2012 m. sausio 30 d., pirmadienis

Moliūgų pyragas su karamele

- Koks čia tau pokeris! - greta manęs murmėjo liūdnas sukumpęs vaikinas. - Tai Vilniaus atominis sprogimas.
Ričardas Gavelis - Vilniaus pokeris


Baiginėjasi sausis - pirmasis metų mėnuo, pats laikas pažvelgti atgal ir patikrinti, ar vykdomi naujametiniai pažadai. Tie, kurie buvo tyliai sau pašnabždėti, po truputį įsitvirtina gerais įpročiais, tad galiu truputį didžiuotis. Salotų planas, deja, nejuda iš vietos. Bet kai taip šalta, man norisi tik šiltų ir sočių sriubų, o ne žolyčių. Žinau, kad salotų būna visokių, bet... Juk reikia save pateisinti kaip nors!

Skaitymo planas juda vienos knygos per mėnesį greičiu. Perskaičiau Vilniaus pokerį. Nežinau, ar patiko. Tačiau siužetas šokiravo ir įtraukė. Tiesa, tik kažkur nuo vidurio knygos, kai pasikeitė pasakotojas. Skirtingos tos pačios istorijos versijos intrigavo: norėjosi palaikyti tai vieną, tai kitą veikėją ir labiausiai tikėti jo pasakojimu. Ir labiausiai įstrigo Stefanijos istorija. Žodžiu, nelikau abejinga šiai knygai, nors ir nepritariau visuotinei susinaikinimo idėjai.
Atpratau rašyti kūrinių analizes :)

Tad rašau apie pyragus.


Moliūgų pyragas su karamele
Reikės:
150 g miltų
šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelio druskos
šaukštelio mėgstamų prieskonių: pvz. cinamono, muskato, maltų gvazdikėlių
115 g minkšto sviesto
200 g cukraus (rudasis tinka labiau)
kiaušinis
šaukštelis vanilinio cukraus
puodelis moliūgų tyrės
keli šaukštai Rududu karamelės

Miltus sumaišyti su kepimo milteliais, prieskoniais ir druska.
Sviestą išplakti su cukrumi ir vaniliniu cukrumi, įmaišyti kiaušinį. Palaipsniui įmaišyti miltų mišinį, sudėti moliūgų tyrę (sutrintą orkaitėje apkeptą moliūgą) ir gerai permaišyti.
Masę pilti į kepimo formą. Peiliu galu įmaišyti į tešlą pašildyto Rududu, tada šaukštu dėlioti karamelės kauburėlius ant tešlos.
Kepti apie pusvalandį iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.

Originalus receptas - Sonatinos receptuose.




Aš pati tokį pyragą kepiau jau kelis kartus, kambariokė irgi kepė, kolegė irgi... Vadinasi, tikrai skanus ir puikus pyragas.
Mam, čia Tau dar vienas moliūgo panaudojimo būdas be sriubos. Šypt.

O šiaip, gyvenam ir apsimetam, kad mums visai nešalta ir gyvenimas nesustoja net tada, kai nuo vėjo dega skruostai, o nosytės galiukas nori nukristi. Juk jau visai greitai pavasaris, taip?



2012 m. sausio 25 d., trečiadienis

Keksiukai su imbieru ir kriauše

Pastebėjau susiformavusius rašymo įpročius - dažniausiai nauji įrašai publikuojami trečiadienio ir sekmadienio vakarais. Tomis dienomis nepasirodo jokių naujų serialų serijų (pažiūrima nebent viena kita, užsilikusi nuo senesnių laikų), neplanuoju jokių pasimatymų prie alaus bokalo, nes reikia ilsėtis arba prieš savaitgalį, arba prieš naują savaitę. Turiu laiko apgalvoti savo darbus, suplanuoti, ką turiu nuveikti.
Trečiadieniais ir sekmadieniais semiuosi įkvėpimo gyvenimui.

