Su tokiu pat karštligišku užsidegimu mečiau iššūkį niekaip nesibaigiančiai žiemai ir dabar vaikštau su penkiais megztiniais, bet plonu ir, svarbiausia, ryškiu paltuku. Žinoma, kartais nuo kiauriai košiančio vėjo tie megztiniai negelbėja, tad į arbatą dabar vėl dedu citriną ir medų... Ir kepu keksiukus pavasariui.
Dar vienas mano kasdienybės ypatumas šiuo metu - pradėjau gaminti vis įvairesnius savaitgalinius pusryčius, nes dažnai sekmadieniais namie turiu svečių. Vieno ryto idėja - karšti sumuštiniai su grūdėta varške.
Dviems žmonėms pavalgyti reikės:
pusės kepalo ciabatta duonos
indelio grūdėtos varškės be priedų
šaukštelio majonezo
saulėje džiovintų pomidorų aliejuje
saujelės šviežių špinatų
džiovintų bazilikų
šviežiai maltų juodųjų pipirų
Duoną supjaustyti riekelėmis.
Grūdėtą varškę nusunkti ir sumaišyti su šaukšteliu majonezo. Masę tepti ant duonos riekių. Pabarstyti džiovintais bazilikais ir pipirais. Ant viršaus dėti po saulėje džiovintą pomidorą ir jį pridengti špinato lapu.
Kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje apie 5 minutes. Viskas! Traukti lauk ir valgyti!
Idėją pasigavau FB iš Cukrinis avinėlis.
Na, truputį gėda su tokiu paprastu receptu pradėti balandžio mėnesį blog'e, bet kad per Velykas visi šeimininkavimo procesai buvo kiek pristabdyti - mama pasirūpino tiek mišrainėmis, tiek pyragais, tiek kiaušinių marginimu, tad man beliko tik ilsėtis ir būti gražiai. Tas grožis ir ilgi auskarais vos neatėmė iš manęs ausies, kai į blizgančius karoliukus smarkiai įsikibo mažutė pusės metų kūdikio rankutė.
Bet šiaip ar taip, Velykos, oru labiau panašios į Kalėdas, buvo geros ir malonios. Tokios šventės gana retai pasitaiko man - merginai, jautriai reaguojančiai į visokias aplinkos nesąmones.
Ar tai ženklas, kad galbūt pagaliau suaugau?
P.S. lygiai prieš metus mano virtuvėje kvepėjo mėtomis ir tinginiu su baltuoju šokoladu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą