Gražgarsčių salotos su vynuogėmis

Prie lietaus labiausiai tinka šiltas pledas, mėtų arbata ir sodrus vyriškas balsas, dainuojantis vieną baladę po kitos. Na, kaip the National vokalistas. Galėčiau klausytis visą dieną ir visą naktį, o tada vėl iš naujo visą dieną ir visą naktį...

Nuo lietaus permirksta batai ir pradeda skaudėti gerklę, bet viskas aplinkui nušvinta net akinančiai žalia spalva. Ir po lietaus nebesinori liūdėti dėl kažkokių kvailų nesėkmių ar kitokių prisigalvotų nesąmonių.

Prie bemiegės penktadienio nakties ir šeštadieninės lietaus nuotaikos labiausiai tiko itin greitai pagaminamos gaivios gražgarsčių salotos su vynuogėmis.

 Vienai nemažai mergaitiškai porcijai reikės:
50 gramų gražgarsčių
poros didelių saujų mėlynųjų vynuogių
100 gramų keptos vištienos filė
gabalėlio sūrio
didelės saujos graikinių riešutų
šlakelio alyvuogių aliejaus
šlakelio balzamiko acto
šaukštelio garstyčių
druskos, šviežiai maltų pipirų

Gražgarstes nuplauti, nusausinti ir dėti į lėkštę. Vynuoges perpjauti per pusę, riešutus susmulkinti, keptą vištieną ir sūrį supjaustyti kubeliais. Viską krauti ant gražgarsčių lapų, gerai išmaišyti ir apšlakstyti iš alyvuogių aliejaus, balzamiko acto, druskos, pipirų ir garstyčių sumaišytu užpilu.
Viskas!

Šaltinis: nusižiūrėjau iš aguonėlės.
 
Gražgarstės (arba paprasčiau - rukola) man dabar yra salota Nr. 1. Niekaip negaliu atsivalgyti! Tinka tiek ant sumuštinio, tiek su keptais kiaušiniais, tiek į salotas, tiek... Žodžiu, visur tinka ir patinka!

 

Dar turiu pasipasakoti apie šeštadieninį lietų. Per jį su kambariokėmis bridome į kino teatrą žiūrėti "Didžiojo Getsbio". Ir o-die-ve, kaip jis man patiko. Ne tik dėl Leonardo Di Caprio, kuris man čia truputį priminė legendinį Džeką iš tokio pačio legendinio "Titaniko", bet ir dėl visų detalių - kostiumų, automobilių, gėlių, muzikos, kontrastų... Žodžiu, itin vaizdingas filmas. Ir jis man turbūt pirmasis po kurio nusiėmus 3D akinius neskaudėjo nei galvos, nei akių.
Labai labai rekomenduoju ir pati mielai pažiūrėčiau dar kartą.