2012 m. kovo 29 d., ketvirtadienis

Keksiukai su konservuotais vaisiais

Pastaroji savaitė kažkodėl išsunkia iš manęs visas jėgas ir gerą nuotaiką. Kad ją atgaučiau reikia pasivaikščiojimų po senamiestį, kokteilių, skanaus maisto ar dar kažko ypatingo. Turbūt pusė metų yra tas laikotarpis, po kurio jau reikia atostogų ir visiško atsiribojimo nuo darbinių reikalų nors kelioms dienoms.

Deja, kol kad galiu pabėgti tik skaitydama knygas. Pavyzdžiui, į Italiją su Talentinguoju misteriu Ripliu.
Iki šios knygos turbūt nebuvau skaičiusi detektyvo. O Patricios Highsmith romanas dar vadinamas ir vienu geriausių detektyvų. Iš tiesų knyga taip įtraukė, kad skaitydama troleibuse pakeliui į darbą, sugebėjau pravažiuoti reikalingą stotelę. Būčiau ramiai važiavusi dar toliau, nes negirdėjau nieko, kas vyko aplinkui...
Riplis mane užbūrė. Vargšas, kompleksuotas ir niekam neįdomus žmogus staiga pamatė, kaip smagiai galima gyventi, o tada buvo atstumtas. Tad vieną akimirką netekęs nuovokos nužudė savo draugą ir pavogė jo tapatybę. Įdomiausia turbūt buvo tai, kaip šaltakraujiškai jis apmąstydavo savo alibi ir apie kokias smulkmenas pagalvodavo - net pats patikėdavo savo melu. Aišku, Italijos vaizdai irgi žavėjo. Ypač, kai Riplis atsidūrė Sicilijoje. Bandžiau prisiminti, ką pati ten mačiau ir palyginti mūsų įspūdžius.
Vėliau, žinoma, pažiūrėjau ir filmą - gavau kone šoką, kad ne viskas tiksliai ekranizuota. Knyga patiko daug labiau. Net nesvarbu tai, kad filme vaidina gražuolis Jude'as...

O tada, kai žiūrėjau filmą, vaišinausi fantastiškais keksiukais, kuriuos galėčiau pavadinti vienais skaniausių, kokius esu valgiusi (dažniausiai apie savo gaminamą maistą negaliu pasakyti jokių stiprių komplimentų, bet šį kartą nesikuklinsiu!).


Keksiukai su konservuotais vaisiais
Reikės:
Pusės skardinės konservuotų vaisių
175 gramų sviesto
150 gramų cukraus
pakelio vanilinio cukraus
žiupsnelio druskos
3 kiaušinių
4 šaukštų apelsinų sulčių
175 gramų miltų
pakelio vanilinio pudingo
2 šaukštelių kepimo miltelių
migdolų plokštelių pabarstymui


Konservuotus vaisius susmulkinti.
Sviestą, cukrų, vanilinį cukrų ir druską gerai išsukti, kol cukrus ištirps. Sukant po vieną įmušti kiaušinius ir plakti tol, kol masė taps vientisa. Supilti apelsinų sultis.
Kitame dubenyje sumaišyti miltus, kepimo miltelius ir vanilinio pudingo miltelius. Sausus produktus supilti į kiaušinių masę ir gerai išmaišyti.
Į keksiukų formeles dėti šaukštą tešlos, įberti smulkintų vaisių ir vėl įdėti tešlos. Keksiukų viršų papuošti migdolų plokštelėmis.
Kepti 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie 25 minutes.

Šaltinis - Idėjos švenčių stalui, Laisvos valandos, 2011.






O rytoj pagaliau eisiu šokti!
Visada prisikuriu planų savaitgaliui, o šį norėčiau veikti nieką - t.y. vartytis lovoje, žiūrėti filmus ir serialus, valgyti blynus, skaityti knygą, spręsti sudoku...
Galbūt taip ir bus.

2012 m. kovo 26 d., pirmadienis

"Valdorfo" salotos su vištiena

Pavasarį kurkia ir plėšosi varlės, pavasarį trūksta vitaminų ir retkarčiais norisi nusi­šaut, pavasarį stovi su portfeliu prie lango, autobusai važiuoja tolyn pro mokyklą, mirk­čioja žaliom ir raudonom švieselėm, ir tau kažko pasiutusiai maudžia širdį.
(Saulius Šaltenis - Riešutų duona)

Gražiausia lietuviška meilės istorija tikrai yra Andriaus Šato ir Liukos. Reikėtų kada nors iš naujo ją perskaityti ir pažvelgti iš kiek tolimesnės perspektyvos. Nes man jau nebe penkiolika kaip jiems. 
Mano aplinkoje prasideda kalbos apie gyvenimą kartu, šuns auginimą, piršlybas, vedybas, vaikus... Pasakiusi, kad aš kol kas apie tai negalvoju, būnu išvadinama karjeriste. Artimiausi metai parodys, ar tai tiesa.

