2012 m. gruodžio 30 d., sekmadienis

2012-ųjų istorijos

2012-ieji buvo mano metai.
Lygiai prieš metus atsisveikinau su vienu žmogumi, kuris užėmė tikrai didelę dalį mano kasdienybės, tad turėjau mokytis gyventi kitaip ir į viską žiūrėti naujomis akimis.

Tai buvo darbinių iššūkių metai.
Vos po kelių mėnesių darbo leidykloje organizavau pirmąjį knygos pristatymą, o jis dar sugebėjo trukti ilgiau nei aštuonias valandas. Per vėlesnius pristatymus teko gaudyti autorių, bėgantį nuo scenos, ruošti "Titaniko" arbatą daugiau nei penkiasdešimčiai žmonių bei pabendrauti su Jungtinės Karalystės ambasadoriumi. Išmokau tiesioginiame televizijos eteryje pasakoti apie knygas ir nesutrikti net tada, kai už kadro juokiasi operatoriai. Ir šiemet pirmą kartą gyvenime atsistojau prieš studentų auditoriją pasakoti apie save. 



Tai buvo muzikos metai.
Aplankiau tris muzikos festivalius ir dar vieną didelės grupės didelį koncertą.
Opener'yje praleidau savaitę baloje ir aluje. Bet pamačiau Franz Ferdinand (iš labai arti!), įsimylėjau Mumford and Sons, paklausiau Justice, Bloc Party, the XX, the Cardigans, the Kills... O Kaune išliejau kibirą prakaito su Red Hot Chili Peppers.
Visą vasarą vaikščiojau į koncertus po atviru dangumi, o savo mylimiausią lietuvišką grupę gyvai girdėjau, jei neklystu, penkis kartus (tokio pamišimo neturėjau nuo Suicide Djs/Stipriai kitaip ar dar senesnių laikų, bet tada priežastys buvo kiek kitokios....).


Tai buvo išsipildžiusių svajonių metai.
Apie ką aš čia? Aišku, kad apie Paryžių. Keturios dienos, penki buteliai vyno, skaniausi pietūs po ilgų pasivaikščiojimų - lietuviškos dešros ir prancūziškų bandelių sumuštiniai, nauji įdomūs žmonės ir noras sugrįžti dar kartą. Dar tikrai liko ką pamatyti ir aplankyti!



Tai buvo beveik sportiniai metai.
Mano pasiryžimas nubėgti penkis kilometrus su Nike truko gerus tris mėnesius, kol nuo nepatogių sportinių batų man pradėjo skaudėti čiurnas, o normalių bėgiojimo batelių paieškas atidėjau geresniems laikams. Bet risnoti po Karoliniškes man labai patiko.
Pasiryžimas daryti rytinę mankštą išseko po pusmečio paskutinių minučių miego aukojimo.
O važinėjimas dviračiu buvo dviejų savaitgalių reikalas. Tik per tas keturias dienas nuvažiavau daugiau nei šimtą kilometrų ir galėjau visai nuoširdžiai bei pagrįstai savimi didžiuotis.

Čia jau buvau nuvažiavusi kokį 50 km per dieną ir miriau iš nuovargio.

2012-ieji buvo geri metai ir mano tinklaraščiui (vis dar kažkaip keistai skamba šitas žodis man...). 
Populiariausieji metų įrašai:
  1. Tuno tortas
  2. Varškės ir makaronų apkepas bei kišas su kumpiu ir svogūnų laiškais (jie turėjo lygiai po tiek pat peržiūrų, kai tikrinau!)
  3. Tinginys su baltuoju šokoladu ir mėtomis
Praėjusiais metais pasižadėjau sau, kad labiau mylėsiu save ir gyvenimą bei valgysiu daugiau salotų. Ištesėjau! 
---
Galbūt 2012-aisiais norėjosi daugiau kelionių, daugiau skanumynų, daugiau suknelių, daugiau pasimatymų, bet juk viskas dar prieš akis, tiesa?