Pastarųjų dienų aktualija - sniegas. Taip, į tą pašėlusį snigimą gražu žiūrėti pro langą su arbatos puodeliu rankoje, tačiau, jeigu tenka būti lauke, pasirodo, kad snaigės ant blakstienų nėra jau taip romantiška. Ir dar, - kai šalta aš vis labiau noriu ko nors skanaus ir saldaus.


Kepimas visada padeda sušilti. O keksiukų dar ir ilgam užtekti gali. Žinoma, jei nenuneščiau jų į darbą, kur jie dingsta per dešimt minučių prie rytinio kavos puodelio. Keksiukų su imbieru ir kriaušėmis receptą radau čia.

Vėl pamiršau suskaičiuoti, kiek keksiukų išėjo, bet jiems reikia:
300 ml miltų
2 šaukštelių kepimo miltelių
0,5 šaukštelio sodos
1,5 šaukštelio malto imbiero
žiupsnelio malto muskato
90 g cukraus
kiaušinio
180 ml pieno
vidutinio dydžio kriaušės
3 šaukštų medaus
100 g sviesto
žiupsnelis druskos

Miltus sumaišyti su kepimo milteliais, soda, cukrumi, druska ir prieskoniais.
Ištirpdyti sviestą. Kiek pravėsusį sumaišyti su truputį paplaktu kiaušiniu, pienu, smulkiai pjaustyta kriauše ir medumi. Skystį supilti į miltų mišinį ir greitai sumaišyti (nustoti maišyti, kai nebesimato visiškai sausų miltų).
Paskirstyti tešlą į keksiukų formeles, išteptas riebalais ar išklotas popieriukais, ir kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 20 minučių.


O šiaip, dabar gyvenime toks metas, kai norisi užmigti žiemos miegu ir pabusti tada, kai jau žydės žibutės ir nebereikės vilktis sunkaus palto. Išsigelbėjimo ieškau knygose, nes ten vyksta reikšmingi dalykai: žmonės gelbėja kitų gyvybes, keliauja, atranda pasaulį, vaikšto į pasimatymus, įsimyli... Ne tik gyvena prisiminimais arba svajonėmis. Bet viskas tuoj tuoj pasikeis. Tikrai.

P.S. Šiandienos hitas: "Tu ateik į pasimatymą"

2012 m. sausio 22 d., sekmadienis

Lazanija paprastoji

I'm gonna fall in love with you because I always always do, - pasakė Marilyn Monroe filme "The prince and the showgirl" ir aš pagalvojau, kad ji kalba mano lūpomis.

Šį mergaitišką savaitgalį, atrodo, vengėme kalbų apie meiles. Tik žiūrėjom, kaip viskas vyksta filmuose ir pusiau ironiškai krykštavom dėl herojų sėkmės, nes juk gyvenime taip nebūna. Bet vis tiek paskui suknelių ir aksesuarų parodoje išsirinkome sau vestuvinius apdarus.


O dar, kaip tikros senmergės (čia R. mama tokį vardą davė, tebūnie), gaminomės vakarienę kartu. Lazanija turi begalę variacijų ir turbūt kiekviena šeimininkė ją gamina skirtingai.
Kalbos apie lazaniją prasidėjo jau seniai, tačiau tik dabar visos keturios gamintojos susirinko vienoje virtuvėje. Ir kaip tikros italės, po vakarienės išgėrėme po shot'ą espresso.


Lazanija paprastoji
7 mergaitiškoms porcijoms reikės:

alyvuogių aliejaus
svogūno
2 skiltelių česnako
morkos
paprikos
400 g maltos kiaulienos
skardinės konservuotų pomidorų 
pipirų, džiovintų bazilikų ir raudonėlio

40 g sviesto
2 šaukštų miltų
400 ml pieno

lazanijos lakštų (mes sunaudojom 16, jei neklystu)

200 g fermentinio sūrio
mocarelos rutuliuko
sviesto skardai ištepti

Keptuvėje įkaitinti alyvuogių aliejų ir jame apkepti smulkiai pjaustytą svogūną. Tuomet sudėti kapotą česnaką, o po minutės ir smulkintą papriką bei tarkuotą morką. Išmaišyti ir truputį pakepinti. Sudėti maltą mėsą ir prieskonius, kepti, kol gražiai paruduos. Tada sudėti konservuotus pomidorus ir ant silpnos ugnies troškinti apie 15-20 minučių.