O vitaminų tikrai trūksta - įvairios ligos rikiuojasi į eilę, kad galėtų mane pakamuoti. Kol kas priešinuosi, bet jei vėl ims snigti taip, kaip šįryt, bijau, jog pasiduosiu. Tad ir vėl grįžtu prie salotų.


"Valdorfo" salotos su vištiena 
4 porcijoms reikės:

2 vištienos filė
3 šaukštų neriebaus majonezo
citrinos sulčių (pagal skonį)
skiltelės česnako
2 sultingų obuolių
200 gramų mėgstamų salotų
2 saliero lapkočių
50 gramų graikinių riešutų
4 šaukštų razinų
druskos, pipirų

Vištieną supjaustyti juostelėmis ir iškepti.
Obuolius supjaustyti plonais griežinėliais, o šiuos - į dar keturias dalis. Salierų lapkočius supjaustyti nedideliais gabalėliais, smulkiai sukapoti riešutus ir česnaką. 
Sumaišyti majonezą, du šaukštus citrinos sulčių ir česnaką. Užpilą pagardinti pipirais ir druska.
Į dubenį sudėti obuolių griežinėlius, apšlakstyti citrinos sultimis. Tada sudėti salotas, salierus, graikinius riešutus, razinas ir vištienos juosteles. Aplieti užpilu ir gerai išmaišyti.

Šaltinis - Pietūs dėžutėje, Laisvos valandos, 2010.

Salierų ir obuolių derinys man super skanus, tad negaliu atsistebėti, kodėl tik dabar jį atradau. Kaip ir paprikas, kurių nemėgau iki pat pirmo kurso. Visi su savo keistenybėm, tiesa? Aš, pavyzdžiui, silkės nemėgstu. Tad Kūčios prie stalo man būna gana sunkios. Gerai, kad per Velykas silkė nebūna dažniausias patiekalų ingredientas.

Širdį irgi maudžia šį pavasarį, tik dar nesupratau kodėl, ir nejučiom imu dažniau žvalgytis į virš galvos skrendančius lėktuvus. 
Vidinės dramos manyje turbūt niekada nesiliaus.

2012 m. kovo 20 d., antradienis

Ryžių ir tuno apkepas

Man kartais atrodo, kad pavasaris, o ypač ši savaitė, yra viena ištisa šventė. Kasdien galima minėti kokią nors ypatingą dieną ir kelti taures. Galvojat, nesąmonė?
Pirmadienis – pempės diena ir kliento diena;
Antradienis – Žemės diena ir pavasario lygiadienis;
Trečiadienis – miego diena, poezijos diena ir dar kelios minėtinos progos;
Ketvirtadienis – vandens diena;
Penktadienis – meteorologijos diena,
Šeštadienis – tuberkuliozės diena,
Sekmadienis – gandro diena...

O jeigu dar prisimintume praėjusį savaitgalį, kai praūžė žaliojo Patriko virusas... Labai pamėgau vieno žinių portalo rubriką „Dienos DNR“, kur surašytos visos minėtinos šventės ar progos. Juk visada smagu sužinoti, kad kas nors pasaulyje švenčia savo juokingą šventę. Pavyzdžiui, šokoladinio sūrio pyrago dieną... 

Kol sūrio pyragų švenčių proga nekepu, receptas iš vieno savaitgalio - tuno ir ryžių apkepas.



Tuno ir ryžių apkepas      
4 porcijoms reikės:
200 gramų virtų ryžių
1 skardinės tuno savo sultyse
saujos saulėje džiovintų pomidorų
1 didelės tarkuotos morkos
2 šaukštų džiovintų Provanso žolelių
50 gramų fetos
50 gramų tarkuoto fermentinio sūrio
3 lengvai išplaktų kiaušinių
pipirų

Sumaišyti virtus ryžius, nusunktą tuną, smulkintus saulėje džiovintus pomidorus, tarkuotą morką, žoleles bei du trečdalius trupintos fetos ir tarkuoto fermentinio sūrio mišinio. Supilti kiaušinių plakinį, pagardinti pipirais ir gerai išmaišyti.
Masę sukrėsti į riebalais pateptą kepimo formą ir išlyginti paviršių. Pabarstyti likusia feta.
Kepti 25-30 minučių iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje arba kol apkepas sutvirtės ir gražiai parus. Ištraukus iš orkaitės palikti kelioms minutėms pravėsti.

Adaptuota pagal - Pietūs dėžutėje, Laisvos valandos, 2010.

