Šią savaitę gavau pirmąsias.
Viena jų - Virtuvės mitų griovėjų kalendorius 2013, kuris tikrai atsidurs ant virtuvės sienos. O kita atkeliavo tiesiai į ofisą su besišypsančia mergina. Kalėdų senelio slapuko dovanos nuo Eglės iš žaidimų aikštelės.
Ačiū!
Na, o kitas mano praėjusios savaitės rūpestis - Knygų iššūkis 2013. Ilgai galvojau, kokias knygas aš tikrai noriu perskaityti, bet vis atidėlioju. Ir pagaliau šiandien, kai mane labai supykdė ir sutrikdė A Storm of Swords (kaip sakė P., čia miršta visi, kuriuos pamėgsti), susidėliojau sąrašą.
- Giovanni Boccaccio „Dekameronas“
- Rūta Šepetys „Tarp pilkų debesų“
- Sigitas Parulskis „Prieš mirtį norisi švelnaus“
- Emily Bronte „Vėtrų kalnas“
- Charles Dickens „Didieji lūkesčiai“
- Anthony Burgess „Prisukamas apelsinas“
- Ray Bradbury „Sudie, vasara“
- Evans Nicholas „Arklių užkalbėtojas“
- Antoine de Saint-Exupery „Naktinis skridimas. Karo lakūnas“
- Nicholas Sparks „Saugus prieglobstis“
- William Makepeace Thackeray „Tuštybės mugė“
- Kazys Almenas „Pjūties metas"
Alternatyviosios:
- Fitzgerald Francis Scott „Didysis Getsbis“
- John Fowles „Magas“
Iššūkis keliasi į naują platformą - 100knygu.lt, tad knygų apžvalgos turės būti profesionalesnės ir įdomesnės - teks prisiminti mokyklinius recenzijų rašymo įgūdžius, kad gaučiau kokių dovanų. Šypt.
O paskutinė šių metų iššūkio knyga turėjo būti Ernesto Hemingvėjaus "Kam skambina varpai", bet aš ją pradėjau ir numečiau. Tačiau dar nuo vasaros turiu sutaupiusi vieną iš alternatyviųjų variantų - Herbjorg Wassmo "Dinos knyga".
Pirmoji mano perskaityta šios norvegų autorės knyga buvo "Stiklinė pieno", nuo kurios niekaip negalėjau atsiplėšti. Dinos istorija taip pat mane smarkiai įtraukė - mergina, užaugusi kaip laukinis žvėriukas ir pratusi elgtis taip, kaip tik pati nori, ištekinama ir patenka į visiškai kitokią aplinką. Net tapusi moterimi ji nesistengia tramdyti savo aistrų (viduryje nakties groja violančele, iš rūsio gvelbia vyną ir geria jį naktį pavėsinėje žiūrėdama į žvaigždes, savo vestuvių dieną įsilipa į medį, kad tik pabėgtų nuo pirmosios nakties, per vyro šermenis permiega su tarnu...) kas dažnai atneša pražūtį aplinkiniams ar sunkumus jai pačiai.
Biure pasidavėme madai daryti eglutę iš knygų... |
O paskutinė šių metų iššūkio knyga turėjo būti Ernesto Hemingvėjaus "Kam skambina varpai", bet aš ją pradėjau ir numečiau. Tačiau dar nuo vasaros turiu sutaupiusi vieną iš alternatyviųjų variantų - Herbjorg Wassmo "Dinos knyga".
Pirmoji mano perskaityta šios norvegų autorės knyga buvo "Stiklinė pieno", nuo kurios niekaip negalėjau atsiplėšti. Dinos istorija taip pat mane smarkiai įtraukė - mergina, užaugusi kaip laukinis žvėriukas ir pratusi elgtis taip, kaip tik pati nori, ištekinama ir patenka į visiškai kitokią aplinką. Net tapusi moterimi ji nesistengia tramdyti savo aistrų (viduryje nakties groja violančele, iš rūsio gvelbia vyną ir geria jį naktį pavėsinėje žiūrėdama į žvaigždes, savo vestuvių dieną įsilipa į medį, kad tik pabėgtų nuo pirmosios nakties, per vyro šermenis permiega su tarnu...) kas dažnai atneša pražūtį aplinkiniams ar sunkumus jai pačiai.
Knyga tamsi, bet labai poetiška, kas turbūt man labiausiai ir patiko. Be to, sukėlė daug minčių - kaip Dina galiausiai nepalūžta, kodėl ji taip smarkiai kariauja dėl meilės rusui, kodėl taip šaltai elgiasi su sūnumi..?
Jau perskaičiau ir tęsinį "Laimės sūnus" (apie kurią buvau girdėjusi tik nelabai teigiamus komentarus), dabar laukia dar ir trečioji dalis "Karnos kraitis".
Jei nepavyks perskaityti kitąmet, įtrauksiu į 2014 metų knygų iššūkį.
mmm, „Prisukamas apelsinas“..... geras.
AtsakytiPanaikintiAš kažkada buvau pradėjus skaityti, bet neturėjau kantrybės. Mėginsiu dar kartą! :)
Panaikinti