Kol mėsa troškinasi, gaminti baltąjį padažą - sviestą ištirpdyti puode, suberti miltus ir kelias minutes pakepti. Plona srovele pilti pieną ir nuolat maišant virti kelias minutes, sutirštinti padažą sauja tarkuoto fermentinio sūrio.

Kepimo formą ištepti sviestu. Apatinis lazanijos sluoksnis - mėsa. Ant jos dėti sausus lakštus. Tuomet sluoksniuoti: dėti mėsą, ją pašlakstyti baltuoju padažu, pabarstyti tarkuotu fermentiniu sūriu ir plėšyta mocarela, vėl dėti sausus makaronų lakštus ir t.t. Paskutinis sluoksnis - makaronai, aplieti likusiu baltuoju padažu ir gausiai apibarstyti sūriu.

Kepti 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie pusvalandį.



Buvo tobula šeštadienio vakarienė. Ir dabar vis tiek norėsiu pamėginti vegetarišką lazanijos versiją!
O I. virtuvė yra nuostabi.
Moterys, aš Jus myliu.

2012 m. sausio 18 d., trečiadienis

Vaflių tortas su chalva

Kuriam laikui (net trims dienoms!) nusistovėjusi vidinė ramybė ir režimas "dzin" baigėsi taip pat netikėtai, kaip ir prasidėjo. Dabar galvoje chaosas: vieną akimirką krykštauju iš džiaugsmo, kitą jau noriu braukti ašarą, tai entuziastingai siekiu savo užsibrėžtų darbinių tikslų, tai svajoju apie atostogas ir internete ieškau tobulos suknelės Paryžiui (if it's gonna happen!).

Kol aš negaliu nukeliaut į Paryžių, jis pats atkeliauja pas mane labai skaniu pavidalu. Ačiū, mieloji M.!


Galbūt kada nors tokį skanumyną pasigaminsiu ir pati, tačiau kol kas apsiriboju paprastesniais desertais. Iš archyvo traukiu vaflių torto su chalva receptą. Gaminau jį Kalėdiniam stalui, bet tortukas labai ilgai laukė savo eilės pasirodyti.
Ir dar - tiek žemės riešutų, tiek saulėgrąžų chalva yra tobuliausias užkandis darbe, kai mirk-gyvenk reikia ko nors saldaus prie arbatos.


Tortui reikės:
250 g vaflių lakštų
200 g chalvos (labiau tinka saulėgrąžų)
300 g grietinės


Grietinę atšaldyti ir gerai išplakti. Chalvą sutrupinti ir nuolat maišant per kelis kartus suberti į grietinę. Gauta mase sutepti vaflių lakštus lengvai paspaudžiant juos, kad gerai suliptų, o pertepimas susigertų. Viskas!
Puošti pagal norus ir galimybes. Mes su mama apliejom karštu šokoladu ir papuošėm pabarstukais. 

Pjaustėsi gana sunkiai, bet buvo labai skanu! O įtikti giminaičiams prie šventinio stalo nėra lengva, manau.


Jau galvoju apie mergaitišką savaitgalį:
filmas - "Septynios dienos ir naktys su Marilyn Monroe" (beje, Marija, man patiko "Miegančioji gražuolė", labai smagu, kai filmas duoda minčių interpretacijai, kodėl viskas vyko būtent taip);
muziejus - Aleksandro Vasiljevo kolekcijos apžiūra;
maistas - lazanijos receptą dar reikia išsirinkti.

Daugiau net baisu planuoti, nes juk viskas gali apsiversti, o paprastą vakarą stebuklingu paversti viena graži šypsena.
Ech. Ir vėl sugrįžau į svajonių pasaulį.

