2012 m. vasario 27 d., pirmadienis

Knygų mugė!

Artėjant mėnesio pabaigai, būtinai turiu pasipasakoti apie knygų iššūkį.
"Privalomųjų" knygų sąrašas juda tokiu pačiu greičiu - viena knyga per mėnesį, bet tai nereiškia, kad skaitau taip lėtai - tiesiog namai pildosi ir kitomis knygomis, kurios ne mažiau įdomios ir nukreipiančios dėmesį.

Vasario mėnesio knyga buvo Balzako "Tėvas Gorijo". Ir, tiesą pasakius, ji manęs nesužavėjo. Taip, tas beprotiškas tėvo atsidavimas ir noras, kad jo dukros būtų laimingos ir išvengtų finansinių bėdų, vietomis graudino. Paryžiaus aukštuomenės dramos buvo kažkokios netikros - neištikimybė, ašaros, pinigai, priėmimai puošniuose salonuose. Žinoma, galima giliau analizuoti, kaip jaunuolį vilioja toks spindintis gyvenimas nepaisant visų išlendančių blogybių, kaip jis nori išmokti "tinkamai" elgtis, kad tik taptų turtingas ir nereikėtų vargti mokantis teisę, kaip atskleidžiamos priešpriešos tarp skurdo ir prabangos...
Atsimenu, mokykloje, kai visi rinkosi skaityti šią knygą, aš ėmiau "Vakarų fronte nieko naujo" ir vietoj išsipusčiusių damų prieš save regėjau kruvinus kareivius. Ir šiandien pasirinkčiau taip pat.

O šį savaitgalį buvo knygų Kalėdos - leidėjų didžiausia šventė - Vilniaus knygų mugė. Pirmą kartą dirbau visas keturias dienas nuo ryto iki vakaro, o dar ir grįžus namo turėjau užbaigti konkursinius reikalus. Galbūt todėl ir knygų reikia-nereikia neprisipirkau.
Tik vieną, kuri atitinka tiek blogo pavadinimą, tiek jo specializaciją.


Pavarčiau, paskaitinėjau ir supratau, kad receptai tikrai nesudėtingi, Mažosios Miu rabarbarų pyragas iš karto nukeliavo į must-cook sąrašą, kaip ir spanguolių, vyšnių, mėlynių pyragai... Visi jie vasariniai. Kodėl? Gi mumiai prisikemša pilvus spyglių ir žiemą miega, o atsibunda tik pavasarį. Kartais ir aš taip norėčiau. Bet nieko, kalendorinis pavasaris prasidės jau šią savaitę, paukščiukai rytais jau čiulba, o ir vėjas kitaip kvepia...

Grįžtam prie mugės reikalų. Visų pirma, buvau vadinama nauju vardu, paskui - dar ir nauja pavarde. Sužinojau, kad juokingai ir žaviai vartau akis. Ir tai buvo komplimentas! Vieną dieną suvalgiau du sausainius, kitą - prisikimšau sušių ir dar galėjau porciją parsinešti namo. Sudalyvavau keliuose knygų pristatymuose, kurie irgi buvo įvairūs - vieni gausiai lankomi, o į kitus atėjo tik autorės draugai bei keli žmonės iš leidyklos.
Mano asmeninis mugės "vinis" - lopšinių knygos pristatymas, kurio metu debiutavau, kaip renginio vedėja ir pokalbio moderatorė. Vos uždaviau autoriui pirmą klausimą, jis atsistojo, nulipo nuo scenos ir kažkur dingo. Grįžo su portfeliu po kelių akimirkų ir ėmė kalbėti kažką, ko jo net neklausiau. Linksma, tiesa?
Todėl man beliko tik gūžčioti pečiais ir sakyti, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera.


Mugė baigėsi, vieną dieną pailsėjau ir vėl kimbu į darbus. Gal jau atėjo laikas pasigaminti ką nors skanaus..? Labai mielai kokį šokoladinį tortą sušlamščiau.
Bet recepto šiandien nebus.

2012 m. vasario 21 d., antradienis

Bananų ir kokosų blynai

Žiema žiema, bėk iš kiemo! 
Ir staigiai!


Ir sugebėk taip žiemos pabaigoje susirgti. Labai nemėgstu, kai vidury sakinio užsikerta balsas, o nosis nuolat kėsinasi pabėgti ir tenka ją prilaikyti nosinaite. Dažniausiai ignoruoju savo ligas, nes sirgimas jau nebereiškia, kad bus galima pasilikti namie ir visą dieną gulėti su pižama ant sofos bei žiūrėti televizorių, o vakare valgyti skanią mamos paruoštą vakarienę. Tad dabar stengiuosi gydytis visomis įmanomomis priemonėmis, kad iki didžiojo profesinio įvykio - Knygų mugės būčiau žvali ir švytinti. Taigi geriu šlykščias arbatas ir stengiuosi skaniai maitintis pati.

Šiandien turbūt visi kalba apie blynus, kepa blynus, valgo blynus. Aš irgi kartu su minia.
Praėjusiais metais kepiau mielinius blynus, šiemet apsiribojau daug greitesniais ir paprastesniais, bet nė už ką prastesniais.


Bananų ir kokosų blynai
Reikės:
3 vidutinio dydžio bananų
4 kiaušinių
100 gramų kokoso drožlių
50 gramų juodojo šokolado

Bananus sutrinti šakute. Kitame dubenyje lengvai išplakti kiaušinius ir sumaišyti su bananais.
Tuomet suberti kokoso drožles ir kapotą šokoladą. Viską gerai išmaišyti.
Kepti įkaitintoje keptuvėje su trupučiu aliejaus ant silpnos ugnies.
Viskas!

Valgyti su jogurtu.

Šaltinis - žaidimų aikštelė




Šitie blynai nė karto nenuvylė nei manęs, nei kitų valgytojų, nors ir apsvildavo, suplyšdavo verčiant ir pan. Ir tai turbūt buvo pirmasis receptas, po kurio išmėginimo supratau, kad blynų ingredientais gali būti ne tik tradiciniai miltai-kiaušiniai-pienas. Džiaugiuosi.

P.S. Dar nepraėjo nė savaitė, kai teko atsisveikinti su įsimylėtu fotoaparatu, o jau jo pasiilgau...

2012 m. vasario 18 d., šeštadienis

Keksiukai su sūriu ir pomidorais

Žiemą mėgau tik vaikystėje, kai per žaidimus lauke su draugais net nepajusdavau šalčio. Ir net tai, kad po karų su berniukais sniegą reikėdavo išsikrapštyti net iš apatinių, niekada nesukėlė nepatogumų.
Dabar žiemomis aš dažniausiai noriu susisukti į kamuoliuką ir nekišti nosies į lauką, kol neatėjo pavasaris. Na gerai, romantikos dėlei kartais galima pasivaikščioti sningant, bet ne daugiau.
Iki šiol prisimenu pačią šalčiausią savo žiemišką dieną, kuri pasitaikė kelionėje po Vokietiją - Berlyne. Tada buvo taaaaaip šalta, kad net pusvalandį sėdėdama ant karšto radiatoriaus nesugebėjau atitirpti.
Tad pati save nustebinau, kad vieną žiemos dieną avantiūriškai išvažiavau į Grūto parką. Ir visiškai to nepasigailėjau!


Tiesa, kojos sušalo, dabar arbatose bandau nuskandinti gerklės skausmą, bet juk tai visiški niekai palyginus su gerai praleistu laiku, tiesa? O tokiose kelionėse visada labai išalkstama. Tad pirmą kartą kepiau nesaldžius keksiukus su sūriu ir saulėje džiovintais pomidorais.
 Jų šiek tiek liko ir kitos dienos darbinei kelionei į Kauną. O kaip jau tapo tradicija, kai nusiveži keksiukų į tą spalvotą ofisą, visada nutinka kas nors gero. Praeitą kartą gavau darbą, šį - daugiau pasitikėjimo ir atsakomybių su naujomis pareigomis. Ir, aišku, komplimentų už skanėstus.


10 mažesnių ir 10 didesnių keksiukų reikės:
240 mililitrų miltų
2,5 šaukštelio kepimo miltelių
šaukštelio druskos
75 gramų sviesto
190 mililitrų pieno
kiaušinio
100 gramų fermentinio sūrio
8 saulėje džiovintų pomidorų (naudojau sausus, bet tinka ir aliejuje)
šaukštelio džiovintų bazilikų

Sūrį smulkiai sutarkuokite, saulėje džiovintus pomidorus supjaustykite nedideliais gabalėliais.
Dubenyje sumaišyti miltus, kepimo miltelius, druską. Įmušti kiaušinį, supilti pieną ir lydytą sviestą. Gerai išmaišyti, kol tešla taps vientisa ir be gumulėlių.
Į tešlą įmaišyti sūrį, pomidorus ir džiovintus bazilikus.
Tešlą pilti į formeles ir kepti orkaitėje, įkaitintoje iki 180 laipsnių, apie pusvalandį, kol gražiai paruduos.

