2013 m. spalio 27 d., sekmadienis

Keksiukai su kriaušėmis

Rytais be žadintuvo labiausiai nemėgstu to tylaus, bet labai įkyraus balselio galvoje, kuris pradeda kalbėti vos pirmą kartą prabundu iš sapnų. Jis dažniausiai pasakoja man, ką turėčiau šiandien nuveikti ir kaip aš švaistau tą brangų laiką gulėdama lovoje. Kartais man pavyksta jį nutildyti ir dar ramiai pamiegoti iki tokio paros laiko, kai jau nebereikia pusryčių ir iš karto galima gaminti pietus, bet kartais pasijaučiu labai kalta ir dar truputį pasiginčijusi su savimi skubu keltis.

Šį savaitgalį turėjau visokiausių planų, bet lengva ranka jų atsisakiau, kad galėčiau daryti tai, ko tą akimirką labiausiai norėjosi, pavyzdžiui, išgerti dar vieną taurę vyno ar žiūrėti interviu su A.M, net tada, kai tai reiškė smarkų vėlavimą į vakaro pasimatymą su giminaičiais.
Juk kartais to laisvės jausmo ir pritrūksta iki pilnos laimės. Tiesa, kartais užtenka vieno keksiuko...


Keksiukai su kriaušėmis

16 nedidelių keksiukų reikės:
2 kiaušinių
70 gramų cukraus
50 gramų miltų
gabalėlio imbiero (apie 3 cm ilgio)
0,5 šaukštelio kepimo miltelių
3 nedidelių kriaušių

Baltymus atskirti nuo trynių.
Trynius išplakti su cukrumi iki purios masės. Įtarkuoti imbierą, suberti miltus, sumaišytus su kepimo milteliais.
Baltymus išplakti iki standžių putų, atsargiai sumaišyti su trynių mase.
Vieną kriaušę nulupti ir supjaustyti kubeliais. Sumaišyti su tešla.
Likusias kriaušes (lupti nebūtina) supjaustyti skiltelėmis.
Tešlą supilti į formeles, į kiekvieną keksiuką įsmeigti po kelias kriaušės skilteles.
Kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje apie 15-20 minučių.

Šaltinis - Rudens žaidimai pagal Virtuvės mitų griovėjus, žurnalas-albumas 2013 m. Nr. 2

Tiesa, VMG šiuos keksiukus kepė su obuoliais, bet tą dieną, kai aš norėjau tai daryti, visi namie laukę obuoliai jau buvo įdaryti džiovintomis slyvomis ir kepė orkaitėje, tad teko suktis iš padėties.
Keksiukai buvo labai minkšti ir purūs, tokius valgiau tikrai pirmą kartą.


Dar kalbant apie savaitgalio aktualijas - viduryje nakties važiuojant namo ir stebint miesto šviesas labai tinka garsiai klausytis dainos apie proto praradimą. O tada persukti laikrodžio rodykles ir miegoti miegoti miegoti žinant, kad pusryčiams bus galima suvalgyti dar vieną keksiuką nesibaiminant dėl pasikeisiančių apimčių.

2013 m. spalio 21 d., pirmadienis

Pappardele makaronai su pomidorais, gražgarstėmis ir mocarela

Pastaruoju metu per dieną parašau apie 20 darbinių laiškų, kartais dar sukurpiu kilometro ilgio laišką toli esantiems draugams, beriu žodžius ant elektroninio popieriaus lapo word'e... Raštu pasakoju apie naujus išradimus, bendradarbiavimo formas, sutartis, garsius mokslininkus ir dar melejoną dalykų, kurie dažniausiai man neatrodo labai įdomūs, tad labai stengiuosi, kad jie tokiais taptų. Tad kartais susikaupti ilgesniems pasakojimams čia tiesiog nebeturiu jėgų.
Ypač tokiomis dienomis kaip ši - apniukusiomis, vėjuotomis ir lietingomis. Tada tiesiog norisi sėdėti su aviečių arbatos puodeliu ir susisukus į pledą užsimiršti su užrašytomis ar suvaidintomis kitų žmonių istorijomis, nes savosios kelia norą bėgti.

Žmonės (ir gūglas) kalba, kad angliavandeniai kelia nuotaiką, tad pamėginkim! Pappardele makaronai su pomidorais, gražgarstėmis ir mocarela ilgai laukė savo eilės ir va, pagaliau  pasirodo.

4 porcijoms reikės:
400 gramų pappardele makaronų
2 šaukštų alyvuogių aliejaus
česnako skiltelės
350 gramų vyšninių pomidorų (tinka, žinoma, ir paprasti)
poros saujų gražgarsčių lapelių
gabalėlio mocarelos
druskos, pipirų
tarkuoto parmezano

Dideliame puode pasūdytame vandenyje išvirti makaronus al dente, o kol makaronai verda pasiruošti produktus: česnako skiltelę sukapoti, vyšninius pomidorus perpjauti per pusę, mocarelą susmulkinti.
Keptuvėje įkaitinti alyvuogių aliejų, jame nuolat maišant apkepti česnaką. Sudėti pomidorus, juos pagardinti druska bei pipirais, kaitinti 2-3 minutes, kol suminkštės.
Išvirusius makaronus nuvarvinti ir dėti į keptuvę su pomidorais. Tuomet sudėti gražgarsčių lapelius ir mocarelą, maišant dar pakaitinti, kol lapeliai suvirs.
Apibarstyti parmezanu ir patiekti!

Šaltinis - Italijos virtuvė. Žingsnis po žingsnio, Smaguris, 2013.

Knyga "Italijos virtuvė. Žingsnis po žingsnio" man labai patinka dėl savo paveikslėlių, galėčiau kasdien vartyti ir seilę varvinti, gal net valgyti nebereikėtų... Būtų gerai! O šiaip... Apie Italijos virtuvę dar ne viskas pasakyta! Laikau čiūrikus, kad mano ilgi pavasario vakarai apie ją skaitant nenueitų šuniui po uodega...

Kaip šeštadienį dainavo Foje (o paskui man dar ilgai ilgai skambėjo galvoje) - aš tikiu, kad viskas bus gerai ir mes gyvensim ilgai, laimingai ir gražiai...

 
Dar vienas būdas atitrūkti nuo savo gyvenimo ir jo problemų ar neaiškumų - susipažinti su naujais žmonėmis ir pabūti su jais kelias valandas nedidelėje uždaroje erdvėje. Pavyzdžiui, automobilyje, riedančiame keliu Šiauliai - Vilnius. Ne visos patirtys ten būna malonios, bet štai šį savaitgalį susipažinau su kalėjimo prižiūrėtoju, turizmo agentūros atstovu, kuris žino visus pigius skrydžius, mergina, mokančia akrobatikos triukų ant stulpo, ir kultūristų porele, kurie kilogramais valgo mėsą, bet niekada neragauja pyragų ar bandelių... Kaip taip įmanoma???
Bet reikės ir man kada pradėti mažinti saldumynų kiekį. Na, nuo kito mėnesio. Ne, nuo Naujųjų pavyzdžiui. Arba tada, kai sukaks trisdešimt. Tai dar turiu laiko! :)

2013 m. spalio 14 d., pirmadienis

Apverstas kriaušių pyragas su kardamonu

Po galbūt kiek slogaus savaitgalio su mintimis apie pasaulio laikinumą ir nuolatinį laukimą, kol kažkas baigsis/kažkas grįš/kažkas nuvažiuos, ir naktinės vyno terapijos pažadėjau sau ne vieną dalyką. Pirmąjį prisiekiu sau kiekvieną sykį po panašių progų - daugiau bendrauti su giminaičiais, su kuriais atrandu daugiau bendrumų nei tik kraujo lašelį.

O antrąjį irgi dažnai primenu sau - net sunkiausiomis akimirkomis reikia nepamiršti kuo nors pasidžiaugti. Kad ir lapais, smagiai šiugždančiais po kojomis. Juk nesvarbu, kiek Tau metų, penki ar dvidešimt penki, po juos vis tiek norisi pabraidyti... O tada išsikepti rudeniu kvepiantį pyragą ir valgyti jį sėdint parke ar tiesiog automobilių stovėjimo aikštelėje ant bortelio.

Apverstas kriaušių pyragas su kardamonu
Reikės:
70 + 100 gramų sviesto
150 + 200 gramų cukraus
3 kriaušių
šaukštelio kardamono grūdelių
200 gramų miltų
2 šaukštelių kepimo miltelių
2 kiaušinių
120 mililitrų pieno
šaukštelio malto cinamono

Kepimo formos dugną iškloti kepimo popieriumi ir jį plonu sluoksniu padengti sviestu. Kriaušes nulupti ir supjausčius skiltelėmis išdėlioti ant kepimo formos dugno. Apibarstyti kardamono grūdeliais (aš turėjau tik maltą kardamoną ir, manau, kad pyragas dėl to nė trupučio nepablogėjo).