2012 m. sausio 15 d., sekmadienis

Salotos "Laukiu pavasario"

Šiandien važiuodama troleibusu buvau sugalvojusi tobulą pradžią įrašui apie savaitgalį. Bet, kaip dažnai pasitaiko, per įvairius buitinius rūpestėlius, pamiršau. Teks pradėti nuo nulio.

Išgyvenau vieną intensyviausių savaitgalių savo gyvenime. Tris naktis iš eilės linksminausi ir mažai miegojau, tad kai kurios situacijos atrodo lyg susapnuotos arba tiesiog užlietos šampano purslais. Norisi girtis nuotykiais, tačiau kartu norisi laikyti juos savyje ir išsitraukti liūdnomis akimirkomis, kai vėl reikės pakelti ūpą bei iš naujo patikėti savimi. Dabar, šią akimirką, jaučiuosi tiesiog laiminga. Ir tikiuosi, kad tas jausmas dar kurį laiką manęs neapleis.

---[mano telefonas nemoka fotografuoti naktimis, kai vyksta įdomiausi dalykai, tad nuotraukų nėra]---

Vakar, kai labiau už viską norėjosi ko nors gaivaus, pasigaminau salotas. Tikrai retas atvejis mano virtuvėje. Reikia keisti situaciją ir gaminti jas dažniau!


Salotos "Laukiu pavasario"
2-3 porcijoms reikės:
2 apelsinų
avokado
raudonojo svogūno
saujos salotų
pusės ilgavaisio agurko
alyvuogių aliejaus
šlakelio balzamiko acto
šaukštelio medaus
šviežiai grūstų juodųjų pipirų

Apelsiną nulupti, išskirstyti skiltelėmis ir "išlukštenti". Avokadą supjaustyti riekelėmis, agurką - stambiais kubeliais, svogūną - pusžiedžiais, salotas suplėšyti. Viską sumaišyti dideliame dubenyje ir užpilti užpilu iš alyvuogių aliejaus,  balzamiko acto ir skysto medaus. Pagardinti šviežiai grūstais juodaisiais pipirais.

Šaltinis - "Panelė", 2012 m., Nr. 1




Ką daryčiau kitaip? Dėčiau tik pusę svogūno ir atsargiau rinkčiausi avokadą. Dažnai susiduriu su neprinokusiais. Bet gavusi vitaminų bombą nieko nebesigailėjau. Ir stengsiuos nesigailėti toliau.

2012 m. sausio 7 d., šeštadienis

Bananų ir šokolado džemas

Nusikabinau nuo durų rankenos kalėdinę kojinę, bet lempučių instaliacija virtuvėje ir šventiniai atvirukai virš lovos vis dar liko. Man, asmeniškai, žiema galėtų ir baigtis su Naujųjų fejerverkais, nes labai noriu daugiau šviesos. Na, ir kad nebūtų taip šalta kaip šiandien.
Nesvarbu, kokia ta žiema bebūtų - be sniego ar su milžiniškomis pusnimis, aš nuo sausio vidurio jau laukiu pavasario, lengvų suknelių ir tulpių.

O kol lauke šalta šalta, namie garuoja skrebutis ir kvepia džemas.
Tokį džemą per Kalėdas dovanojau dviems savo gyvenimo Rasoms - mamai ir vienai mylimiausių draugių. Abi sakė, kad patiko. Galbūt nemelavo.



Šokolado ir bananų džemas
500 mililitrų džemo reikės:
3 didelių bananų
puodelio cukraus
žiupsnio cinamono
100 g juodojo šokolado (70 proc. kakavos)
vienos citrinos sulčių
100 ml vandens

Bananus nulupti ir supjaustyti gabaliukais.
Puode užvirti vandenį, sumaišytą su cukrumi. Sudėti bananų gabaliukus, cinamoną, supilti citrinos sultis. Virti ant nedidelės ugnies apie dešimt minučių kartais pamaišant.
Nukelti ant ugnies, sudėti kapotą šokoladą ir maišyti, kol jis ištirps.
Maisto smulkintuvu sutrinti masę, kol ji taps vientisa.
Supilstyti į švarius stiklainiukus ir šaldytuve laikyti iki trijų savaičių.

