- Koks čia tau pokeris! - greta manęs murmėjo liūdnas sukumpęs vaikinas. - Tai Vilniaus atominis sprogimas.
Ričardas Gavelis - Vilniaus pokeris
Baiginėjasi sausis - pirmasis metų mėnuo, pats laikas pažvelgti atgal ir patikrinti, ar vykdomi naujametiniai pažadai. Tie, kurie buvo tyliai sau pašnabždėti, po truputį įsitvirtina gerais įpročiais, tad galiu truputį didžiuotis. Salotų planas, deja, nejuda iš vietos. Bet kai taip šalta, man norisi tik šiltų ir sočių sriubų, o ne žolyčių. Žinau, kad salotų būna visokių, bet... Juk reikia save pateisinti kaip nors!
Skaitymo planas juda vienos knygos per mėnesį greičiu. Perskaičiau Vilniaus pokerį. Nežinau, ar patiko. Tačiau siužetas šokiravo ir įtraukė. Tiesa, tik kažkur nuo vidurio knygos, kai pasikeitė pasakotojas. Skirtingos tos pačios istorijos versijos intrigavo: norėjosi palaikyti tai vieną, tai kitą veikėją ir labiausiai tikėti jo pasakojimu. Ir labiausiai įstrigo Stefanijos istorija. Žodžiu, nelikau abejinga šiai knygai, nors ir nepritariau visuotinei susinaikinimo idėjai.
Atpratau rašyti kūrinių analizes :)
Tad rašau apie pyragus.
Moliūgų pyragas su karamele
Reikės:
150 g miltų
šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelio druskos
šaukštelio mėgstamų prieskonių: pvz. cinamono, muskato, maltų gvazdikėlių
115 g minkšto sviesto
200 g cukraus (rudasis tinka labiau)
kiaušinis
šaukštelis vanilinio cukraus
puodelis moliūgų tyrės
keli šaukštai Rududu karamelės
Miltus sumaišyti su kepimo milteliais, prieskoniais ir druska.
Sviestą išplakti su cukrumi ir vaniliniu cukrumi, įmaišyti kiaušinį. Palaipsniui įmaišyti miltų mišinį, sudėti moliūgų tyrę (sutrintą orkaitėje apkeptą moliūgą) ir gerai permaišyti.
Masę pilti į kepimo formą. Peiliu galu įmaišyti į tešlą pašildyto Rududu, tada šaukštu dėlioti karamelės kauburėlius ant tešlos.
Kepti apie pusvalandį iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.
Originalus receptas - Sonatinos receptuose.
Aš pati tokį pyragą kepiau jau kelis kartus, kambariokė irgi kepė, kolegė irgi... Vadinasi, tikrai skanus ir puikus pyragas.
Mam, čia Tau dar vienas moliūgo panaudojimo būdas be sriubos. Šypt.
O šiaip, gyvenam ir apsimetam, kad mums visai nešalta ir gyvenimas nesustoja net tada, kai nuo vėjo dega skruostai, o nosytės galiukas nori nukristi. Juk jau visai greitai pavasaris, taip?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą