Žiemą mėgau tik vaikystėje, kai per žaidimus lauke su draugais net nepajusdavau šalčio. Ir net tai, kad po karų su berniukais sniegą reikėdavo išsikrapštyti net iš apatinių, niekada nesukėlė nepatogumų.
Dabar žiemomis aš dažniausiai noriu susisukti į kamuoliuką ir nekišti nosies į lauką, kol neatėjo pavasaris. Na gerai, romantikos dėlei kartais galima pasivaikščioti sningant, bet ne daugiau.
Iki šiol prisimenu pačią šalčiausią savo žiemišką dieną, kuri pasitaikė kelionėje po Vokietiją - Berlyne. Tada buvo taaaaaip šalta, kad net pusvalandį sėdėdama ant karšto radiatoriaus nesugebėjau atitirpti.
Tad pati save nustebinau, kad vieną žiemos dieną avantiūriškai išvažiavau į Grūto parką. Ir visiškai to nepasigailėjau!
Tiesa, kojos sušalo, dabar arbatose bandau nuskandinti gerklės skausmą, bet juk tai visiški niekai palyginus su gerai praleistu laiku, tiesa? O tokiose kelionėse visada labai išalkstama. Tad pirmą kartą kepiau nesaldžius keksiukus su sūriu ir saulėje džiovintais pomidorais.
Jų šiek tiek liko ir kitos dienos darbinei kelionei į Kauną. O kaip jau tapo tradicija, kai nusiveži keksiukų į tą spalvotą ofisą, visada nutinka kas nors gero. Praeitą kartą gavau darbą, šį - daugiau pasitikėjimo ir atsakomybių su naujomis pareigomis. Ir, aišku, komplimentų už skanėstus.
10 mažesnių ir 10 didesnių keksiukų reikės:
240 mililitrų miltų
2,5 šaukštelio kepimo miltelių
šaukštelio druskos
75 gramų sviesto
190 mililitrų pieno
kiaušinio
100 gramų fermentinio sūrio
8 saulėje džiovintų pomidorų (naudojau sausus, bet tinka ir aliejuje)
šaukštelio džiovintų bazilikų
Sūrį smulkiai sutarkuokite, saulėje džiovintus pomidorus supjaustykite nedideliais gabalėliais.
Dubenyje sumaišyti miltus, kepimo miltelius, druską. Įmušti kiaušinį, supilti pieną ir lydytą sviestą. Gerai išmaišyti, kol tešla taps vientisa ir be gumulėlių.
Į tešlą įmaišyti sūrį, pomidorus ir džiovintus bazilikus.
Tešlą pilti į formeles ir kepti orkaitėje, įkaitintoje iki 180 laipsnių, apie pusvalandį, kol gražiai paruduos.
Šaltinis - Pietūs dėžutėje, Laisvos valandos, 2010.
Keksiukai yra tobulas iškylų ir išvykų maistas. Prie karštos arbatos iš termoso tą akimirką, kai jau manai, kad užšalai.
Bokalas arbatos į Jūsų sveikatą!
Juk jau kvepia pavasariu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą