš savo gyvenimo. Šiemet viskas klostosi, kiek kitaip: norisi visko kuo daugiau – įspūdžių, sporto, veiklų, kelionių, laimės ir meilės. Tad ne tik svajoju apie tai, bet planuoju. Juk geras planas – visa ko pradžia.


2016 m. gegužės 7 d., šeštadienis

Veganiški blynai su obuoliais ir bananais

Blynai man visada asocijuojasi su šeštadienio rytais pas mamą. Tokia yra mūsų tradicija tais gana retais savaitgaliais, kuriuos praleidžiu vaikystės namuose Saulės mieste. Tėtis yra kiaušinienės su lašinukais (pastaruosius aš vis dėlto išrankioju) meistras, dar jis geba išvirti sriubą beveik iš nieko, bet būtent mama šeimoje gamina geriausiai ir skaniausiai.

Aš dabar pretenzingai bandau ją įveikti ir mėginu vis naujus receptus, tačiau grįžtu namo ir ji nugali mane paprasčiausiais blynais. Jų galiu suvalgyti tiek, kad dauguma aplinkinių nusistebi, kaip tokiame ne itin dideliame žmoguje gali tilpti tiek daug maisto.


Kai mama savaitgaliui atvažiavo pas mane, pabandžiau suderinti mūsų pomėgius – mano norą ieškoti naujovių ir jos gaminimo įgūdžius. Išėjo tikrai nuostabiai!


Veganiški blynai su obuoliais ir bananais

3-4 porcijoms reikės:


3 obuolių
banano
250 mililitrų sojų pieno
šaukštelio obuolių sidro acto
250 mililitrų pilno grūdo miltų
0,5 šaukštelio sodos
šaukšto rudojo cukraus

Į pieną įpilti šaukštelį acto ir palikti 5 minutėms.

Obuolius sutarkuoti, bananą supjaustyti griežinėliais.
Sodą įmaišyti į miltus, supilti pieną ir gerai išmaišyti. Tuomet sudėti tarkuotus obuolius ir pjaustytą bananą ir suberti cukrų.
Išmaišyti tešlą ir kepti blynus gerai įkaitintoje keptuvėje su šiek tiek aliejaus.

Šaltinis –
Lazy vegan.

Blynus galima valgyti su mėgstama uogiene, šviežiomis uogomis ar jogurtu. Aš pati išbandžiau aviečių uogienę ir šilauoges, tikrai buvo labai skanu.



Su šiais blynais atidariau sėdėjimo balkone sezoną. Nesvarbu, kad tą sekmadienį tikrai nebuvo labai šilta, o galiausiai pradėjo lyti lietus, kuris pusryčių nors ir nesugadino, bet padarė juos žvarbesnius ir privertė išgerti daugiau arbatos.

P.S. Už gražias nuotraukas dėkoju Viktorija Gajauskaitė Photography

--- 

Dabar pagaliau jau tikrai atėjęs pavasaris iš karto apsimeta vasara ir kviečia sėdėti lauko kavinėse, degintis balkonuose pliurpiant su draugais arba skaityti ten knygas, vaikščioti vėlais vakarais ir grožėtis miestu arba sustoti šalia žydinčio medžio ir iš visų plaučių kvėpti į save lengvai svaiginantį aromatą. Būtent tokiu metu – kai viskas aplinkui skleidžiasi, žydi, kvepia, mane apima lengva melancholija, nuo kurios, deja, nėra jokių vaistų. Reikia pačiai su ja susidraugauti ir žingsnis po žingsnio išvesti iš proto ar išvaryti iš namų. Tad kabinuosi į visokias pramogas – šoku, bėgioju, apsipirkinėju, vaikštau į renginius, būnu tarp naujų žmonių ir tikiuosi, kad jau tuoj tuoj viskas sugrįš į savo vėžes.

Kiekvieną kartą keičiantis metų laikams man užsinori ką nors keisti savo gyvenime. Dažniausiai tai nelieka tik norais, o būna vienaip ar kitaip įgyvendinama. Tad dabar atidžiai stebiu aplinką ir laukiu ženklo, kuris tiksliai nurodytų, ką ir kaip keisti reikėtų šį sezoną. 


2016 m. sausio 25 d., pirmadienis

Avižinė košė su obuoliais, imbierais ir cinamonu

Praėjusią savaitę daug galvojau apie draugystę ir koks keistas dalykas ji vis dėlto yra. Su vienais žmonėmis gali kasdien pliurpti apie visokius menkniekius ir dalytis internetiniais juokais bei gyvenimo smulkmenomis, tačiau nieko nežinoti apie tai, ką jie mąsto svarbesniais klausimais ar už ką balsuoja rinkimuose. Su kitais gali nesimatyti daugiau nei pusę metų, o tuomet susitikti, greitai apsižiūrėti, kas naujo išvaizdoje (plaukų, svorio, tatuiruočių pokyčiai), o tada jaustis taip, lyg tų pusės metų nė nebuvo. Su trečiais kartais nereikia net kalbėtis, nes atrodo, kad visais rimtais bei ne tokiais rimtais dalykais galima pasidalyti vien susėdus šalia.

Ir visi tie žmonės yra draugai – branginami, mylimi ir nepakeičiami. Nors su kiekvienu iš jų esi šiek tiek kitoks ir savo istorijas pasakoji suteikdamas joms skirtingų spalvų.

Viena draugė prieš daug daug metų mane supažindino su avižine koše. Mano šeimoje toks pusryčių patiekalas niekada nebuvo populiarus – tiesa, dabar ją darbo dienų rytais tikrai rasčiau tėvų virtuvėje. Maniškėje košė pusryčiams garuoja tik savaitgaliais. Ir turiu prisipažinti, kad skanesnės už tą, kurią išbandžiau paskutinį kartą, dar neteko ragauti.


Avižinė košė su obuoliais, imbierais ir cinamonu

Vienai didelei porcijai reikės:

30 gramų avižų dribsnių
vidutinio dydžio obuolio
300 ml įvairių grūdų arba migdolų pieno
gabalėlio imbiero
šaukšto cinamono
šaukšto sėlenų
šlakelio medaus arba klevų sirupo

Obuolį supjaustyti smulkiais kubeliais, imbierą susmulkinti arba sutarkuoti.
Puode ant vidutinės ugnies pakaitinti pieną. Suberti avižų dribsnius, obuolį, imbierą, sėlenas ir cinamoną. Pavirti 5-7 minutes. Išjungti ugnį ir dar kelias minutes palaikyti košę puode, uždengtame dangčiu.
Pagardinti medumi ir skanauti. Mano atveju, pagardinimas buvo keli riešutai išgriebti iš medaus, riešutų ir aviečių uogienės stiklainėlio, gauto per Kalėdas. Saldumo daugiau tikrai nebesinorėjo.