Šaltinis - Pietūs dėžutėje, Laisvos valandos, 2010.


Keksiukai yra tobulas iškylų ir išvykų maistas. Prie karštos arbatos iš termoso tą akimirką, kai jau manai, kad užšalai.
Bokalas arbatos į Jūsų sveikatą!
Juk jau kvepia pavasariu...

2012 m. vasario 15 d., trečiadienis

Šokoladainis

Prieš sėsdama rašyti pavėluoto šv. Valentino dienos arba ankstyvo Valstybės atkūrimo dienos įrašo, galvojau, kad jis bus liūdnas ar piktas. Nes tokios buvo pastarosios mano dienos. Tačiau šiandien pažiūrėjau į viską iš šalies ir supratau, kad pyktis nieko nepakeis,o ilgai prisimenamos nuoskaudos neleis eiti į priekį. Suvokiau savo klaidas, pasimokiau iš jų ir dabar nemalonią praeitį palieku naiviai tikėdama, kad nors keli dalykai joje nebuvo sumeluoti.

Kas padėjo man nusiraminti? Pyragas! 
Man atrodo, kad jeigu dar nėra pyragų gaminimo terapijos, tai ji tikrai turėtų atsirasti. Juk kol lėtai tirpini šokoladą, sijoji miltus, maišai tešlą ir lauki, kol ji taps pyragu, visos blogos mintys dingsta. Išbandžiau ne vieną kartą. O kol valgai pyragą, irgi galvoji tik apie gerus dalykus.


Šokoladainis
200 gramų juodojo šokolado
250 gramų sviesto
3 kiaušiniai
200 gramų cukraus
150 gramų miltų
2 šaukštai kakavos
žiupsnelis druskos
0,25 šaukštelio kepimo miltelių
pora šaukštų Rududu
pora šaukštų žemės riešutų sviesto

Susmulkintą šokoladą ir gabaliukais pjaustytą sviestą ištirpinti karšto vandens vonelėje. Nukelti nuo ugnies.
Dubenyje kiaušinius lengvai suplakti su cukrumi. Greitai maišant supilti kiaušinių masę į šokoladą
Miltus sumaišyti su kepimo milteliais, kakava ir druska. Supilti į šokoladinę masę.

Kepimo formą iškloti glamžytu kepimo popieriumi. Supilti tešlą, išlyginti paviršių ir ant viršaus išdėlioti karamelę bei žemės riešutų sviestą, truputį įspausti į vidų, kad panertų į tešlą.
Kepti apie pusvalandį iki 170 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.

Šaltinis - Beatos virtuvė, Laisvos valandos, 2009.


Kaip sako Beata, geriausia valgyti per naktį palaikius šaldytuve. Panašiai ir darėm.


Likutį nunešiau į darbą susirinkti pagyrų ir tikrai nebuvau nuvilta. Matyt reikės kepti dar kartą. 
Kai kepiau pirmą kartą, naudojau tik karamelę, bet su žemės riešutų sviestu man daug labiau patiko. Ne veltui  vakar gavau atvirutę, kurioje išpažįstama meilė būtent jam...

O rytoj su keksiukais į Grūto parką!


2012 m. vasario 11 d., šeštadienis

Varškiniai vafliai

Kuo ilgiau tęsiasi šalčiai, tuo labiau laukiu pavasario. Svajoju apie naują garderobą, spalvotus batelius ir skanius pietų sumuštinius, kuriuos bus galima valgyti sėdint ant suoliuko saulės atokaitoje.
Aš nuolat gyvenu truputį atsiplėšusi nuo realybės.

Matyt vis dar neužaugau. Nors... Kaip ten sakoma? Jeigu galvosi pozityviai, išmoksi visur įžvelgti pozityvius dalykus ir gyvenimas taps gražesnis. 

O savaitgaliai visada nušviečia gyvenimą ryškiomis spalvomis. Galbūt dėl to, kad galima ilgiau pamiegoti, pusryčiauti lovoje, negalvoti apie bėgantį laiką ir išsikepti vaflių. 

Vaflių keptuvė Kostmose ilgai ir liūdnai tupėjo spintelėje, kol vieną dieną radau keletą vaflių receptų. Tad po kelių sėkmingų mano ir L. bandymų, manau, vaflinė dažniau atsidurs ant virtuvės stalo.

Varškiniai vafliai buvo puikiausi savaitgalio pusryčiai - labai minkšti ir purūs, man, asmeniškai, skaniau valgėsi su rūgštesne uogiene - pavyzdžiui, juodųjų serbentų.

Varškiniai vafliai
3 porcijoms reikės: 
200 gramų varškės (aš rinkausi liesą)
3 kiaušinių
4-5 šaukštų cukraus
150 mililitrų kefyro
40 gramų sviesto
200 gramų miltų
1,5 šaukštelio kepimo miltelių

Varškę gerai ištrinti su kiaušiniais, cukrumi ir kefyru.
Išlydyti sviestą ir supilti į kiaušinių, kefyro ir varškės mišinį.
Miltus sumaišyti su kepimo milteliais (galima išsijoti, bet aš niekada neturiu tam kantrybės ir sietelio), supilti į varškės masę ir sumaišyti. Tešla turi išeiti tirštoka ir lėtai varvėti nuo šaukšto.
Įkaitinti vaflinę, pilti tešlą ir kepti.

Šaltinis - "Metai Beatos virtuvėje", Laisvos valandos, 2010.


Artėjant Užgavėnėms prisirinkau dar melejoną blynų receptų, tikiuosi, kad bus laiko juos visus iškepti ir suvalgyti. Ir gal net nufotografuoti bei su skaitytojais pasidalinti.
Aš tikrai esu blynų maniakė...

2012 m. vasario 5 d., sekmadienis

Ryžiai su krevetėmis

Pastarųjų dienų aktualija - didysis speigas - leido man šį savaitgalį iš tikrųjų pailsėti. Negalvoti kažkokių užsiėmimų, kad tik diena nepraeitų veltui, o veikti tai, ką labiausiai norisi. Arba tai, ką jau seniai reikėjo padaryti namie, bet vis nerasdavau pakankamai laiko. Pavyzdžiui, susivynioti į šiltą pledą ir siurbčiojant kakavą skaityti knygą ar žiūrėti filmą su didele porcija spragėsių.

Bet kad ir turėdama visą pasaulio laiką nenorėjau jo viso išnaudoti vakarienės ruošimui. Tad su L., kuri atėjo į svečius, gaminome ryžius su dešra ir krevetėmis.


3 porcijoms reikės:
puodelio ryžių
3 vidutinio dydžio morkų
didelės raudonos saldžiosios paprikos
120 g dešros
nedidelio svogūno
skiltelės česnako
200 g krevečių sūryme
2 šaukšteliai maltos saldžiosios paprikos
druskos, juodųjų pipirų
citrinos sulčių

Į verdantį pasūdytą vandenį berti ryžius. Kai jie bus jau beveik išvirę, sudėti šiaudeliais pjaustytas morkas ir dar truputį pavirti.
Dešrą supjaustyti nedideliais gabalėliais, dėti į keptuvę, pabarstyti šaukšteliu maltos saldžiosios paprikos ir apkepinti. Tuomet sudėti smulkintą svogūną ir kapotą česnaką, po minutėlės - ir juostelėmis pjaustytą raudoną papriką. Kepti, kol ji šiek tiek suminkštės, dar kartą pabarstyti likusia malta saldžiąja paprika. Tuomet sudėti krevetes (naudojau indelį mažų rožinių krevečių sūryme, tinka ir kitokios mėgstamos) ir nusunktus ryžius su daržovėmis. Gerai sumaišyti, pagardinti pipirais ir druska, pagal skonį apšlakstyti citrinos sultimis.

Šaltinis - "Beatos virtuvė", Laisvos valandos, 2010.





Paprasta ir greita vakarienė, kuriai krevetės suteikia truputį prabangumo ir ispaniško prieskonio.
Kitą kartą gal kokių aštresnių prieskonių įberčiau - mažutį gabaliuką čili paprikos, kad sušildytų. Vakar šildyti bandė šampanas, bet jam kažkodėl nepavyko.
Belieka arbata su medumi.