Cukinijų ir ožkų sūrio pyragas

Istorija, kuri prasideda baruose. Poreikis įsimylėti. <...> Įsimyli ne todėl, kad įsimyli, o įsimyli todėl, kad tuo metu tau beprotiškai reikia įsimylėti. Tuo metu, kai pajunti savo troškimą įsimylėti, privalai būti labai atsargus, lyg būtum išgėręs meilės eliksyro, to, kuris tave priverčia pamilti pirmą sutiktąjį. Gali pasitaikyti ornitorinkas.

(Umberto Eco - Fuko švytuoklė)

Tokia citata ir apibendrina viską, ką ruošiausi pasakyti apie penktadienio vakarą baruose.

Cukinijų ir ožkų sūrio pyragas (tartas)

Tešlai:

180 gramų varškės

80 gramų sviesto

200 gramų miltų

šaukšto cukraus

žiupsnelio druskos

Įdarui:

150 gramų minkšto ožkų sūrio

150 mililitrų pieno

2 kiaušinių

nedidelės cukinijos

džiovintų prieskoninių žolelių: baziliko, rozmarino, raudonėlių

Varškę sumaišyti su cukrumi ir druska, pertrinti maisto smulkintuvu arba šakute, kad liktų kuo mažiau gumulėlių. Šaltą sviestą įtarkuoti į miltus, tada patrinti pirštais, kad visi sviesto gabalėliai apsiveltų miltais. Į šią masę sukrėsti varškę, išmaišyti šaukštu ir suminkyti tešlą į vieną gabalą. Jį palikti šaldytuve pusvalandžiui.

Ant miltuoto paviršiaus iškočioti tešlą, iškloti ja kepimo formą ir vėl įdėti į šaldytuvą pusvalandžiui (arba į šaldiklį dešimčiai minučių).

Kai tešla atvės, ant jos kloti kepimo popierių ir užberti pupelių. Tokį pyrago pagrindą šauti į iki 190 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepti apie 15 minučių, tada nuimti "balastą" ir kepti dar 10-15 minučių, kol pagrindas išsausės, o krašteliai gražiai paruduos.

Įdarui cukiniją nulupti ir susmulkinti bulvių skustuku plonomis juostelėmis. Kiaušinius išplakti su pienu, įberti šiek tiek druskos. 

Ant iškepto pyrago pagrindo pridėti ožkų sūrio gabaliukų (maniškis buvo toks minkštas, kad reikėjo ištepti sūriu pyrago pagrindą), pabarstyti žolelėmis. Cukinijos juosteles susukti į "roželes"-tūbeles ir išdėlioti ant sūrio. Tada atsargiai užpilti kiaušinių ir pieno plakinį ir dėti į 160 laipsnių kaitrumo orkaitę maždaug pusvalandžiui, kol sutvirtės kiaušinių masė.

Šaltinis - Beatos virtuvė: Kepinių knyga, 2012.

Taip, žaidimo su šiuo pyragu buvo nemažai... Ir dėl mūsų orkaitės nenuspėjamo kaitrumo, krašteliai pajuodavo ir perkepė, bet vis tiek buvo verta!

Šiemet tikrai "atradau" cukinijas! Iki šiol viena laukia šaldytuve, kol bus sunaudota kokiam pyragui ar šokoladiniams keksiukams.

Įveikiau Umberto Eco "Fuko švytuoklę". Buvo sunkiau nei tikėjausi, nes ne visada žinojau istorinį kontekstą. O ir šiaip... Tai nėra pati tinkamiausia knyga skaitymui pakeliui į darbą, kai troleibuse klega moksleiviai ir savo paskalomis dalijasi senjoros. Bet knyga buvo bent truputį artima man savo tematika - leidykla. 

Į leidyklas, - atsakė, - suplaukia viso pasaulio kvailybė. Bet kadangi pasaulio kvailybėje švyti Aukščiausiojo išmintis, išmintingieji stebi kvailius kupini nuolankumo. 

Nupasakoti leidyklos darbo metodai man kėlė ne tik šypseną, bet ir mintį - o kodėl mes taip nedarome? :)

Galbūt tos leidyklinės scenos man ir labiausiai patiko. Kažkur knygos viduryje jau galvojau, kad palūšiu ir nebeįstengsiu perskaityti, bet veiksmas persikėlė į Paryžių ir suintrigavo detektyvine linija (kokia aš neintelektuali, jei pasikabinu tik ant tokių triukų...), tad pabaigiau. 

Ir dabar norėčiau dar kartą perskaityti "Rožės vardą", nes kai skaičiau ją pirmame kurse, labai skubėjau ir miglotai atsimenu tik vienuolių žmogžudystes bibliotekoje. Tematika taip pat artima!

Pabaigai: prasidėjo mano mėgstamiausių serialų nauji sezonai, o aš įnikusi į Game of Thrones. Ir ruošiuosi skaityti kitas sagos dalis anglų kalba - kovų scenos bus tikras iššūkis. 

Ir dar - man ryt nereikia į darbą, nes atostogauju!