Šaltinis – Ilka Adams „Supermaistas“, Obuolys, 2015 m.

Namai pakvipo taip, tarsi kepčiau obuolių pyragą, o pusryčiai suteikė tiek energijos, kurios neišnaudojau net per dviejų valandų treniruotę ir 5 kilometrų pasivaikščiojimą link namų po jos.


O eidama supratau, kad iš tiesų jau visai nebetoli pavasaris ir bent savaitė atostogų. Jų jau tikrai reikia, nes jaučiu, kaip kartas nuo karto netikėtai mano baterijos „nusėda“ ir joms vėl įkrauti reikia daugiau laiko negu anksčiau. Tad jau reikėtų pradėti planuoti, kokios spalvos hiacintą šiemet pasistatysiu ant palangės ir ką norėsiu pamatyti bei nuveikti, kai atsidursiu mieste prie Temzės. Nuo vasario jau galėsiu pradėti skaičiuoti dienas. Iki vasario irgi jau nebe tiek daug liko!

2015 m. rugsėjo 22 d., antradienis

Obuolių pyragas su avietėmis ir aguonomis

Rudeninė melancholija mane jau pričiupo. Pradėjau vis dažniau sustoti ir susimąstyti, kas vyksta aplink mane ir ar man tai patinka, ar norėčiau, kad kas nors pasikeistų. Pavyzdžiui, vieną vakarą supratau, kad per pastaruosius kelis mėnesius, kai gyvenu sau pačiai, sutikau turbūt visus mano likimą pakeitusius vyrus. Ar jie vėl pasirodė mano kelyje, kad primintų, jog reikėtų nekartoti senų klaidų, kažkada sugadinusių santykius, ar jie iš tiesų visada buvo netoliese, tik aš žiūrėjau ne į tą pusę?

Taip, vieni jų atliko gal tik epizodinius vaidmenis, kiti tikrai buvo pagrindiniai. Žiūriu atidžiau ir matau vieną - jie visi davė man nepakartojamas gyvenimo pamokas. Vienas išmokė pasitikėti, o paskui tą pasitikėjimą ilgam sugriovė, kitas - kad vasaros romanai turi tendenciją sušildyti ir šaltesnius metų laikus, trečias - kad reikia turėti mažiau kaprizų ir į gyvenimą žvelgti paprasčiau, ketvirtas - kad meilė gali imti ir tiesiog baigtis...

Ruduo - pats geriausias laikas prisiminti būtas ir tik išsigalvotas meilės dramas. O prisiminus skaudulius, juos numalšinti padės puodelis arbatos, taurė vyno ir gabalėlis obuolių pyrago. Kokį nors naują saldumyno su obuoliais receptą išbandau kone kiekvieną rudenį, bet naujienų atsargos niekaip neišsenka.

 Obuolių pyragas su avietėmis ir aguonomis

24 cm skersmens kepimo formai reikės:
3 didelių obuolių ir vieno vidutinio ar mažesnio
130 gramų sviesto + šiek tiek ištepti kepimo formai
130 gramų cukraus
3 kiaušinių
160 gramų miltų
2 šaukštelių kepimo miltelių
šaukštelio vanilinio cukraus
dviejų didelių saujų aviečių
poros šaukštų aguonų
šaukšto rudojo cukraus
šaukštelio cinamono

Obuolius nulupti, išimti sėklas ir supjaustyti skiltelėmis, mažesniojo obuolio skilteles atidėti atskirai.
Minkštą sviestą išsukti su paprastu ir vaniliniu cukrumi, įmušti kiaušinius ir gerai išplakti. Po truputį įmaišyti miltus ir užmaišyti tirštą tešlą. Įmaišyti didžiąją dalį obuolių skiltelių ir avietes.
Pyrago formą ištepti sviestu, dugną iškloti kepimo popieriumi.
Supilti tešlą į formą, ant viršaus gražiai išdėlioti atidėtas mažesniojo obuolio skilteles ir apibarstyti ruduoju cukrumi, cinamonu bei aguonomis.
Kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 50 minučių.

Šaltinis - Renata Ničajienė "Sezoninė virtuvė", Smaguris, 2014 



Viename žurnale neseniai perskaičiau mintį, kad vyras greitai pamiršta savo praeitį, tačiau moters praeitis turėtų jį labai dominti, nes nežinia, ar ji jau su saviške atsisveikino. Tad buvusių mylimųjų pasirodymai nelabai padeda man žvelgti pirmyn, juk norisi atsigręžti į juos ir pažiūrėti, kas per žmonės galiausiai iš jų išaugo.

Va štai kokios mintys užplūsta vaikštinėjant vakarais ir žvelgiant į rudeninėmis spalvomis nudažytą dangų.

Į tą temą ir daina - Connie Francis "Stupid cupid".

P.S. Jei norėtųsi daugiau obuolių pyragų, rekomenduoju šitą, šitą ir dar šitą.

2014 m. spalio 23 d., ketvirtadienis

Trupininis obuolių ir cukinijų pyragas

Women are made to be loved, not understood, - netyčia perskaičiau kažkur socialinių tinklų sraute Oskaro Vaildo citatą ir supratau, kad tą turėtų žinoti kiekvienas vyras, bandantis sieti savo gyvenimą su moterimi. Bent mano atveju, nežinia iš kur atsiradusios emocijos dažnai paima viršų, o tada... O vaikyti, tik laikykis.

Tylųjį pyktį ir nepasitenkinimą gyvenimu labiausiai inspiruoja artėjantis gimtadienis. Nesuprantu, kaip kai kurie žmonės gali imti ir tiesiog pamiršti saviškį. Aš, artėjant lapkričiui, visada pradedu kapstytis metų suvestinėje, žiūrėti, ką gero padariau, o ko - ne, ką galiu vadinti savo pasiekimais, o ką - nusivylimais ir pan. Tuomet po šiek tiek savigraužos ir savęs apgailėjimo, atsistoju nuo lovos ir imuosi veiksmų. Šiemet kol kas vis dar esu įvykių peržiūrėjimo stadijoje, kad galėčiau nuspręsti, kurios gyvenimo srities tvarkymo imtis pirmiausia.

O kol sprendžiu rimtus reikalus, reikia suvalgyti ką nors skanaus. Pavyzdžiui, trupininį obuolių ir cukinijų pyragą. Karštas jis labai derėtų su vaniliniais ledais.