Pagaminti karamelę: puode ištirpinti 70 gramų sviesto, tada supilti 150 gramų cukraus ir nuolat maišyti, kol cukrus pradės tirpti ir pavirs į tirštą karamelę. Atsargiai, būtų gerai nenusideginti! Dar karštą karamelę užpilti ant kriaušių.

Kiaušinių trynius atskirti nuo baltymų. Minkštą likusį sviestą išsukti su likusiu cukrumi, tryniais ir cinamonu. Miltus sumaišyti su kepimo milteliais ir pakaitomis su pienu nuolat maišant suberti į tešlą. Paskutinius atsargiai įmaišyti iki standumo išplaktus baltymus.
Tešlą vienodu sluoksniu užpilti ant kriaušių. Pyragą kepti 170 laipsnių temperatūroje 30-40 minučių, kol jis pakils ir iškeps.

Iškepusį atsargiai apversti taip, kad kriaušės atsidurtų pyrago viršuje, nuimti kepimo popierių ir palikti atvėsti. Galima dar pabarstyti cinamonu, bet nebūtina.

Šaltinis - Virtuvė. Nuo... Iki... 2013 nr. 9-10 (51-52)
 
Mano valgytojos net neišlaukė, kol karamelė normaliai sustings, tad ragavome kone iš karto. Labai geras pyragas, labai! O karamelės gamybos metamorfozes tikrai smagu pamatyti savo akimis ir pajusti rankos skausmą ją maišant, kad nepridegtų. Pyragas tikrai to vertas!


O šiandien nuo besitęsiančio rudeninio egzistencinio liūdesio mane išgelbėjo laiškas nuo tolimos šalies aviacijos kompanijos, kuri pasiūlė man vėl ateiti pas juos į atranką. Jeigu tik greitai išmoksiu susirišti tobulą kuodelį, kuris neiširtų po trijų žingsnių siūbavimo aukštakulniais, tada... Gal ir pamėginsiu. 
Juk ir Katare galėčiau kepti pyragus. Šypt.

2013 m. spalio 8 d., antradienis

Keptų nektarinų salotos su mocarela

Tik šiandien galų gale pastebėjau, kad medžiai nusispalvino lapus geltonai ir raudonai. Netikėtai pakėliau galvą nuo rusų kalbos konspektų (taip, dariau namų darbus tik važiuodama į pamoką) ir ruduo smogė man iš pasalų. Dabar yra tas gražiausias ir tikriausias rudens metas, kai galima rinkti lapus, į kišenes susikrauti dar nepastebėtus kaštonus, vaikštinėti gatvėmis su kavos ar arbatos puodeliu rankose ir džiaugtis, kad nelyja ar nesninga.

Bet ankstyvas kėlimasis ryte, kai už lango tamsu, o namie šalta kaip šaldytuve, greitai gali pribaigti visą norą džiaugtis grožiu aplinkui... Tad mintyse niūniuoju dainas apie formaldehidą ar cukrų ir savo nuotaiką gerinu saldumynais arba nektarinais.

Keptų nektarinų salotos su mocarela

Reikės: 
6 nektarinų
žiupsnelio druskos
3 didelių saujų gražgarsčių lapų
mėlynojo svogūno
mocarelos
4 šaukštų balzamiko acto
2 šaukštelių medaus
2 šaukštelių garstyčių
skiltelės česnako
6 šaukštų alyvuogių aliejaus
šaukšto riebios grietinėlės
druskos, juodųjų pipirų

Nektarinus padalinti ketvirčiais, išimti kauliukus, pabarstyti žiupsneliu druskos ir apšlakstyti alyvuogių aliejumi. Kepti gerai įkaitintoje orkaitėje ant grotelių, kol suminkštės.
Paruošti padažą: dubenyje sumaišyti actą, medų, garstyčias, trintą česnako skiltelę ir pamažu pilant alyvuogių aliejų maišyti, kol padažas taps vientisos konsistencijos. Įmaišyti grietinėlę, pagardinti druska ir pipirais.
Gražgarsčių lapelius ir griežinėliais pjaustytą svogūną sumaišyti su padažu. Ant viršaus dėti keptus nektarinus ir plėšytą mocarelą.


Šaltinis - "Virtuvė. Nuo... Iki..." (receptas iškirptas iš kažkurio numerio...)

Originaliame recepte kepami persikai, bet aš pamačiau akciją nektarinams ir išbandžiau su jais. Manau, kad nieko nepraradau. Visų iškeptų nektarinų nesudėjau į salotas - likusius suvalgiau vienus. Irgi buvo labai skanu.