          
Valgė net tėtis! Tiesa, nesigardžiavo ir sakė, kad tuną mieliau kabintų iš skardinės, bet pats matė, ką dėjau į vidų.




Ir dar apie šventinius reikalus. Vakar gavau progą darbo reikalais parašyti laišką vienai iš savo kulinarinių dievaičių, tai vos vos sulaikiau pirštus nuo kokių nesąmoningų pagyrų spausdinimo. Jei kada susitiksim, vis tiek išmekensiu kokią banalybę, pažįstu save.

O kol kas šypsausi sau ir gyvenu su savaitgalio (buvusio ir gal būsimo) daina: Edward Shape and the Electric Zeros „Home“.

P.S. ryt važiuoju į Kauną ir nesivežu keksiukų. Ups!

2012 m. kovo 14 d., trečiadienis

Kuskuso salotos su džiovintais vaisiais

Pavasarinės suknelės jau veržiasi iš spintos. Joms visai nesvarbu, kad nors ir šviečia saulė, žvarbus vėjas košia kiaurai ir man atrodo, kad esu visiškai be sijono. Jos šypsosi. Tad šypsausi ir aš, nėra kur dėtis.
Šiandien labai smagiai pasivaikščiojau Gedimino prospektu ir pasidžiaugiau, kad mano darbo pobūdis kartais leidžia išeiti pasižmonėti viduryje dienos ir skubant iš vienos vietos į kitą pasidžiaugti pavasariu.

Iki pilnos laimės trūko tik skanių pietų. Ne, nesinorėjo sušių su šampanu putojančiu vynu, kaip kad visai neseniai buvo, ar mamos cepelinų, bet paskubomis išgertas sultinys ir šaltas kibinas tikrai buvo ne pats geriausias pasirinkimas.
Stengiuosi vykdyti pažadą valgyti daugiau salotų ir būčiau labai mielai dar kartą ragavusi kuskuso su džiovintais vaisiais.




Kuskuso salotos su džiovintais vaisiais
2 porcijoms reikės:
140 gramų kukuso
apelsino
50 mililitrų vandens
2 šaukštų alyvuogių aliejaus
50 gramų džiovintų abrikosų
50 gramų razinų (tamsių ir šviesių)
50 gramų mėgstamų riešutų
2 šaukštų medaus

Kuskusą užpilti nedideliu kiekiu vandens ir palikti išbrinkti.
Išspausti apelsino sultis, sumaišyti su 50 mililitrų vandens ir aliejumi ir užvirti. Suberti džiovintus abrikosus bei razinas ir virti ant nedidelės ugnies, kol vaisiai išbrinks.
Riešutus pakepinti sausoje keptuvėje ir susmulkinti.
Kuskusą išpurenti šakute, suberti į puodą su džiovintais vaisiais, uždengti ir palikti dar kelioms minutėms. Tuomet sudėti kepintus riešutus, medų ir gerai išmaišyti.

Šaltinis - Pietūs dėžutėje, Laisvos valandos 2010




Greita ir skanu. Ypač patiks tokiems saldumo mėgėjams kaip aš.
Puikiai tinka lengvai vakarienei ir kitos dienos pietums. Pasižadėjau sau nuo šiol bent kartą į savaitę neštis pietus į ofisą. Tikiu, kad šio pažado tikrai laikysiuos. Na, ir per gimtadienį A. padovanota knyga pasinaudosiu dažniau... Belieka tik kokią juokingą pietų dėžutę įsigyti.

P.S. Šiandienos top'as - pirmą kartą apsilankiau radijo stotyje ir buvau pašnekove laidoje. Tai kas, kad eteris netiesioginis ir mūsų pokalbį sumontavo vėliau, o aš savo tekstą skaičiau iš lapo... Vis tiek dabar stengsiuos dažniau klausytis "Laisvosios bangos" ir jos trijų minučių rubrikos "Laikas knygai".
(Tai buvo vieta Jūsų reklamai. Šypt.)

2012 m. kovo 11 d., sekmadienis

Jogurtiniai blynai su bananais

Pasiėmiau laisvą dieną ir grįžau ilgam savaitgaliui namo. Jau penktadienį iš ryto supratau, kad Šiauliai man kelia sentimentus. Kiekvienas kiemas rajone, kiekviena gatvė turi savas istorijas, kurios pačiu netikėčiausiu metu iškyla atmintyje.
Vilnių jau taip pat pripildžiau prisiminimų, bet jis dar nėra toks jaukus ir pažįstamas kaip namai... Tiesa, ir čia keičiasi kai kurie dalykai. Nuėjau į buvusią mokyklą, o ji visa išgražėjusi ir pakeitusi skambučio garsą - dabar skubant iš pamokos nesinori užsikimšti ausų nuo to džeržgimo: čia skamba švilpavimas ir melodija iš dainos "Moves like Jagger". Ir dar apžiūrėjau juokingą garbės alėją, kurioje radau ir savo nuotrauką...

Tokiais šiltais sentimentais kvepia ir savaitgalio pusryčiai - purūs jogurtiniai blynai su bananais.


Mano skaičiavimais, keturioms mergaitiškoms porcijoms reikės:
360 gramų natūralaus jogurto
220 g miltų
3 kiaušinių
4 šaukštų cukraus
1 šaukštelio vanilinio cukraus
1 šaukštelio sodos
žiupsnelio druskos
5 šaukštų aliejaus
vieno didelio banano

Jogurtą išplakti su kiaušiniais. Kitame dubenyje sumaišyti miltus, cukrų, druską ir sodą. Po truputį supilti sausą mišinį į plakinį ir išmaišyti. Palikti pastovėti 15 minučių.
Supjaustyti bananą riekutėmis.
Į tešlą supilti aliejų, išmaišyti.
Ant nedidelės ugnies įkaitinti keptuvę, pilti po didelį šaukštą tešlos, įspausti po kelis banano gabalėlius. Kai blynas pasidengia burbuliukais, apversti ir dar pakepti kitą pusę.

Šaltinis - Viktorijos receptų medis


Iš tiesų šie blynai buvo kepti vieną sekmadienį pietums-vakarienei, kai po ilgos nakties labai norėjosi iš viso nesikelti iš lovos, nes tai padaryti buvo tiesiog per sunku. Bet puikiai tiktų ir pusryčiams, nes suteikia jėgų ir gerų emocijų. O kepti bananai yra kažkas stebuklingo.

Vos iškeptus blynus skanu valgyti ir vienus be jokios uogienės, bet aš papildomai pabarsčiau juos cukrumi.

Skanaus!

2012 m. kovo 5 d., pirmadienis

Varškės ir makaronų apkepas

Neringa FM jau kelintą dieną mane nuneša į saulėtą pajūrį ir priverčia kone fiziškai pajusti karštą kopų smėlį po basomis kojomis. Ir tada pradedu šokti virtuvėje maišydama blynų tešlą.
O kol kas pavasaris mane apgaudinėja. Vakar jis visaip viliojo išeiti į lauką ir pasišildyti saulės spinduliuose, palikti kepurę namie ir leisti smegenims kvėpuoti laisviau. Šiandien, kai šiek tiek pavėluotai tai padariau patikėjusi rytiniu paukščių čiulbėjimu, pavasaris apmėtė mane sniegu ir pasijuokė tiesiai į veidą.
Nieko, aš taip lengvai nepasiduosiu.

Man atrodo, kad pavasarį galima prisivilioti skaniais valgiais. O tada jau niekur nebepaleisti... Pirmas bandymas - varškės ir makaronų apkepas.


Šitas receptas ilgesingai žiūrėjo į kostmoso virtuvę visą vasario mėnesį iš Beatos šeimos kalendoriaus, bet taip ir nebuvo pagamintas. Tad vos atėjus kovui reikėjo taisyti šią klaidą.

Varškės ir makaronų apkepas
4 porcijoms reikės:

200 gramų smulkių makaronų
400 gramų varškės
150 gramų liesos grietinės
3 kiaušinių
saujos razinų
4 šaukštų cukraus
2 šaukštų maltų džiuvėsėlių
žiupsnelio druskos
gabaliuko sviesto

Makaronus išvirti pasūdytame vandenyje.
Kol verda makaronai, dubenyje gerai sumaišyti varškę, grietinę, paplaktus kiaušinius, porą šaukštų cukraus ir druską. Sukrėsti išvirtus ir nukoštus makaronus, sudėti razinas. Išmaišyti ir masę supilti į sviestu išteptą kepimo formą.
Viršų pabarstyti džiuvėsėliais ir likusiu cukrumi.
Šauti į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepti apie valandą.

Šaltinis - Beatos šeimos kalendorius 2012, vasario mėnuo.

Man apkepas buvo skanus ir karštas, ir šaltas. Net keista, bet prie jo nesinorėjo nei uogienės, nei grietinės, nei kokio kito padažo. Sotu, skanu ir paprasta - receptą iš atminties sugebėjau padiktuoti ir mamai telefonu, nors šiaip tikrai nepamenu ko ir kiek reikia.

O prisimenant pavasario viliojimus - antras bandymas buvo legendinis nekeptas varškės pyragas M. gimtadienio proga. Trečias - nerealiai skanūs jogurtiniai blynai, kuriais džiaugiausi dar ir šiandien.
Kol kas panašu, kad teks skanumynus gaminti ir toliau... Bet nematau, kuo skųstis.

Nom nom nom.

Sekmadienio hitas - Vermillion Lies "Global Warming".