Trupininis obuolių ir cukinijų pyragas

Reikės:

Trapiai tešlai:
100 gramų sviesto
2 šaukštų cukraus
kiaušinio trynio
ketvirtadalio šaukštelio kepimo miltelių
2 šaukštų grietinės
žiupsnelio druskos
300 gramų miltų

Įdarui:
200 gramų valytos cukinijos
2 didelių valytų obuolių
pusės indelio kondensuoto pieno
pusės citrinos žievelės

Pagaminti tešlos trupinius: pašildytą sviestą išsukti su cukrumi, druska, kiaušinio tryniu ir grietine. Miltus sumaišyti su kepimo milteliais.  Ant miltų dėti išsuktą sviestą ir trinant tarp pirštų suformuoti trupinius. Juos uždengti ir pastatyti šaltai maždaug pusvalandžiui, kad sukietėtų.
Cukiniją ir obuolius supjaustyti mažais kubeliais, sumaišyti su kondensuotu pienu ir tarkuota citrinos žievele.
Į paruoštą formą suberti pusę tešlos trupinių, uždėti obuolių ir cukinijų įdaro, o tuomet - likusius tešlos trupinius.
Kepti 190 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie 25-30 minučių.

Šaltinis - Virtuvės mitų griovėjų žurnalas-albumas "Rudens žaidimai", 2013 Nr. 2


---

Šiemet ir vėl gimimo dienos proga pasidovanoju sau kelionę. Tiksliau, ją man padovanojo universitetas, išsiunčiantis mane į komandiruotę Kopenhagoje. Tiesa, tai nebus Italija su paprastu ir skaniu maistu kiekvienoje kavinukėje, karščio bangomis, leidžiančiomis miegoti atvirais langais, ir daug laisvo laiko, šiek tiek burbant, kad seminarų vedėjai prastai kalba angliškai. Baiminuosi, kad tai bus nekokio oro ir smarkaus taupymo dienos gyvenant devynių kvadratinių metrų kambarėlyje ir maitinantis... Hm, tiesą sakant, nežinau kuo. Bet galbūt darbinga savaitė svečioje šalyje prisidės prie profesinės srities pergalvojimo ir prioritetų perdėliojimo.
To sau ir linkiu.

O ir savo mėgstamiausią vaikystės pasakų veikėją Undinėlę pamatysiu. Ko daugiau reikia gimtadienio proga?
Tik kad kas nors iškeptų skanų tortą ir nereikėtų to daryti pačiai.

2013 m. gruodžio 2 d., pirmadienis

Obuolių pyragas su cinamoniniais trupiniais

Jau kelintą kartą mano nuostabiosios buto draugės pasakoja, kad bendri pažįstami, kartais paskaitinėjantys kometą, galvoja, kad mūsų namuose gaminu tik aš. Ne-tie-sa! Gali būti, kad aš mūsų butelyje esu ta, kuri gamina mažiausiai, bet tiesiog garsiausiai apie tai kalba. 

Pavydžiu V., nes ji moka sumeistrauti salotas kone iš nieko. Dar ji gali suderinti tokius įvairius produktus, kad man telieka pakilnoti antakį ir pasakyti, kad atrodo tikrai skaniai. Norėčiau sakyti, kad su ja dalinamės aistrą kokosų aliejui, bet iš tiesų aš jį tik išoriškai naudoju... Bet va, dėl žemės riešutų sviesto turbūt galėtume ir susimušti!
O štai M. sugeba kuo puikiausiai sunaudoti viską, ką randa šaldytuve ir improvizuoti gamindama (ko jai kaip tiksli receptų sekėja labai pavydžiu!). Ir dar ji verda labai skanią čili sriubą, kuri jau kelintą kartą planuoja atkeliauti į blogą kaip svečio receptas, bet... Vis kas nors nutinka.
Bet pyragus tikrai valgome visos. Tik kai kurios tai daro saikingiau :)


Obuolių pyragas su cinamoniniais trupiniais

Pagrindui reikės:

2 kiaušinių
150 mililitrų grietinės (30 proc. riebumo)
150 gramų cukraus
150 gramų miltų
šaukštelio kepimo miltelių
5 vidutinio dydžio obuolių

Trupiniams reikės:
120 gramų sviesto
150 gramų cukraus
150 gramų miltų
šaukšto cinamono

Obuolius nulupti ir supjaustyti skiltelėmis.
 Pagrindui skirtus ingredientus sumaišyti ir gerai išplakti, kol pasidarys vientisa tirštoka tešla.
Kitame dubenyje pasiruošti trupinius - šaltą sviestą supjaustyti gabaliukais, subėrus miltus, jį pirštais sutrinti iki trupinių. Tada į gautą masę suberti cukrų bei cinamoną ir išmaišyti.
Į kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi, pilti tešlą, ant jos sudėti pjaustytus obuolius, o ant viršaus užberti trupinių sluoksnį.
Pyragą kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje apie valandą.
Skaniausia valgyti dar šiltą ir su ledais!

Šaltinis - Beatos virtuvė: Kepinių knyga, 2012.


O šį savaitgalį mūsų virtuvėje vyko rimtas prieššventinis tvarkymasis! Neatsilikdamos nuo miesto, puošiamės Kalėdoms ir atidarome jų sezoną su karštu vynu, pyragu ir amžinuoju filmu Love Actually. Artimiausias darbas - susidaryti kalėdinių kepinių sąrašą ir surasti dar nebandytus imbierinius sausainius. Pirmosios, kurios jų paragaus, tikrai bus mano nuostabiosios buto draugės!
Juk kartais tikrai apsimoka gyventi su ta, kuri mėgsta girtis savo gaminamais patiekalais, ane?

Kovo 4 d., Varšuva, 7 val. ryto, o mes vaišinamės džiovintomis spanguolėmis


2013 m. lapkričio 12 d., antradienis

Obuolių tortas su klevų sirupo pertepimu

Taip netikėtai vieną dieną nubudau būdama 25-erių. Pamenu, kad vaikščiojant bendrabučio koridoriais ar piknikaujant su alumi bei submarinu, šis skaičius buvo toks, apie kurį sakydavom nebe toks jaunas. Dabar jau taip nebegalvoju. Ir toliau elgiuosi taip lyg nebūčiau sulaukusi pilnametystės.
Tik atsakomybės jausmas verčia susikaupti ir pripažinti, kad tas ketvirtis amžiaus vis dėlto jau silpnai, bet po truputį atsispindi akyse ir šypsenoje. Nors... Draugai sveikinimo filmuke mane pravirkdė sakydami "O su metais TIKĖKIMĖS ateis ir išmintis".

Tai aš irgi tikiuosi, kad toji išmintis jau nebe už kalnų ir greitai nebesijausiu kaip kvailutė mokinukė. O kol kas, gyvenam kaip jau išeina.
---
Kaip visada, gimimo dienos proga reikalingas tortas. Šį kartą jis buvo obuolių skonio ir su klevų sirupo pertepimu.


Pagrindui reikės:
80 gramų razinų
4 šaukštų vandens
3 obuolių
100 gramų kambario temperatūros sviesto
160 gramų cukraus
2 kiaušinių
280 miltų
1,5 šaukštelio druskos
1 šaukštelio kepimo miltelių
1 šaukštelio cinamono
nutarkuotos citrinos žievelės
2 kiaušinių baltymų

Pertepimui:
100 gramų kambario temperatūros sviesto
100 gramų rudojo cukraus
85 mililitrų klevų sirupo
300 gramų tepamo grietinėlės sūrio (pvz. Philadelphia)

Pirmiausia gaminti pagrindą: razinas dėti į nedidelį puodą, užpilti vandens ir kaitinti ant silpnos ugnies, kol razinos sugers vandenį. Nukelti nuo ugnies ir palikti atvėsti.
Obuolius nulupti ir supjaustyti nedideliais kubeliais.
Sviestą išsukti su cukrumi iki purumo, po vieną įmušti ir išmaišyti kiaušinius. Sudėti obuolius, razinas, citrinos žievelę ir išmaišom.
Miltus, druską, kepimo miltelius ir cinamoną sumaišyti atskirame dubenyje ir įmaišyti į tešlą. Kiaušinio baltymus išplakti iki standžių putų ir taip pat įmaišyti į tešlą.

Tešlą supilti į kepimo popieriumi išklotą kepimo formą ir kepti maždaug 1 ar 1,5 valandos 170 laipsnių temperatūroje. Kai pagrindas iškeps (patikrinimui, kaip visada, naudoti pagaliuko testą), palikti jį atvėsti formoje.

Gaminti pertepimą: sviestą išsukti su cukrumi iki purios masės, supilti klevų sirupą, išsukti. Tuomet įmaišyti kreminį sūrį.

Pyrago pagrindą perpjauti išilgai pusiau, užtepti pusę pertepimo masės. Ant viršaus dėti likusį pagrindo lakštą, o tada viršų bei šonus aptepti likusiu glaistu. Papuošti migdolų plokštelėmis.

Šaltinis - Little World

Torto užteko 11 žmonių! 



Tiek tortas, tiek šampanas buvo greitai sunaikintas, tad dabar gimimo dieną man primena raudonas (!) skrudintuvas virtuvėje ir gėlės ant mano stalo. Galėčiau gimtadienį švęsti kelis kartus metuose vien dėl gaunamų gėlių... Ir dėl tų pačių gėlių bei didesnio uogų pasirinkimo norėčiau būti gimusi vasarą... Bet ir rudenį įmanoma suktis iš padėties.
O gimtadienines depresijas, kaip visada, vaikau darbais. Ką gali žinoti, gal ir ten kas nors įdomaus gali nutikti?

2013 m. lapkričio 7 d., ketvirtadienis

Obuolių ir kuskuso plokštainis

Kai kolegos pradeda klausinėti, kada aš iškepsiu arba bent parodysiu kokį nors pyragą, tenka atsidusti ir nubraukti dulkes nuo receptų knygų bei archyvų ir surasti laisvą valandėlę kepimui bei rašymui.
Kartais norisi, kad paroje būtų bent keliomis valandomis daugiau, - tada spėčiau parašyti ar atrašyti laiškus seniems draugams, pasimokyti rusų ir kitokių kalbų, rasti ir nusipirkti gražiausią suknelę gimtadieniui, sutvarkyti namus, padaryti dar melejoną smulkių darbelių, o galiausiai išsimiegoti.

Bet, kaip pasakė vienas labai mane prajuokinęs internetinis paveikslėlis: adulthood - if you're not tired, you're not doing it right.



Obuolių ir kuskuso plokštainis

0,5 stiklinės kuskuso kruopų
0,5 stiklinės miltų
0,5 stiklinės rudojo cukraus
200 gramų sviesto
3 didelių obuolių

Dubenyje sumaišyti kuskuso kruopas, miltus ir rudąjį cukrų. Sviestą ištirpdyti ir sumaišyti su sausaisiais produktais.
Obuolius nulupti ir supjaustyti skiltelėmis. Sumaišyti su tešla.
Gautą masę sudėti į kepimo popieriumi išklotą formą ir kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje apie 50 minučių.

Šaltinis - Rudens žaidimai pagal Virtuvės mitų griovėjus, 2013 Nr. 2
 
Pyragas švelniai karamelinis ir tikrai visai skanus. O pagaminimas užtrunka realiai tik vos ilgiau nei tiesiog supjaustyti obuolius. Pyragą dar galima cukraus pudra pabarstyti, bet man nieko nebereikėjo. Tiesa, šiek tiek jautėsi kietesni kuskuso grūdeliai, bet pabrinkinus juos svieste kiek ilgiau (t.y. nors truputį pabrinkinus, nes aš to nedariau), saldumynas turėtų tapti tobulas!

Ruduo ir Berlyne ruduo

Savaitgalį, kai jau galutinai atsigausiu po trumpų atostogų Vokietijos sostinėje, laukia dar vieno - jau antrojo - gyvenime torto kepimas. Kaip gaila, kad negimiau vasarą, kai aplinkui pilna visokių uogų, kurie puikiai tinka saldumynams... Rudenį dažniausiai tenka suktis iš padėties ir šokoladintis arba ieškoti naujų skonių, kaip kad aš ir pasistengsiu padaryti.

Tad savaitgalio planai tokie, kaip ir visai neseniai vienoje S raide pažymėtoje knygoje perskaitytas sakinys: Tačiau dabar jos pačios darbų sąraše daugybė nepalyginamai svarbesnių dalykų: a) išgelbėti svogūnus, kurie tuoj pridegs keptuvėje; b) pagaminus tobulą lazaniją išgelbėti ateitį su Viliu; c) išgelbėti pasaulį.

