Salotos su skrebučiais alla Panzanella

Darbinis štilis mane privedė prie to, kad šiuo metu mintyse dėlioju pliusus ir minusus kelionei arba į Berlyną, arba į Romą, arba į kokį nors saulėtą kurortą. Žinoma, piniginė iš tokių mano svajonių tik juokiasi, tad artimiausių atostogų kelionė bus nei arti, nei toli - į Šiaulius.
O benagrinėdama lietuviškus portalus ir jų naujienas apie švietimą (na gerai gerai, ne tik apie tai), atradau, kad vienas kanalas vis dar turi rubriką "Karališkas kūdikis"... Prajuokino. Bet iš tiesų sužinojau kai ką naujo - karaliams pavardės nereikalingos! Gal dėl to jie turi po keturis vardus, parodančius pagarbą giminaičiams? Ir dar - jie gali turėti aštuonis krikštatėvius!

Ok, liaujuosi apie nesąmones, gi apie maistą kalbėti čia susirinkome.

Šią savaitę teko patirti organizmo protestą pirmadieniui, tad po ekstremalių išbandymų visą dieną būti gyvai tik džiuvėsėliu, pats skaniausias dalykas man buvo juodos duonos sumuštiniai su kumpiu ir salotos su skrebučiais (arba beveik Panzanella)

 2 mergaitiškoms porcijoms reikės:

3-4 riekių batono
skiltelės česnako
druskos
alyvuogių aliejaus
3 pomidorų
2 agurkų
žalios saldžiosios paprikos
gabalėlio mocarelos
saujos bazilikų
balzamiko acto

Batoną supjaustyti gabaliukais. Česnako skiltelę nulupti ir sutrinti su druska, sumaišyti su pora šaukštų aliejaus. Šį mišinį užpilti ant batono gabaliukų ir rankomis gerai pamaišyti, kad jie pasidengtų aliejumi. Gabaliukus paskleisti skardoje ir kepti 160 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie 10 minučių, kad išdžiūtų ir apskrustų.
Supjaustyti pomidorus, agurkus, papriką, suplėšyti mocarelą ir baziliko lapelius. Viską gerai sumaišyti ir pašlakstyti alyvuogių aliejumi bei balzamiko actu. Ant viršaus berti apskrudusius skrebučius ir skanauti.

Šaltinis - Metai Beatos virtuvėje, Laisvos valandos, 2010.

Po tokių pietų vakare galima ir parisnoti šiek tiek. Jau išbandžiau kraują stingdantį bėgimą neapšviestu licėjaus stadionu - kiekvienas lapo sušnarėjimas privertė mane baigščiai žvalgytis, o paskui greituoju būdu parbėgti namo. Daugiau nenoriu! Ir manau, kad jau šiemet atėjo metas užsiregistuoti kokiam nors bėgimui. Moterų bėgimas "We own the night" netinka dėl visokio plauko švenčių, kurių metu būsiu už 200 kilometrų ir valgysiu tortą. Tad lieka "Vilniaus maratonas". Tik žinoma, mano atstumas būtų dešimt kartų mažesnis. Bet juk reikia nuo kažko pradėti, taip?