2012 m. gruodžio 24 d., pirmadienis

Apelsininiai biscotti su kardamonu

Jau kelintą dieną iš eilės gaunu elektroninį laišką nuo Kalėdų Senelio. Ir jis vis rašo man apie dovanas... Maniškės jau pūpso po eglute, bet nežinau, kada šeimos sprendimas leis jas išpakuoti, nes jau po kelių valandų užpustytais keliais važiuosime į pasaulio kraštą ir bandysim ieškoti šventinio jaukumo. Tad aš eilinį kartą pagalvoju, kad per šventes ne dovanos svarbiausios. O gal taip tik maskuoju savo negabumą gražiems įpakavimams...

Bet visi nemokšiškumai pasislepia tada, kai išpakavęs dovaną, žmogus randa ką nors skanaus. Tokią dovaną ruošiau Kalėdų senelio slapuko žaidime ir siunčiau Rūtai iš brukniukaroliai.lt

Apelsininiai biskoti su kardamonu


220 g cukraus
2 kiaušiniai
nutarkuota vieno apelsino žievelė
200 g miltų
50 g miltų mišinio blynams
80 g maltų arba kapotų lazdyno riešutų
saujelė sveikų lazdyno riešutų
šaukštelio kardamono

Kiaušinius išplakti su cukrumi, suberti tarkuotą apelsino žievelę ir išmaišyti (aš dar įpyliau kelis šaukštus apelsino sulčių). Suberti miltus, kardamoną, maltus ir sveikus lazdyno riešutus. 
Užminkyti lipnią tešlą ir padalinti ją į dvi dalis. Kiekvieną dalį dėti ant miltuoto paviršiaus ir rankomis suformuoti pailgą kepaliuką.
Kepimo formą ištepti sviestu. Abu kepaliukus dėti į skardą ir kepti 190 laipsnių karštumo orkaitėje apie apie 35 minutes. Palikti pravėsti skardoje. Tuomet juos supjaustyti maždaug  centimetro storio riekelėmis. 
Kepimo skardą iškloti riekelėmis ir vėl kepti apie 25 minutes, kol jos išsausės ir taps traškios. Kepant vieną kartą apversti. Vėl palikti atvėsti skardoje.

Šaltinis – Dovanos iš virtuvės, Laisvos valandos, 2010.


Biscotti (dar vadinami ir cantucci, dėl skirtingų regionų?...) - itališki du kartus kepti sausainiai-džiūvėsėliai. Tradiciškai, Italijoje patiekiami kaip popietinis desertas, kurį reikia pamirkyti vyno taurėje. Per Kalėdas labai tinka mirkyti sausainius karštame vyne. Šypt. 
Arba, žinoma, arbatoje. 
Mano kambariokė V. sakė, kad jai patiko ir niekur nemirkyti. Kiekvienam - pagal skonį.


Linksmų ir šiltų švenčių bei skanių dovanų!

2012 m. gruodžio 19 d., trečiadienis

Imbieriniai sausainiai (2012-ųjų bandymas)

Pastaruoju metu kostmoso virtuvė tapo tikra kepyklėle - čia ištirpdyta ne viena plytelė šokolado, šaukštais kabintas medus, stalas barstytas miltais, cukrus matuotas turbūt kilogramais, o vyno butelis tarnavo kaip kočėlas. Kažkokia kepimo karštligė.


Imbieriniai sausainiai

Iš tiek išeis daug daug daug sausainių:
250 gramų sviesto
530 gramų cukraus (aš dėjau baltąjį ir rudąjį cukrų vienodomis dalimis)
2 dideli kiaušiniai
180 gramų medaus
650 gramų miltų
šaukšto maltų imbierų
žiupsnelio druskos
2,5 šaukštelio kepimo miltelių
2,5 šaukštelio kepimo sodos

Sviestą išsukti su cukrumi iki purumo. Įmušti kiaušinius, supilti skystą medų ir gerai išmaišyti.
Miltus persijoti su imbierais, druska, kepimo milteliais ir soda, įmaišyti į sviesto mišinį. Maišyti, kol išeis minkšta tešla.
Iš jos rankomis daryti kamuoliukus (tai daryti daug lengviau tešlą palaikius sandariame inde šaldytuve per naktį) ir dėti į kepimo popieriumi išklotą kepimo skardą. Tarp būsimų sausainių reikia palikti nemažus tarpus, nes jie linkę smarkiai plėstis. Kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 10-12 minučių (atsargiai, sausainiai mėgsta pridegti!).
Iškepusius palikti skardoje kelias minutes, kol atvės.

Šaltinis - Virtuvė. Nuo... Iki..., 2011 m. Nr. 12 (31)

Štai taip atrodė sausainių pakavimas ir senų atviručių skaitymas nuotaikai pakelti.


Dėl rudojo cukraus sausainiai tapo karameliniais su švelniu imbiero skoniu. Bet nors ir nereikėjo kočioti tešlos ir spausti briedžiukų kaip praėjusiais metais, virtuvėje su sausainiais praleidau tikrai daugiau nei vieną vakarą.

Bet kas gali būti geriau už šiltą virtuvę ir skanius sausainius, kai už lango siaučia pūga?

2012 m. gruodžio 16 d., sekmadienis

Knygų iššūkiai 2012-2013 ir pirmosios dovanos

Stengiuosi nepasiduodi masiniam kalėdiniam šurmuliui, bet po pilnos darbo dienos, kai šypsausi ir linkiu visiems klientams (taip, again esu pardavėja...) gerų švenčių, norisi kad jos atneštų net tik nuovargį ar pyktį, bet ir malonių emocijų. Man jas visada suteikia karštas vynas, imbieriniai sausainiai, dainos apie un poquito ay ay ay on this Christmas night, kalėdiniai filmai ir... dovanos.
Šią savaitę gavau pirmąsias.

Viena jų - Virtuvės mitų griovėjų kalendorius 2013, kuris tikrai atsidurs ant virtuvės sienos. O kita atkeliavo tiesiai į ofisą su besišypsančia mergina. Kalėdų senelio slapuko dovanos nuo Eglės iš žaidimų aikštelės.
Ačiū! 



Na, o kitas mano praėjusios savaitės rūpestis - Knygų iššūkis 2013. Ilgai galvojau, kokias knygas aš tikrai noriu perskaityti, bet vis atidėlioju. Ir pagaliau šiandien, kai mane labai supykdė ir sutrikdė A Storm of Swords (kaip sakė P., čia miršta visi, kuriuos pamėgsti), susidėliojau sąrašą.

  1. Giovanni Boccaccio „Dekameronas“
  2. Rūta Šepetys „Tarp pilkų debesų“
  3. Sigitas Parulskis „Prieš mirtį norisi švelnaus“
  4. Emily Bronte „Vėtrų kalnas“
  5. Charles Dickens „Didieji lūkesčiai“
  6. Anthony Burgess „Prisukamas apelsinas“
  7. Ray Bradbury „Sudie, vasara“
  8. Evans Nicholas „Arklių užkalbėtojas“
  9. Antoine de Saint-Exupery „Naktinis skridimas. Karo lakūnas“
  10. Nicholas Sparks „Saugus prieglobstis“
  11. William Makepeace Thackeray „Tuštybės mugė“
  12. Kazys Almenas „Pjūties metas"
       Alternatyviosios:
  1.  Fitzgerald Francis Scott „Didysis Getsbis“
  2.  John Fowles „Magas“
      Iššūkis keliasi į naują platformą - 100knygu.lt, tad knygų apžvalgos turės būti profesionalesnės ir įdomesnės - teks prisiminti mokyklinius recenzijų rašymo įgūdžius, kad gaučiau kokių dovanų. Šypt.

Biure pasidavėme madai daryti eglutę iš knygų...

O paskutinė šių metų iššūkio knyga turėjo būti Ernesto Hemingvėjaus "Kam skambina varpai", bet aš ją pradėjau ir numečiau. Tačiau dar nuo vasaros turiu sutaupiusi vieną iš alternatyviųjų variantų - Herbjorg Wassmo "Dinos knyga".

Pirmoji mano perskaityta šios norvegų autorės knyga buvo "Stiklinė pieno",  nuo kurios niekaip negalėjau atsiplėšti. Dinos istorija taip pat mane smarkiai įtraukė - mergina, užaugusi kaip laukinis žvėriukas ir pratusi elgtis taip, kaip tik pati nori, ištekinama ir patenka į visiškai kitokią aplinką. Net tapusi moterimi ji nesistengia tramdyti savo aistrų (viduryje nakties groja violančele, iš rūsio gvelbia vyną ir geria jį naktį pavėsinėje žiūrėdama į žvaigždes, savo vestuvių dieną įsilipa į medį, kad tik pabėgtų nuo pirmosios nakties, per vyro šermenis permiega su tarnu...) kas dažnai atneša pražūtį aplinkiniams ar sunkumus jai pačiai. 
      Knyga tamsi, bet labai poetiška, kas turbūt man labiausiai ir patiko. Be to, sukėlė daug minčių - kaip Dina galiausiai nepalūžta, kodėl ji taip smarkiai kariauja dėl meilės rusui, kodėl taip šaltai elgiasi su sūnumi..?
      Jau perskaičiau ir tęsinį "Laimės sūnus" (apie kurią buvau girdėjusi tik nelabai teigiamus komentarus), dabar laukia dar ir trečioji dalis "Karnos kraitis". 

     Jei nepavyks perskaityti kitąmet, įtrauksiu į 2014 metų knygų iššūkį.       

2012 m. gruodžio 10 d., pirmadienis

Šildantis kuskusas su pistacijomis

Tas, kas pasakė, kad pirtis - sveikatos ir grožio šaltinis, šiandien turėtų pažiūrėti į mane ir atsiimti savo žodžius. Nors grožio davė televizijos grimerė iš pačio ryto uždėjusi man pudros kaukę, kurios nenuplovė net sniegas, bet štai sveikatos nesuteikė net penki (mažiausiai tiek, kažkuriuo metu pamečiau skaičių) puodeliai čiobrelių arbatos. Nosis vis tiek stengėsi pabėgti nuo manęs ir veikti jai įdomesnius dalykus.

Na, bet savaitgalį bent turėjau galimybę pasitikrinti, ar man tiktų kolegos pasiūlyta filmo herojė kalėdiniam vakarėliui: sėdėdama karšto vandens kubile ant užšalusio ežero kranto aš buvau labai puiki Rose iš "Titaniko" - plaukai apšerkšnijo lygiai taip pat!

Tad artimiausiomis dienomis man labai praverstų iš vidaus šildantis maistas. Toks buvo praėjusios savaitės atradimas - kuskusas su daržovėmis ir pistacijomis.


2 porcijoms reikės:
250 gramų kuskuso kruopų
50 gramų razinų
pusės šaukštelio malto kardamono
kelių gvazdikėlių
žiupsnelio aitriosios paprikos miltelių
cinamono lazdelės
žiupsnelio šviežiai maltų juodųjų pipirų
200 gramų cukinijos
200 gramų poro
50 gramų kepintų sūdytų pistacijų
aliejaus

Razinas užpilti vandeniu ir palikti, kad išbrinktų. Pistacijas išlukštenti.
Cukinijas susmulkinti gabalėliais, porą supjaustyti žiedais.
Keptuvėje įkaitinti aliejų ir į jį suberti visus prieskonius ir cinamono lazdelę. Pakaitinti, kol jie pradės skleisti aromatą. Tuomet sudėti daržoves ir pakepinti, kol suminkštės. Išimti cinamono lazdelę.
Kuskusą paruošti pagal instrukcijas ant pakelio ir sumaišyti su keptomis daržovėmis, susmulkintomis razinomis ir pistacijomis.

Šaltinis - maisto tinklaraštininkų žurnalas "Debesys". Nr. 2 (6), žiema 2012-2013


Kuskusas (na, niekaip neskamba man kruopainiai) puikus išsigelbėjimas darbe, kur neturime mikrobangų krosnelės, o kartu ir jokios kitos galimybės pasišildyti atsineštą maistą. Užpili kruopas karštu vandeniu, sumaišai su norimais priedais ir jau gali mėgautis šiltais pietumis.
Gaila, kad prieskoniais šildantis kuskusas nepadėjo man išvengti peršalimo. Bet aš dar nepasiduodu!
---
Dar keli praėjusio savaitgalio džiugesiai:

  • išmokiau mamą žaisti stalo futbolą, o pati buvau pripažinta kone meistre. Gerai, kad dauguma mano varžovų prie tokio stalo stovėjo pirmą kartą...
  • mano kompiuteryje apsigyveno net keletas bilietų - į Briuselį gerti alaus ir valgyti bulvyčių ir į Lenkiją - taip pat gerti alaus, bet dar priedo klausyti Blur, Queens of the Stone Age ir Kings of Leon (šita žinia privertė mane šokti, nemeluoju!).
  • pasirodo, kad ir kiek lietuviškų dainų žinotumei, viena pirmųjų, šovusių į galvą užstalės žaidimų būna Džordanos "Nemylėjau Tavęs".