2013 m. rugsėjo 16 d., pirmadienis

Obuolių pyragas su griliažu

Praėjusi savaitė buvo pilna netikėtumų, nusivylimų, darbų ir rudeniškos nuotaikos, kuri dažniausiai nėra gera ar optimistiška. Tad sekmadienį beliko tik bėgti nuo visų blogų minčių ir, galiausiai, nuo savęs pačios. Bėgti Vilniaus gatvėmis iki ims durti ne tik paširdžius, bet ir visą kūną, o tada bėgti dar greičiau ir finišuoti raudonai kaip burokas.
Apdovanojau save!

Nubėgau mini-maratoną - 4,2 km, likau 409 iš 1600+ dalyvių ir dabar vėl truputį liūdžiu, kad negalėsiu sudalyvauti artimiausiame bėgime Vilniuje. Tada jau būtų galima rimčiau pasivaržyti ir mėginti gerinti rekordus.
Kitą rudenį tikrai imsiu 10 km - va jau ir viešai prisižadėjau, bus gėda neišpildyti.

Na, nors bėgime esu motyvuota ir noriu kažko siekti. Kitose gyvenimo sferose šiuo metu sunkesnė situacija. Ir čia man reikia gausesnės palaikymo komandos negu bėgant.

Dar pyragų kepime jaučiu pagyvėjimą. Ir visokiame kitokiame gaminime. Rudeninis turgus vis dar pilnas visokių skanumynų!

Tad vieną gražų sekmadienį kepimo entuziasmo ir apsilankymo Kalvarijose įkvėptas ant mano virtuvės stalo atsirado obuolių pyragas su griliažu ir "Vytautu".

Pyragui reikės:
150 gramų sviesto
230 gramų miltų
6 šaukštų cukraus
žiupsnelio druskos
80-100 mililitrų "Vytauto"
700 gramų obuolių
šaukšto cinamono
6 griliažinių saldainių

Šaltą sviestą sutarkuoti stambia tarka vis padažant į miltus. Tuomet suberti 2 šaukštus cukraus, žiupsnelį druskos ir pirštais pasmulkinti sviestą, kad jis susimaišytų su miltais. Po truputį pilti "Vytautą" ir peiliu maišyti, kad masė suliptų į vieną tešlos gumulą (jis neturi būti šlapias!)
Stalą pabarstyti miltais ir greitai iškočioti plonesnį nei vieno centimetro tešlos lakštą. Jį atsargiai dėti į kepimo popieriumi išklotą kepimo formą, suformuoti kraštelius.
Ant tešlos dėti plonomis riekelėmis pjaustytus obuolius (taip, jų bus laaaabai daug!), pabarstyti likusiu cukrumi ir cinamonu. Galiausiai viršų pabarstyti smulkintais griliažiniais saldainiais ir kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40-45 minutes.

Šaltinis - beatosvirtuve.lt

Man obuolių buvo daugoka kaip įprastinei atsegamai torto formai (niekada nežinau tikslių jos išmatavimų...), tad susikaupė kiek sulčių viduje, bet jos netrukdė pyrago skoniui. Jį netgi visai nesunkiai transportavau tiek į savo darbovietę, tiek į mugę Gedimino prospekte - ten buvau skolinga skanėstą už pernelyg uolų šaldytuvo tvarkymą.


Prasidėjus dar vienai ilgai ir sunkiai rudens savaitei, supratau, kaip svarbu aplink save turėti žmones, kurie palaikys bet kurioje situacijoje, parašys linksmą žinutę, kai norėsi trankyti galvą į stalą, paglostys galvą, išklausys, prajuokins, kartu rinks kaštonus, gers kavą ir grožėsis fontanais... Žodžiu, visada reikia palaikymo komandos gyvenimui.
Nes tikrai yra dalykų, kurių negalėtum, o ir nenorėtum, padaryti būdamas vienas. Va su tais žmonėmis ir reikia valgyti pyragus sekmadieniais.

2013 m. rugpjūčio 11 d., sekmadienis

Turbo sumuštiniai su kalakutiena ir špinatais

Bėgioti prieš pat prasidedant lietui ir škvalui. Juoktis ir apsimetinėti kitu žmogumi. Šokti. Važiuoti ant dviračio bagažinės ir dainuoti. Valgyti daug torto. Vakarieniauti balkone. Gaminti ledus. Iki gilios nakties žiūrėti filmus. Stebėti žaibus. Skaityti. Braukti džiaugsmo ašarą. Daug kalbėtis. Daug gaminti. Suplanuoti rudens džiaugsmus. Apsvarstyti gyvenimo sprendimus ir paklydimus.
Visa tai (ir dar daugiau!) buvo, yra ir bus mano atostogų tikslai.

O kad viskam užtektų energijos, reikia turbo sumuštinių.

2 sumuštiniams reikės:
4 batono riekelių
poros šaukštelių garstyčių
poros šaukštelių majonezo
pusės obuolio
saujos špinatų lapelių
kelių baziliko lapelių
virto kalakutienos kumpio
šviežiai maltų pipirų

Batono riekeles paskrudinti orkaitėje, kol truputį sukietės. Dvi aptepti majonezu ir pabarstyti šviežiai maltais pipirais, kitas dvi patepti garstyčiomis (atsargiai - nepadauginti!). Ant garstyčių dėti kumpio riekeles, nuplautus ir nusausintus špinatų bei bazilikų lapelius, riekelėmis pjaustytą obuolį, tada uždėti dar kumpio ir užvožti majonezu patepta batono rieke.
Viskas! Valgyti!

Šaltinis - Virtuvė. Nuo... Iki... 2013 Nr. 6 (48)

 Vasaros atostogos jau keletą metų man yra mistika. Vos baigusi mokslus ir įsidarbinusi tvankiame biure sėdėjau liepą ir rugpjūtį. Pernai visos vasaros atostogos buvo skirtos festivaliui. Galvojau, kad ir šiemet bus taip pat, tad daugiau neplanavau jokių kelionių ar pasibuvimo prie jūros. Ir štai dabar turiu laisvą savaitę, kurią iš karto užpildžiau buitiniais malonumais.
Galbūt taip ir gerai. Netikėtas poilsis padės surikiuoti mintis į vietas. Tiesa, rudens atostogas jau suplanavau - kažkodėl man dažnai lengviau galvoti apie tai, kas bus po kelių mėnesių, o ne rytoj (beje, rytdienos planas matosi ant virtuvės lentos!)...
Bet rytoj irgi bus puiki diena - nė neabejoju!

