2013 m. gruodžio 31 d., antradienis

2013-ųjų istorijos

2013-ieji besibaigiant supratau, kad tai buvo dar vieni mano metai. Šį kartą tikrai geri pasitaikė!Tai buvo drąsos metai. Drąsos ieškoti, drąsos kažką keisti, drąsos atrasti naujus dalykus, drąsos nutraukti nieko neduodančius saitus, drąsos vėl įsimylėti, drąsos būti laiminga ir, žinoma, drąsos kvailystėms.

2013-aisiais turėjau ne vieną rimtą darbinį iššūkį.
Visų pirma, vasarį buvo Knygų mugė, kurioje rūpinausi keturiais knygų pristatymais. Tos keturios dienos su nemažu žiniasklaidos dėmesiu beveik nuvarė mane nuo kojų, bet iš tiesų būtent tada supratau, kad savo profesinėje karjeroje noriu kažko naujo. Tad išėjau į akademinę sritį - Vilniaus Gedimino technikos universitetą, kuriame darbinių iššūkių sulaukiu vos ne kasdien. Visiškai nesigailiu! Dabar galiu kasdien domėtis aviacija, papasakoti, kas yra integriniai grandynai, pasidomėti išmaniaisiais keliais bei bionininėmis galūnėmis ir sužinoti dar daug naujų dalykų. Žinoma, tuo pačiu galiu kasdien bendrauti su skirtingais žmonėmis - juk turiu apie du tūkstančius kolegų. Kai kurie iš jų netgi visai malonūs! :)


2013-ieji buvo kelionių metai. Iš pradžių kelionės apsiribodavo autostrada Vilnius-Kaunas, vėliau teko pakelti sparnus ir toliau. Pavyzdžiui, į Lenkiją ir Mumford and Sons koncertą Varšuvoje; aplankyti draugės, išgerti daug belgiško alaus ir išmokti keliauti vienai Briuselyje; pamatyti Joninių saulėlydį Taline; pafestivaliauti Gdynėje; pagulėti prie pilies Malborke ir galiausiai nueiti į futbolo rungtynes Berlyne. Kitų metų planai kol kas neaiškūs. Žinau tik viena - nuo Lenkijos ir Opener'io pabėgti vis dar nesiruošiu!


Dar 2013-ieji buvo linksmybių metai.
Kiek įmanoma lankiau geros muzikos koncertus. Festivalis, tiesa, šią vasarą buvo tik vienas, bet toks stogą raunantis, kad nesinorėjo net mėginti vėl ieškoti ko nors panašaus. Penkias dienas klausiau mėgstamos muzikos, atliekamos visai čia pat ir gyvai, o vieną naktį netgi pakilau ant minios rankų ir buvau nunešta ten, kur grojo Kings of Leon.
Dar buvo nemažai vakarėlių iki aušros, stalo žaidimų vakarų, juoko kupinų dienų, šokių, keletas labdaringų renginukų, padėtos suruošti įkurtuvės... Tikiu, kad kepenys nelabai dėkoja man už pastaruosius 12 mėnesių, bet... Aš pasitaisysiu!


Tai buvo bėgimo metai! Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad pagaliau apsimoviau sporbačius ir išbėgau. Taip pat klausiau patarimų bėgikams, skaičiau straipsnius, bandžiau ieškoti tinkamiausio maisto, dalintis patirtimi su taip pat lakstančiais kolegomis... Kartais kojos nešdavo toli, kartais - nelabai, bet galų gale rugsėjo viduryje su minia kitų aš nubėgau pirmąjį viešą bėgimą, o šiandien užsiregistravau į kitų metų Vilniaus maratoną. Ten manęs lauks nebe vargani 4,2 kilometro, bet visi 10! Žinoma, tai nėra daug, bet judėsiu po žingsnelį į priekį ir kada nors tikrai nurisnosiu pusmaratonį, o gal ir visą maratoną.


2013-ieji labiausiai buvo žmonių metai.
Naujų pažinčių ir naujų patirčių buvo per akis šiemet vaikštant į aklus pasimatymus, tad kol kas mečiau šitą reikalą. Senų draugų ir naujų patirčių su jais taip pat nestigo. Buvo juoko, buvo ašarų, buvo paslapčių, buvo pokalbių iki išnaktų, buvo apsikabinimų ir patylėjimų drauge, buvo ilgų pasivaikščiojimų, buvo pasiguodimų, buvo keiksmažodžių, buvo... Žodžiu, visko buvo.
Ačiū, draugai, kad esate! Ir būkime kartu kitąmet!

Čia matosi, kokios mažos būna Mažeikių šeimos moterys...

Ai, dar kulinariniai metai buvo!
Tradiciškai, populiariausi metų įrašai:
Kitąmet sau linkėčiau daugiau eksperimentuoti! Ir daugiau rašyti apie maistą, o ne apie save. Galbūt pavyks!

Gražių ir linksmų Naujųjų 2014-ųjų metų!

2013 m. gruodžio 29 d., sekmadienis

Naminiai kalėdiniai kūčiukai

Kalėdos atėjo ir praėjo pakankamai ramiai. Po viso prieššventinio skubėjimo buvo smagu judėti Lietuvos keliais bei geležinkeliais pas tuos žmones, kuriuos norėjau pamatyti. Pasikalbėti, pabūti, tradiciškai persivalgyti (šiemet netikėtai išvengiau silkės, bet vis tiek paragavau 12 Kūčių stalo patiekalų), išpakuoti visą kalną dovanų, o tada dar pačiai pabūti kalėdiniu stebuklu ir šiek tiek pasilinksminti.

Kol kas viskas pagal metų planą. Liko tik kelios dienos pabaigti 2013-ųjų darbus ir ištęsėti duotus pažadus. O tada vėl viskas iš naujo... Tik pavasaris ir vasara su kiekviena diena bus vis arčiau.

Prie pažadų šiemet buvo ir kūčiukų kepimas. Vadinu juos kalėdiniais, nes tradiciniai kūčiukai, dedami ant Kūčių stalo, turėtų būti be kiaušinių, sviesto/margarino ir bijau, kad net cukraus...
Tad čia tikrai pagerintas variantas.

Kalėdiniai kūčiukai
 
Dideliam indui kūčiukų reikės:
šaukštelio sausų mielių
3,5 stiklinių miltų
šaukštelio druskos
0,5 stiklinės cukraus
kiaušinio
100 gramų aguonų
0,5 stiklinės šilto vandens
100 gramų kepinių margarino

Mieles sumaišyti su trimis šaukšteliais šilto vandens ir palikti dešimčiai minučių, kol masė padvigubės.
Miltus sumaišyti su druska. Per vidurį padaryti duobutę, į kurią įmušti kiaušinį ir suberti cukrų. Gerai išsukti tešlą, o tada įmaišyti aguonas.
Supilti mielių masę ir tešlą gerai išminkyti (tai reikėtų daryti bent 10 minučių).
Ištirpinti margariną ir jį pravėsinus supilti į tešlą ir dar kartą gerai perminkyti. 
Tešlą sudėti į miltais pabarstytą dubenį, uždengti švariu medvilniniu rankšluosčiu ir šiltai laikyti, kol tešla pakils. 
Praėjus numatytam laikui iš tešlos gabalėlių formuoti norimo storio juostas. Supjaustyti gabaliukais, sudėti kūčiukus ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepti 200 laipsnių karštumo orkaitėje apie 10-15 minučių, kol kūčiukai įgis gražią rusvą spalvą.

Šaltinis - Tasty art



Kūčiukai buvo išdalinti kaip kalėdinės dovanėlės draugėms ir tėvams. Liko dar pasmaguriavimui prie improvizuoto draugių šventinio stalo - ant jo, kaip visada garbingiausią vietą užėmė sūris ir karštas vynas...

Kalbant apie dovanas, prieš pat šventinį vakarą mane aplankė paštininkė su siuntinuku nuo Kalėdų Senelio slapuko! Šiemet tai buvo Forelle, kuri man atsiuntė sausainių formelių, popierinių keksiukų formelių (kokių, beje, aš ilgai ir nelabai sėkmingai ieškojau, kai labai reikėjo), cinamono lazdelių ir porą vanilės ankščių. Iš blogo juk puikiai matosi, kad saldumynams aš tikrai nesu abejinga ir dovanos bus panaudotos pagal paskirtį!



Šiemet taip pat puikiai nusisekė su valgomomis dovanomis - skaniais sausainiais, arbatomis, kavos gėrimu (pirmą kartą gavau stiklainyje sluoksniuotą kakavos/cukraus/cinamono ir kitų slaptų ingredientų mišinį - labai gražu!). Kartais net ir gaila, kad Kalėdos būna tik vieną kartą per metus!

2013 m. gruodžio 20 d., penktadienis

Keksiukai su medumi ir anakardžių riešutais

Gadau kalėdinę nuotaiką kaip tik įmanydama. Nupirkau visas dovanas ir rimtai imsiuosi valgomų dalykų bei masinio pakavimo šį savaitgalį, klausau klasikinių kalėdinių dainų ir netgi trypčioju į taktą, kai pasitaiko proga, rengiuosi šiltais ir pūkuotais megztiniais, vaikštau į šventinius koncertus ir ten šypsausi nuo ausies iki ausies, o paskui vėl grįžtu į nuolatinę nuovargio būseną. O ta pirštų galiukais paliesta šventinė nuotaika nuo manęs vėl iš naujo pasprunka.

Bet aš stengiuosi bent trumpam pabūti laiminga. Turiu ir įrodymą - naują projektą "365 optimizmo dienos". Kosminėje virtuvėje per 2,5 metų neprirašiau 365 pasakojimų, bet gal su džiaugsmo paieškomis bus lengviau negu su tobulais pyragais? 
Pagyvensim - pamatysim!

Keksiukai su medumi ir anakardžių riešutais

19 nedidelių keksiukų reikės:
100 gramų anakardžių riešutų
100 gramų minkšto sviesto
175 gramų rudojo cukraus
2 kiaušinių
375 mililitrų miltų
šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelio druskos
120 mililitrų pieno
3,5 šaukštų medaus

Riešutus paskrudinti sausoje keptuvėje ir susmulkinti.
Sviestą išsukti su cukrumi. Įmušti kiaušinį, išsukti, tada įmušti bei išsukti ir antrąjį.
Miltus sumaišyti su kepimo milteliais ir druska. Suberti pusę kiekio į sviesto mišinį ir šiek tiek pamaišyti.
Pieną sumaišyti su 3 šaukštais medaus, supilti į sviesto ir miltų masę. Gerai išmaišyti ir suberti likusius miltus bei riešutus. Tešlą išsukti ir padalinti į popierinėmis formelėmis išklotas keksiukų formeles.
Kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje su ventiliatoriumi apie 15-20 minučių.
---
Keksiukai buvo kepti "Pyragų dienai", kurioje VGTU biblioteka, pardavinėdama darbuotojų keptus pyragus, rinko pinigus akcijai "Knygų Kalėdos". Nedideliu indėliu pavyko prisidėti ir mūsų palėpei.
O kitą dieną trumpam apsimečiau Snieguole - pasipuošusi prijuoste su Rudolfu šypsojausi studentams ir dalinau jiems pusrytinę kakavą bei bandeles.

Linkėti visiems geros dienos irgi gali būti smagu!

Kolegos sakė, kad čia matosi mano kontūrai (sakė ir kitaip, bet geriau to nekartosiu...)

P.S. Dalyvauju maisto tinklaraštininkų kalėdinio slapuko akcijoje - mano dovana jau nukeliavo pas Eglę į skruzdėliukų skverą, o aš vis dar laukiu paštininko... Bet jau greitai, aš tikiu!

2013 m. gruodžio 16 d., pirmadienis

Apverstas spanguolių pyragas

Kai visur šviečia kalėdinės lemputės net nepastebi, kaip aplinkui pradeda vykti tikri stebuklai. Pavyzdžiui, imi ir pasikvieti vieną didžiausių maisto kritikų į svečius valgyti pačios kepto pyrago, kuris kainuoja šiek tiek nervų ir orkaitės šveitimo. Bet svečias atsineša vyno ir sekmadienio vakaras lengvai išsitrina iš savaitės. 
Arba netyčia sutinki seniai matytą bei baisiai užsiėmusį žmogų ir sulauki šypsenos. Arba pažiūrėti tris filmus per tris dienas, nes tiesiog gali skirti sau tiek laiko. 

Po kalėdinėmis lemputėmis jau gimsta pažadai kitiems metams. Greitai jais pasidalinsiu, o kol kas laikau čiūrikus, kad man pagaliau užtektų jėgų nuosekliai jų laikytis.

Apverstas spanguolių pyragas

Reikės:
Spanguolėms:
110 gramų sviesto
300 gramų cukraus
2 šaukštų vandens
šaukštelio malto cinamono
350 gramų spanguolių
Tešlai:
225 gramų miltų
2 šaukštelių kepimo miltelių
0,5 šaukštelio druskos
85 gramų sviesto
100 gramų cukraus
110 gramų rudojo cukraus
2 kiaušinių
175 mililitrų grietinės

Sviestu gausiai ištepti apskritą atsegamą kepimo formą. Jos dugną ir kraštus iškloti aliuminio folija.
Paruošti spanguoles: ant vidutinės ugnies išlydyti sviestą, įmaišyti cukrų, vandenį ir cinamoną. Maišyti, kol cukrus ištirps, tada užvirinti ir suberti spanguoles. Gerai išmaišyti, kad spanguolės pasidengtų padažu, o tada supilti į paruoštą kepimo formą.
Dubenyje sumaišyti miltus, kepimo miltelius ir druską. Kitame dubenėlyje kambario temperatūros sviestą išsukti su ruduoju ir paprastu cukrumi iki šviesios purios masės. Po vieną įmušti kiaušinius ir gerai išmaišyti. Įmaišyti grietinę. Suberti sausus produktus ir išmaišyti, kad neliktų miltų gumuliukų. Tešlą supilti ant spanguolių.
Kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje apie 50 minučių arba kol patikrinus pyragą mediniu pagaliuku šis įsmeigtas ir ištrauktas iš kepinio bus švarus. Pyragą 10 minučių atvėsinti, atsargiai apipjauti kraštus, kad atliptų nuo sienelių ir apversti į lėkštę. 

Šaltinis - žurnalas "Virtuvė. Nuo... Iki..." 2011 m. Nr.. 10 (29)



Patingėjusi eiti į turgų (juk jame yra ką pamatyti bei įsigyti ir žiemą, tiesa?), spanguoles pirkau šaldytas - jos buvo milžiniškos! Galbūt dėl to, o galbūt dėl kokių nors kitokių priežasčių, spanguolės neišliko ten, kur gražiai jas sudėjau (t.y. dugne), o nukeliavo kažkur į pyrago vidurį. Na, bet sukantis iš situacijos atradau pyrago puošimo cukraus pudra būdą. Šiek tiek nekeptų spanguolių ant viršaus taip pat niekam nepamaišė ir prie karamelės kalorijų dar davė šiek tiek vitamino C, kurio, manau, dabar man pačiai labai reikėtų bandant nuvaryti aplinkui besisukančias bacilas.

O grįžtant prie kalėdinės atmosferos, norėčiau, kad tie kasdienybės stebuklai taip greitai nepasimestų tarp dienų. Arba kad jų nenuslopintų skubėjimas ir stresas dėl šventinių pirkinių ar dovanų. Galvoju, kad jau viską apmąsčiau, teliko pasirūpinti keletu smulkmenų. Ir pirmą kartą gyvenime iškepti kūčiukų.

2013 m. gruodžio 9 d., pirmadienis

Vištienos suktinukai su paprikomis ir morkomis

Pastarosiomis dienomis jaučiuosi tikra miegapele - galėčiau miegoti kiaurą parą. Na, kartais atsikelčiau užkąsti ir pažiūrėti kokią naujo serialo seriją ir miegočiau toliau... Juk vis tiek didžiąją paros dalį dabar tamsu, turbūt mažai ką praleisčiau.
Kad išeičiau iš šiltos komforto zonos (namų arba, žinoma, darbo) į šaltį ir sniegą, man reikia tikrai daug valios pastangų ir kelių porų pirštinių. Turbūt už tai, kad nemėgstu žiemos, šiandien ji porą kartų rimtai kėsinosi mane pargriauti - ant apledėjusių universiteto laiptų vos vos išsigelbėjau!

Na, bet kalėdines eglutes mieste jau apžiūrėjau, lemputes virtuvėje vis dažniau įsijungiu, kalėdinių filmų sezonas taip pat pradėtas. Reikia išgyventi šias dvi savaites, o tada... Tada vėl viską pradėsim iš naujo - su pažadais, viltimis ir naujai aprengtomis svajonėmis.
---
Kepdama pyragą ir netikėtai neradusi cinamono prisiminiau, kad paskutinį kartą jį dėjau ne į kokį saldumyną, o į vištienos suktinukus su paprikų ir morkų šiaudeliais.

3 porcijoms reikės:
500 gramų vištienos filė juostelių
kelių šaukštelių medaus
vienos morkos
vienos saldžiosios paprikos
200 mililitrų neriebios grietinėlės
žiupsnelio druskos
šaukštelio cinamono

Vištienos juosteles įtrinti medumi, cinamonu ir druska.
Morką ir papriką supjaustyti šiaudeliais. Daržovių šiaudelius įsukti į vištienos juostelę ir ją sutvirtinti dantų krapštuku.
Kepimo indą iškloti folija, sudėti suktinukus, juos pabarstyti dar žiupsneliu cinamono ir užpilti grietinėle. Kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje apie 40 minučių kartais apverčiant arba apšlakstant viršų grietinėle iš indo.
Šaltinis - Cukrinis avinėlis

Paprasti ir skanūs pietūs į darbą išėjo. O vakarinis gaminimo procesas suteikė laiko meditacijai - tepliojantis su medumi ir formuojant suktinukus tai turbūt neišvengiama.

---
Gyvenime už virtuvės ribų tvyro ramybė. Tiksliau, apsipratau su streso kupina kasdienybe ir nuolatiniais "rašto darbais" - pavyzdžiui, šiandien išsiaiškinau, kas per vieni yra išmanieji keliai ir kur tokius galima pamatyti.
Prie nuolatinio skubėjimo bei planų gausos taip pat prisitaikiau. Ir nusprendžiau, kad šią savaitę leisiu sau pailsėti. Didelę įtaką tam padarė pradėtas žiūrėti naujas serialas "The Newsroom" - kaltinu kolegą, kuris man tris kartus apie jį papasakojo ir liepė pažiūrėti. Kai tai galiausiai padariau, neįstengiu atsiplėšti... Viena serija trunka apie valandą, tai įsivaizduojate, kiek miegapelė netenka miego laiko?

Dar sutikčiau savo miego laiką aukoti pyragams (bet šį kartą norėčiau, kad juos keptų man) ir pasimatymams. Netgi tokiems, kai vaikštoma po šventinį miestą sningant didžiuliais kąsniais, o geriant kakavą kalbama tik apie darbus ir senus gerus komfako laikus.
Sakiau, ramu.

2013 m. gruodžio 2 d., pirmadienis

Obuolių pyragas su cinamoniniais trupiniais

Jau kelintą kartą mano nuostabiosios buto draugės pasakoja, kad bendri pažįstami, kartais paskaitinėjantys kometą, galvoja, kad mūsų namuose gaminu tik aš. Ne-tie-sa! Gali būti, kad aš mūsų butelyje esu ta, kuri gamina mažiausiai, bet tiesiog garsiausiai apie tai kalba. 

Pavydžiu V., nes ji moka sumeistrauti salotas kone iš nieko. Dar ji gali suderinti tokius įvairius produktus, kad man telieka pakilnoti antakį ir pasakyti, kad atrodo tikrai skaniai. Norėčiau sakyti, kad su ja dalinamės aistrą kokosų aliejui, bet iš tiesų aš jį tik išoriškai naudoju... Bet va, dėl žemės riešutų sviesto turbūt galėtume ir susimušti!
O štai M. sugeba kuo puikiausiai sunaudoti viską, ką randa šaldytuve ir improvizuoti gamindama (ko jai kaip tiksli receptų sekėja labai pavydžiu!). Ir dar ji verda labai skanią čili sriubą, kuri jau kelintą kartą planuoja atkeliauti į blogą kaip svečio receptas, bet... Vis kas nors nutinka.
Bet pyragus tikrai valgome visos. Tik kai kurios tai daro saikingiau :)


Obuolių pyragas su cinamoniniais trupiniais

Pagrindui reikės:

2 kiaušinių
150 mililitrų grietinės (30 proc. riebumo)
150 gramų cukraus
150 gramų miltų
šaukštelio kepimo miltelių
5 vidutinio dydžio obuolių

Trupiniams reikės:
120 gramų sviesto
150 gramų cukraus
150 gramų miltų
šaukšto cinamono

Obuolius nulupti ir supjaustyti skiltelėmis.
 Pagrindui skirtus ingredientus sumaišyti ir gerai išplakti, kol pasidarys vientisa tirštoka tešla.
Kitame dubenyje pasiruošti trupinius - šaltą sviestą supjaustyti gabaliukais, subėrus miltus, jį pirštais sutrinti iki trupinių. Tada į gautą masę suberti cukrų bei cinamoną ir išmaišyti.
Į kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi, pilti tešlą, ant jos sudėti pjaustytus obuolius, o ant viršaus užberti trupinių sluoksnį.
Pyragą kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje apie valandą.
Skaniausia valgyti dar šiltą ir su ledais!

Šaltinis - Beatos virtuvė: Kepinių knyga, 2012.


O šį savaitgalį mūsų virtuvėje vyko rimtas prieššventinis tvarkymasis! Neatsilikdamos nuo miesto, puošiamės Kalėdoms ir atidarome jų sezoną su karštu vynu, pyragu ir amžinuoju filmu Love Actually. Artimiausias darbas - susidaryti kalėdinių kepinių sąrašą ir surasti dar nebandytus imbierinius sausainius. Pirmosios, kurios jų paragaus, tikrai bus mano nuostabiosios buto draugės!
Juk kartais tikrai apsimoka gyventi su ta, kuri mėgsta girtis savo gaminamais patiekalais, ane?

Kovo 4 d., Varšuva, 7 val. ryto, o mes vaišinamės džiovintomis spanguolėmis