Aktualijos iš darbinio fronto - persitvarkėme kabinetą ir dabar sėdžiu "kubike", kokius rodo per amerikiečių filmus bei serialus. Būtų visai smagu, jei kolegos kiekvieną kartą nejuokautų "eik atgal į būdą" tema. Nes trečią dieną iš eilės tai jau tikrai nebelinksmina.
Bet va, artėjant pusmečio sukakčiai universitete, pagaliau jaučiuosi sėdinti savo kėdėje ir susipažįstu su vis daugiau žmonių (turėti 2000 kolegų tikrai ne juokas!), o su kai kuriais jau pradedu "tujintis". Pasiekimai!
Tik galėtų tos atostogos greičiau ateiti...

2013 m. spalio 3 d., ketvirtadienis

"Kviečiu į svečius" ir pyragėliai su kalakutiena

Kartais po įvairiausia veikla užpildytų vakarų taip gera atsisėsti namie, apsimūturiuoti pledais ir apsimovus vilnones kojines mintyse perkratyti viską, ką naujo sužinojai ir patyrei per pastarąsias dienas.
Mano patirtis: per vieną dieną paėmiau tris interviu - apie lėktuvų kompaniją ir mokslinius tyrimus, apie filmų kūrimą mobiliaisiais telefonais ir apie robotus. Dar dvi nuostabios grupės per tris valandas (paklausom Balthazar ir Editors dabar!), viena sulaužyta būgnų lazdelė, iškovota po garbingo stumdymosi, vienas išprašytas mediatorius (mieli draugai iš paauglystės, ar nieko neprimena?) ir visa diena euforijos. Dar buvo "Tyrėjų naktis" su naujais atradimais - biomechanika ir primityviaisiais robotukais iš dantų šepetėlių. Ir dar suruoštos dvejos vaišės: vienos skirtos draugo įkurtuvėms, kitos - labdaringam tikslui ir "Maisto bankui".

Taip, šiemet su M. dalyvavome akcijoje "Kviečiu į svečius" ir sekmadienio popietę su draugais ragavome visokių skanių dalykų, o paskui draugiškai suaukojome 256 litus.


Meniu buvo du karštieji patiekalai - čili sriuba ir omletas su cukinija, bet jie į kadrą nepapuolė. O nuotraukoje matote lavašo suktinus su krabų lazdelėmis, gvakamolę, varškės tinginį su bruknėmis ir mėlynėmis, užtepą pavadinimu "Skaniukas", daržovių mirkalą, keksiukus su bananais ir šokoladu bei pyragėlius su kalakutiena.

Maždaug 60 vieno kąsnio pyragėlių reikės:
500 gramų šaldytos bemielės sluoksniuotos tešlos
2 nedidelių svogūnų
2 vidutinio dydžio morkų
400 gramų kalakutienos faršo
žiupsnelio kmynų
žiupsnelis džiovintų čiobrelių
druskos, juodųjų pipirų
kiaušinio
2 šaukštų maltų džiuvėsėlių

Paruošti įdarą: smulkiai supjaustyti svogūną, morkas sutarkuoti šiaudeliais. Svogūnus pakepinti, kad suminkštėtų, po to sudėti morkas ir 5 patroškinti.
Pakepintus svogūnus ir morkas sumaišyti su kalakutienos faršu, įberti prieskonių , įmušti kiaušinį, suberti džiuvėsėlius ir viską sumaišyti.

Ant atšildyto tešlos lakšto krašto guldyti iš įdaro suformuotą dešrelę, užkloti ją tešla ir nupjauti nereikalingą jos dalį. Apversti, suklijuoti tešlos kraštus pirštais, prispausti siūlę ir guldyti dešrelę ta siūle žemyn. Taip susitvarkyti su visa tešla. Ritinėlių viršų patepti kiaušinio plakiniu ir supjaustyti mažais gabalėliais.
Juos dėti į kepimo popieriumi arba folija išklotą skardą ir kepti 190 laipsnių karštumo orkaitėje 15-20 minučių.

Šaltinis - Metai Beatos virtuvėje, Laisvos valandos, 2010.

"Kviečiu į svečius" tikrai nusisekė, kitais metais kartosim! Tik gal kiek mažiau maisto priruošime. Šypt.


Va čia buvau pripažinta virtuvės valdove!

Ir turbūt kol namie neprasidės šildymo sezonas vis tiek reikės kuo daugiau judėti ir prisikurti kuo daugiau planų. Tiesiog dėl šilumos. Arba vaikščioti į svečius ten, kur galima rasti besikūrenantį židinį.