2013 m. sausio 16 d., trečiadienis

Sumuštiniai su vištiena ir keptais obuoliais

Kiekvieną kartą, kai tenka susidurti su sveikatos priežiūros įstaigomis, aš susimąstau, kaip mano įsivaizdavimą apie jas sugadino visi amerikoniški medicininiai serialai. Jauni ir malonūs gydytojai, pažįstantys savo pacientus, beprotiškos kasdienės operacijos bei greitai atliekamos procedūros ar tyrimai... Realybė visiškai kitokia.
Žodžiu, nuo ligoninių atmosferos man dažniausiai norisi tik tyliai paverkšlenti.

O siekiant išvengti progresuojančių negalavimų, visažinis gūglas paliepė man laikytis dietos! Kol kas stengiuosi tai pamiršti ir toliau džiaugtis bandelėmis, bet po šio atradimo visą dieną galvojau apie salotas su rukola (kaip ji lietuviškai vadinasi, gražgarstė? Liežuvį galima nusilaužti...), nes prisiminiau Virtuvės mitų griovėjų sumuštinius.


Sumuštiniai su vištiena ir keptais obuoliais
(proporcijos - pagal norimą sumuštinių kiekį)

vištienos krūtinėlės
obuolių
gražgarsčių
grūdėtųjų garstyčių
rudojo cukraus
alyvuogių aliejaus
batono
kietojo sūrio
majonezo
šviežiai maltų juodųjų pipirų

Vištienos krūtinėlę išvirti ir supjausyti plonais gabalėliais. Gražgarstes nuplauti ir gerai nuvarvinti.
Obuolius nulupti, išimti sėklalizdžius ir supjaustyti skiltelėmis. Iš garstyčių, rudojo cukraus ir alyvuogių aliejaus pasidaryti tirštą padažą. Juo aptepti supjaustytus obuolius. Tada dėti juos į kepimo popieriumi išklotą skardą ir 200 laipsnių karštumo orkaitėje kepti 6-8 minutes.
Per tą laiką keptuvėje pakepinti batoną ar sumuštinių duoną.

Sumuštinį konstruoti taip: paimti dvi riekes batono, abi patepti majonezu. Ant vienos dėti vištieną ir gražgarstes, ant viršaus užtarkuoti šiek tiek sūrio bei pabarstyti pipirais, ant antros uždėti kelias skilteles keptų obuolių. Suvožti ir mėgautis!

Šaltinis - Virtuvės mitų griovėjai, DELFI laida.


Tokius sumuštinius gaminau iš vakaro, kad turėčiau ką valgyti darbe. Kadangi į žavųjį pietų lagaminėlį tilpo tik trys sumuštiniai, produktų likučius sumaišiau su pora užsilikusių kivių į puikiausias salotas. Labiausiai nustebau dėl to, kad anksčiau nemėgusi garstyčių, dabar galėčiau kabinti jas vienas iš stiklainiuko ir nieko daugiau nenorėti. Skoniai keičiasi, sako žmonės. Bet kodėl iki šiol neįstengiu pamėgti silkės?

2013 m. sausio 10 d., ketvirtadienis

Karamelinis obuolių pyragas

I have scars on my hands from touching certain people - kažkur kažkada pasakė rašytojas J. D. Salingeris ir privertė mane susimąstyti. Visos mūsų patirtys palieka antspaudus - vienos virsta tikrais fiziniais randais, kitos nugula širdyje ir išsiveržia nors retai, tačiau itin skausmingai. Bet aš tikiu, kad visi sunkumai stiprina žmones ir anksčiau ar vėliau bus bent truputį naudingi. Juk ne veltui sakoma, kad kas tavęs nenužudo, padaro stipresniu. O gal aš tiesiog esu beviltiška optimistė...

Šią savaitę mano šypsena kiek priblėso nuo netikėtų skambučių iš priešo teritorijos, keistų prašymų ir nutilusių virtualių pajuokavimų. Bet, kaip visada, nėra tokio liūdesio, kurio neišvaikytų ilgas miegas ir skanus pyragas.



Karamelinis obuolių pyragas
24 cm skersmens torto formai reikės:
skardinės karamelės ("Rududu")
80 gramų sviesto
2 kiaušinių
150 mililitrų kefyro
200 gramų miltų
1,5 šaukštelio kepimo miltelių
šaukštelio cinamono
3-4 vidutinio dydžio obuolių

Obuolius nulupti. 3 supjaustyti nedideliais kubeliais, o 4-ąjį - griežinėliais.
Sviestą išlydyti ir sumaišyti su karamele (jei sunkiai sekasi tai padaryti, sviesto ir karamelės masę reikės kiek pakaitinti).
Kiaušinius suplakti su kefyru iki vientisos masės, sumaišyti su karamele ir sviestu. Miltus sumaišyti su kepimo milteliais ir cinamonu bei taip pat įmaišyti į karamelės masę. Suberti kubeliais pjaustytus obuolius ir dar kartą išmaišyti.
Tešlą krėsti į kepimo popieriumi išklotą skardą, ant viršaus išdėlioti obuolio griežinėlius. Kepti 190 laipsnių karštumo orkaitėje apie 50 minučių.

Šaltinis - Beatos virtuvė: kepinių knyga, Beatos virtuvė, 2012.



Šaldytuve vis dar gyvena keli kilogramai obuolių, tad butelyje galvojame naujus būdus, kaip juos sunaudoti. Šį kartą maniškis buvo tradicinis. Kitam kartui pažadu ką nors įdomesnio. Tik kad ta sausio pilkuma yra tokia nedėkinga mano mažyčiam fotoaparatui...

Na, bet dabar prisnigo. Ir gal pagaliau rytais aš nebesijausiu kaip vargšas barsukas, pažadintas iš žiemos miego?

P.S. Dar viena graži daina į mano kolekciją: Arctic Monkeys - Love Is a Laserquest

2012 m. lapkričio 5 d., pirmadienis

Vištiena su obuoliais ir grietinėle

Džiaugiuosi - šiemet artėjant gimtadieniui manęs neapėmė egzistencinė krizė! Tiesa, ji dar turi keturias dienas tai padaryti, bet aš tikrai lengvai nepasiduosiu. O iš tiesų... Buvo daug rimtesnių reikalų, kurie kėlė neramumus viduje ir pagaliau nugalėjo mano egoizmą bei privertė pasijausti suaugusia moterimi. Gal jau ir laikas būtų tokia tapti.