Šaltinis - kulinarinis žurnalas "oC"


Neseniai pradėjau žiūrėti naują serialą "Mad Men", kol kas labai patinka.
Ruošiuosi pirmajam savo organizuojamam renginiui - knygos pristatymui ir po truputį pradedu bijoti, kad susimausiu. Bet jaudulys sveika, tiesa?
Dar noriu pradėti žiūrėti daugiau gerų filmų, bet vis koks nors romantinis filmas pasimaišo... Na, ryt eisiu į "Miegančiąją gražuolę", sako intelektualus ir intriguojantis. Ir su ženklu S. Manęs perkančios alų kartais klausia, ar turiu 18 metų, tai lauksiu tokio komplimento ir kino teatre.

Viskas, pasipasakojau. Gero likusio savaitgalio visiems!

2012 m. sausio 2 d., pirmadienis

Makaronai su degtinės padažu

Nauji metai - nauji batai? 
Naujųjų šventimas man niekada nebuvo linksmas ar labai ypatingas. Nors dažniausiai banaliai žiūrėdavau į sausio pirmąją kaip į galimybę pradėti viską iš naujo ir prisižadėdavau visų įprastinių dalykų: sportuoti, mokytis, būti geresniu žmogumi bla bla bla.
Bet juk kiekviena nauja diena gali nauja pradžia. Tik reikia tvirtai apsispręsti ir gyventi šiandien nelaukiant jokio ypatingo momento.




O šie Naujieji metai prasidėjo visai neblogai, turbūt vienas geriausių (ir ilgiausių!) Naujųjų ever: su fejerverkais, daug daug šampano, stalo futbolu, protmūšiu "Drakonų kovos", šaradomis, gerk-bučiuok žaidimais bei tradiciniais pokalbiais virtuvėje. 

Kai po švenčių lieka truputis alkoholio, į kurį jau nebesinori net žiūrėti, galima pasigaminti aštrius makaronus su degtinės padažu. Aštrumas padės nuvaikyti pagirias ne blogiau nei raugintų kopūstų sriuba. 


Keturioms porcijoms reikės:
400 g mėgstamų makaronų
pusės puodelio pomidorų pastos
mažo čili pipiriuko
2 česnako skiltelių
50 ml degtinės
ketvirtadalio puodelio grietinėlės
kietesnio sūrio ("Džiugas" labai tinka)
saujos baziliko lapų
šviežiai grūstų juodųjų pipirų

Makaronus išverti pasūdytame vandenyje.
Kol verda makaronai susmulkinti česnaką ir aitriąją papriką. Lengvai apkepti įkaitintoje keptuvėje. Nukelti nuo ugnies ir atsargiai supilti degtinę (jei karštis per didelis, ji gali užsidegti). Kai skystis nustos burbuliuoti, sudėti pomidorų pastą ir pavirti ant nedidelės ugnies apie 5 minutes. Galiausiai įmaišyti grietinėlę.
Makaronus nukošti ir suversti į keptuvę, maišant dar truputėlį pakaitinti, suberti smulkintus baziliko lapelius.

Dėti į lėkštes, pagardinti juodaisiais pipirais ir tarkuotu sūriu.


Kiekvieną kartą gamindama šį patiekalą pridedu per daug aitriojo pipiro, tad makaronai tiesiog degina burną. Bet degtinės dar šlakelis liko, galėsiu mėginti dar kartą.
Practise makes perfect.


P.S. Pradėjau skaityti Ričardo Gavelio "Vilniaus pokeris" ir užsinorėjau pavartyti lietuvių literatūros konspektus. Net keista, kad šis sausis bus be egzaminų sesijos. Tik kažin, kada jis praeina greičiau: kai mokaisi ir atostogauji, ar kai dirbi? Pabandysim. Šypt.