Šia džiugia gaida einu gerti arbatų ir sveikti.
Labanakt!

2012 m. gruodžio 3 d., pirmadienis

Keksiukai su džiovintomis spanguolėmis

Vieną rūškaną ryt trolių Mumių slėnį apklojo pirmasis sniegas. Snaigės krito tyliai ir gausiai, ir po keleto valandų viskas buvo balta.
Muminukas stovėjo prieangyje ir žiūrėjo, kaip slėnis apsidengia žiemos apklotu. Šįvakar užmigsime žiemos miegu, ramiai pamanė jis. Visi mumiai šitaip sugula lapkričio mėnesį (ar gali ką gudriau sugalvoti, jeigu nemėgsti žiemos ir šalčio). <...> Laikrodžiai vienas po kito liovėsi tiksėję, atėjo žiema.
Tove Jansson "Burtininko skrybėlė"

Šiandien E. beveik įtikino mane, kad sniegas yra gerai. Bet kulniuodama atgal į darbą po pietų pertraukos peršlapau kojas ir dar paslydusi vos neišsitiesiau viduryje perėjos. O tada važiuodama namo lediniu troleibusu nušalau rankų pirštus (žinoma, galėjau būti su pirštinėmis, bet taip nepatogu versti knygos puslapius).
Net Love actually jau pažiūrėjau, o nuo kompiuterio į mane žvelgia šuo, apsimetantis briedžiu.

Winter came.


Keksiukai su džiovintomis spanguolėmis
22 nedideliems keksiukams reikės:

100 gramų džiovintų spanguolių
100 gramų tamsaus romo
50 gramų graikinių riešutų
300 gramų miltų
2 šaukštų rudojo cukraus
80 gramų cukraus
2 šaukštelių kepimo miltelių
šaukštelio sodos
žiupsnelio druskos
šaukštelio malto muskato
300 mililitrų kefyro
80 mililitrų pieno
60 mililitrų saulėgrąžų aliejaus
2 nedidelių kiaušinių

Džiovintas spanguoles užpilti romu ir palikti išbrinkti. Tada smulkiai supjaustyti ir sumaišyti su ruduoju cukrumi. Riešutus sukapoti.
Miltus sumaišyti su kepimo milteliais, soda, druska ir cukrumi. Įmaišyti maltą muskatą ir riešutus.
Kitame dubenyje sumaišyti kefyrą, pieną, aliejų ir išplaktus kiaušinius. Įmaišyti paruoštas spanguoles.
Sausus ir šlapius produktus sumaišyti, bet nepermaišyti - užteks, kad nebeliktų sausų miltų.
Paruoštą tešlą dėti į keksiukų formeles ir kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje 20-25 minutes.

Šaltinis - Virtuvė. Nuo... Iki..., 2011 m. Nr. 12 (31)


Man trūko keksiukų minkštumo ir pažadėtojo "tirpimo burnoje", bet prie arbatos, karšto vyno arba vieni grįžus iš lauko tiko kuo puikiausiai. Štai jau antras mano įrašas iš eilės yra apie keksiukus. Oh well... Kaip šiandien sakė bosas, dabar yra pats kulinarinis sezonas.

Beje, šiemet dalyvauju Kalėdų senelio slapuko žaidime ir jau sapnuoju, kaip kepu/perku dovanas ir rašau linkėjimus. Beliko tik išrinkti labiausiai tinkantį atviruką.



P.S. Kas ieškote kalėdinio įkvėpimo - čia geriausi būdai, kaip gražiai supakuoti knygą. Vienas smagiausių ir gražiausių mano darbinio blogo įrašų. O ieškantiems gražios kalėdinės muzikos... Rekomenduoju romantiškuosius She & Him. Tai jie šįvakar nuramino mane, kad žiema ir ilgos ilgos šventės - dar ne pasaulio pabaiga.