Bet mane iki šiol daug kas stebina. Pavyzdžiui, kokia mažutė yra kelių savaičių kūdikio galvytė! Arba kaip greitai mama gali numezgti rožinę beretę mano nebe tokiai mažai galvai. Stebina dar neatrastos šeimos istorijos, nutikusios prieš daugiau nei penkiasdešimt metų. Džiugina maži kačiukai ir šuniukai, nesvarbu, kad jie dažnai nori nukąsti man plaukus ar palaižyti veidą. Keista atrodo tai, kiek daug žmonių žiūri TV rytais ir galvoja, kad aš perskaičiau visas tas knygas, kurias pristatau...

Į šią temą ir vienų savaitgalio pietų patiekalas - vištiena su obuoliais ir grietinėle.


Vištiena su obuoliais ir grietinėle
3 porcijoms reikės:

400 gramų vištienos filė
šaukšto miltų
druskos ir šviežiai maltų pipirų
šaukšto sviesto
šaukšto alyvuogių aliejaus
obuolio
svogūno
saujos pievagrybių
80-100 mililitrų vištienos sultinio
šlakelio romo
150 mililitrų grietinėlės

Vištienos filė kiek pasmulkinti ir apvolioti miltuose, sumaišytuose su žiupsneliu druskos ir pipirų. Nukratyti miltų perteklių.
Keptuvėje ant vidutinės ugnies ištirpinti sviestą, supilti aliejų ir gerai įkaitinti. Sudėti vištieną ir kepti, kol paruduos. Tada apversti ir kepti dar kelias minutes. Tada sudėti nuluptą ir gabaliukais supjaustytą obuolį, smulkiai sukapotą svogūną ir griežinėliais supjaustytus pievagrybius. Paskaninti druska bei pipirais, gerai sumaišyti ir kepti apie minutę.
Supilti vištienos sultinį. Užvirinti ir sumažinus ugnį troškinti, kol vištiena bus beveik paruošta. Tada padidinti ugnį, supilti romą ir pakaitinti minutę, kol alkoholis nugaruos. Supilti grietinėlę ir dar patroškinti, kol jos sumažės ketvirtadaliu.

Šaltinis - Virtuvė. Nuo... Iki..., 2012 m., Nr. 9 (39)

Aš ragavau su ryžiais ir stambiai tarkuotu obuoliu. Patiko!


Kartais labai gera kelioms dienoms atitrūkti nuo visų rūpesčių ir nuvažiavus daugybę kilometrų Lietuvos keliais lankant gimines bei kapines gerti karštą vyną apie nieką negalvojant. Ir jau po truputį pasvajoti apie Kalėdas...

P.S. Dar vienas mane stebinantis dalykas yra blogo populiarumas. Spalį parašiau tik keturis įrašus, o sulaukiau daugiausiai skaitytojų per dar nelabai ilgą jo istoriją. Super!

2012 m. spalio 21 d., sekmadienis

Varškės ir obuolių pyragas

Kartais geram vakarui reikia jau išbandytų dalykų, nes naujovės gali imti ir nepateisinti lūkesčių. O štai eidama į "Poliarizuotų stiklų" koncertą esu tikra, kad bus linksma ir nuo šypsenos įskaus skruostus. Žinau ir tai, kad "Liverpool party" sutiksiu seniai žavėjusius žmones, nusišypsosiu, o tada šoksiu iki nebejausiu kojų (su aukštakulniais tai įvyksta daug greičiau). O nauji žmonės, sutikti sename užsibaigimo bare, net penktą ryto sugebės nustebinti.

Seniai išmėginti ir patikę pyragai taip pat verti sugrįžimo į virtuvę ir šanso sužavėti iš naujo. Kol balkone laukia maišas obuolių, toks pyragas labai tinka jų naikinimui.


Varškės ir obuolių pyragas

Reikės:
180 gramų atšaldyto sviesto
280 gramų miltų
250 gramų + dar poros šaukštų cukraus
2 šaukštelių cinamono
400 gramų varškės
2 kiaušinių
žiupsnelio druskos
kilogramo obuolių

Miltus persijoti į dubenį. Į jį burokine tarka įtarkuoti atšaldytą sviestą. Tada stambias sviesto drožles pirštais sutrupinti, kad jos vienodai apsiveltų miltais ir taptų trupiniais. Į šią masę suberti 50 gramų cukraus ir šaukštelį  cinamono, sumaišyti ir padėti į šaldytuvą.
Varškę sumaišyti su kiaušiniais, 150 gramų cukraus ir žiupsneliu druskos. Tada masę pertrinti šakute, per sietelį ar blenderiu. 
Obuolius nuplauti, nulupti ir supjaustyti. 
Kepimo formą iškloti kepimo popieriumi. Į dugną pilti daugiau nei pusę trupinių, ant viršaus pilti varškės masę ir ją išlyginti. Toliau dėti obuolius, juos pabarstyti likusiu cinamonu ir norimu kiekiu cukraus (man užteko poros šaukštų). Ant viršaus užberti likusius trupinius.
Kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie valandą ir 15 minučių. 

Šaltinis - Beatos virtuvė: Kepinių knyga, 2012.

---

Pirmą kartą tokį pyragą kepiau kiek daugiau nei prieš metus. Aplinkybės taip pat buvo panašios - norėjau kuo ilgiau būti užsiėmusi, ir kuo mažiau ašaroti. Tikrai padeda!

O naujos vietos irgi gali būti geros. Paskutinis atradimas "Veranda" Žvėryne. Nors tenykštis dienos pyragas nebuvo toks skanus kaip maniškis, kakavą tikrai skanią padarė. Šypt. 

2012 m. kovo 26 d., pirmadienis

"Valdorfo" salotos su vištiena

Pavasarį kurkia ir plėšosi varlės, pavasarį trūksta vitaminų ir retkarčiais norisi nusi­šaut, pavasarį stovi su portfeliu prie lango, autobusai važiuoja tolyn pro mokyklą, mirk­čioja žaliom ir raudonom švieselėm, ir tau kažko pasiutusiai maudžia širdį.
(Saulius Šaltenis - Riešutų duona)

Gražiausia lietuviška meilės istorija tikrai yra Andriaus Šato ir Liukos. Reikėtų kada nors iš naujo ją perskaityti ir pažvelgti iš kiek tolimesnės perspektyvos. Nes man jau nebe penkiolika kaip jiems. 
Mano aplinkoje prasideda kalbos apie gyvenimą kartu, šuns auginimą, piršlybas, vedybas, vaikus... Pasakiusi, kad aš kol kas apie tai negalvoju, būnu išvadinama karjeriste. Artimiausi metai parodys, ar tai tiesa.

O vitaminų tikrai trūksta - įvairios ligos rikiuojasi į eilę, kad galėtų mane pakamuoti. Kol kas priešinuosi, bet jei vėl ims snigti taip, kaip šįryt, bijau, jog pasiduosiu. Tad ir vėl grįžtu prie salotų.


"Valdorfo" salotos su vištiena 
4 porcijoms reikės:

2 vištienos filė
3 šaukštų neriebaus majonezo
citrinos sulčių (pagal skonį)
skiltelės česnako
2 sultingų obuolių
200 gramų mėgstamų salotų
2 saliero lapkočių
50 gramų graikinių riešutų
4 šaukštų razinų
druskos, pipirų

Vištieną supjaustyti juostelėmis ir iškepti.
Obuolius supjaustyti plonais griežinėliais, o šiuos - į dar keturias dalis. Salierų lapkočius supjaustyti nedideliais gabalėliais, smulkiai sukapoti riešutus ir česnaką. 
Sumaišyti majonezą, du šaukštus citrinos sulčių ir česnaką. Užpilą pagardinti pipirais ir druska.
Į dubenį sudėti obuolių griežinėlius, apšlakstyti citrinos sultimis. Tada sudėti salotas, salierus, graikinius riešutus, razinas ir vištienos juosteles. Aplieti užpilu ir gerai išmaišyti.

Šaltinis - Pietūs dėžutėje, Laisvos valandos, 2010.

Salierų ir obuolių derinys man super skanus, tad negaliu atsistebėti, kodėl tik dabar jį atradau. Kaip ir paprikas, kurių nemėgau iki pat pirmo kurso. Visi su savo keistenybėm, tiesa? Aš, pavyzdžiui, silkės nemėgstu. Tad Kūčios prie stalo man būna gana sunkios. Gerai, kad per Velykas silkė nebūna dažniausias patiekalų ingredientas.

Širdį irgi maudžia šį pavasarį, tik dar nesupratau kodėl, ir nejučiom imu dažniau žvalgytis į virš galvos skrendančius lėktuvus. 
Vidinės dramos manyje turbūt niekada nesiliaus.

2011 m. lapkričio 2 d., trečiadienis

Greitas obuolių pyragas

Dingo įkvėpimas. Gal kas nors radot? Vėl pasiguosiu tuo pačiu - rudeniu, gimtadieniu, asmeniniu gyvenimu, kuris eina šuniui po uodega.
Ne tik kad nebegaminu, bet ir fotografuoti nebeturiu noro ir kantrybės. Tad kiaulienos troškinys su baklažanais nuotraukose atrodo taip prastai, kad man gėda jį parodyti viešai. Nors buvo visai skanu.

Man reikia atostogų. Keista tai sakyti po keturių dienų savaitgalio, į kurį buvo įtraukta papildoma valanda miegui. Bet tą papildomą valandą aš sirgau ir praleidau vieną blogiausių naktų savo gyvenime, tad noriu atsiskaitymo - normalių atostogų ten, kur šilta.


Deja. Šiemet būsiu neiškėlusi kojos už Lietuvos sienų. Nes reikėjo mokytis, kraustytis, skubėti gyventi, dabar reikia dirbti ir kalti pinigą, išlaikyti save, būti suaugusia ir šypsotis, kai skauda.
Klišės.

Gerai, kad per visus gyvenimo trukdžius su mama iškepėme greitą obuolių pyragą.



Vienam dideliam ir dviems mažesniems pyragiukams reikės:
pakelio sluoksniuotos tešlos (400 gramų)
saujos migdolų
3-4 nedidelių obuolių
100 g cukraus
šaukštelis cinamono
cukraus pudros

Atšildytą tešlą iškočioti į turimos skardos dydžio lakštą. Kaip minėjau, man išėjo vienas didelis ir du maži pyragėliai. Peiliu įrėžti tešlos kraštus, o vidurį subadyti šakute, kad gražiai pakiltų tik krašteliai, ir pabarstyti smulkintais migdolais.
Obuolius nulupti ir supjaustyti plonais griežinėliais/skiltelėmis (su mama nesutarėme, kas yra kas). Išdėlioti ant migdolų ir gausiai pabarstyti cukrumi bei, pagal norą, cinamonu.
Kepti apie 180 laipsnių orkaitėje apie 20 minučių, kol tešla paruduos, o cukrus karamelizuosis. Pravėsintą pyragą pabarstyti cukraus pudra.
Šaltinis - žurnalas "Virtuvė", 2011 m., Nr. 11.


Pyragas stebuklingai atlaikė kelionę iš Šiaulių į Vilnių ir buvo sėkmingai suvalgytas A., kuris labai mėgsta saldumynus. O ir mano tėčiui patiko, kas jau šį bei tą man reiškia.

2011 m. spalio 10 d., pirmadienis

Vištiena su slyvomis ir obuoliais

Šiandien pažadėjau sau naują įrašą. Iš pradžių niekaip neišsirinkau patiekalo, nes gaminimo tempai kiek greitesni nei aprašinėjimo. Na, bet kol turguje vis dar yra slyvų, rekomenduoju pamėginti vištieną su slyvomis ir obuoliais.
Puikiausi savaitgalio pietūs.


2,5 porcijos reikės:
5 vištų kumpelių
7 didesnių slyvų
2 obuolių
1 mėlynojo svogūno
šaukštelio medaus
skiltelės česnako
20 g sviesto
druskos, pipirų
sojų padažo
prieskoninių žolelių

Vištų kumpelius pabarstyti druska, pipirais, prieskoninėmis žolelėmis (aš naudojau bazilikus, raudonėlius ir peletrūnus), smulkintais česnakais, palaistyti sojų padažu bei medumi. Gerai įtrinti prieskonius į mėsą ir marinuoti bent pusvalandį.
Slyvas perpjauti pusiau, išimti kauliukus. Svogūnus supjaustyti stambiais pusžiedžiais.

Į kepimo indą dėt vištieną, berti svogūnus ir slyvas. Uždėti kelis gabalėlius sviesto, pabarstyti prieskoninėmis žolelėmis. Kepti 200 laipsnių orkaitėje apie pusvalandį. Tada sudėti skiltelėmis pjaustytus obuolius ir kepti dar 15-20 min.

Skanauti su ryžiais.
Šaltinis - žurnalas "Virtuvė", 2011 m. Nr. 10

Kadangi siaubingai skauda galvą ir norisi tik eiti miegoti, parašysiu tik tiek: naujas P.Almodovaro filmas "Oda, kurioje gyvenu" tikrai vertas pažiūrėjimo, o kitame įraše galite laukti morkų pyrago arba Didžiojo virtuvės pagalbininko firminio patiekalo - moliūgų blynelių.