2014 m. gegužės 28 d., trečiadienis

Paprastasis rabarbarų pyragas

Kartais nei iš šio, nei iš to apima liūdesys. Atsliūkina lyg be priežasties, prisėda šalia ir pakalbina. O tuomet pradedi žiūrėti į visus savo gyvenimo dalykus ir supranti, kad ir tas negerai, ir anas nedžiugina, ir trečias sunkiai sekasi... Ir jeigu pasiduodi tam mistiniam liūdesiui gali iš jo neišbristi ilgas dienas žiūrėdama vien tik į tai, kas aplinkui sunku ar nelabai malonu, nustumiant į šalį visus gražius dalykus.

Šiuo metu man kaip tik tokia liūdesio akimirka. Belieka tikėtis, kad rytojaus rytą pradėsiu su šypsena ir vėl viskas bus gerai. O jeigu ne... Teks dar kartą kepti rabarbarų pyragą ir guostis, kad bent virtuvės valdymo srityje aš vis dar galiu vadintis jei ne karaliene, tai bent princese.

Paprastasis rabarbarų pyragas

Reikės:
3 didelių rabarbarų stiebų (arba apie 500 gramų)
3 kiaušinių
stiklinės cukraus
šaukštelio vanilinio cukraus
stiklinės miltų
gabalėlio sviesto
migdolų plokštelių

Rabarbarų stiebus nulupti ir supjaustyti kubeliais. 
Kiaušinius gerai išplakti su cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Įmaišyti stiklinę miltų. Suberti rabarbarus ir dar kartą permaišyti.
Apvalią kepimo formą atsegamais kraštais ištepti sviestu. Supilti tešlą, jos viršų gausiai apibarstyti migdolų plokštelėmis.
Kepti apie 30-40 minučių 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje.
Iškepusį galima apibarstyti milteliniu cukrumi, bet tikrai nebūtina.

Šaltinis - Sezoninė virtuvė, Smaguris, 2014 

Paprastutis pyragas, kurio gaminime ilgiausiai užtrunka supjaustyti rabarbarus. Bet per tą laiką galima pažiūrėti kokį nors serialą ar mojuojant peiliu pasikartoti kokį nors solo šokių judesį. Arba šiaip pamedituoti apie gyvenimo prasmę.



Kepiau šitą pyragą jau visus tris kartus - taip mano virtuvėje būna itin retai, nes juk dažniausiai norisi vis ką nors naujo pabandyti... Bet pyrago paprastumas ir rabarbarų bei migdolų plokštelių derinys mane nugalėjo. Ir tikiu, kad kol rabarbarų sezonas nesibaigs, šis pyragas mano namus užkvepins dar ne vieną kartą.

2014 m. gegužės 25 d., sekmadienis

Smidrų pyragėliai su brie sūriu

Vasara veržiasi pro atvirus langus ir nuspalvina pečius bei skruostus, priverčia nusilakuoti kojų nagus, o paskui apsiklijuoti pirštus pleistrais, nes vasarinės basutės pasirodo besančios visiškos monstrės kankintojos. Vasara leidžia sėdėti lauke iki vėlumos ir grožėtis vis dar šviesiu dangumi, ji pakviečia pusryčiauti balkone ir valgyti braškes su pienu. Vasarą norisi gulėti ant žolės, piknikauti medžių pavėsyje, o po to mirkyti kojas fontane...

Iki kalendorinės vasaros - dar beveik savaitė, tad viskas eis tik dar geryn ir geryn! O planuojamiems piknikams labai rekomenduoju sluoksniuotos tešlos pyragėlius su smidrais ir brie sūriu.

Reikės:
trijų lapelių šaldytos sluoksniuotos tešlos
nedidelio ryšelio smidrų
kiaušinio
šaukšto grietinės
2 arbatinių šaukštelių grūdėtų garstyčių
žiupsnelio druskos
gabalėlio brie sūrio
šviežiai maltų juodųjų pipirų
kelių vyšninių pomidorų

Sluoksniuotos tešlos lapelius atitirpdyti. Tuomet palei lapelių kraštus prarėžti tešlos paviršių, o tešlos vidurį subadyti šakute. Kepti 220 laipsnių karštumo orkaitėje apie 5 minutes.
Šakute suplakti kiaušinį, grietinę, žiupsnelį druskos ir garstyčias. Smidrus nuplauti, nupjauti kiečiausias kotelių dalis ir kelias minutes apvirti - tai daryti reikėtų surišus ryšelį ir pastačius jį puode, kad vanduo neapsemtų viršūnėlių, nes joms užteks vien vandens garų.
Išėmus iš orkaitės tešlą ant jos vienu sluoksniu dėti apvirtus ir nusausintus smidrus, ant viršaus dėti plonas brie sūrio riekutes, pusiau perpjautus vyšninius pomidorus. Užpilti kiaušinio plakiniu ir apibarstyti šviežiai maltais juodaisiais pipirais.
Grąžinti į orkaitę dar 6-8 minutėms.



Tiesa, vieno dalyko vasarą nesinori. Ko? Bėgioti, kai termometro stulpelis saulėkaitoje rodo beveik arba lygiai, arba net virš 30 laipsnių karščio. Neįsivaizduoju, kokia temperatūra tvyrojo šiandien, bet supratau, kaip kartais tiesiog būtina savo spintoje turėti galvos apdangalą...
Bet ištvėriau visą šitą reikalą (labai pagelbėjo dviejose vietose netikėtai gautas dušas - tokio labai reikėjo ir link pabaigos, nes jau ruošiausi stačia galva šokti į Vilnelę) ir šiandien įveikiau sau mestą iššūkį - įveikiau Vilniaus senamiesčio gatveles. Gal ne taip greitai, kaip tikėjausi, bet svarbu, kad užtikrintai. 
Pakartosiu distanciją po savaitės Šiauliuose, o tuomet jau pradėsiu ruoštis didesniam iššūkiui, kad rudenį įveikčiau dvigubai ilgesnį atstumą. Ir nemirčiau taip, kaip šiandien.


2014 m. gegužės 18 d., sekmadienis

Keksiukai su rabarbarais ir baltuoju šokoladu

Šiandien sėdėdama ant beprotiškai gražaus ofiso stogo ir besimėgaudama saulės spinduliais staiga supratau, kad vasara su savo malonumais ir privalumais jau visai čia pat. Ne tiek ir daug laiko liko iki didžiųjų birželio įvykių - L. išėjimo iš bibliotekos (pasimatymai Saulėtekyje jau rimtai nusibodo...), vestuvių (ne mano!), komandiruotės (darbo vieta trumpam persikels į Romą) ir atostogų.

Tad dabar pats metas mėgautis šviežiomis salotomis, rabarbarais ir pirmosiomis, dar tolimais kraštais kvepiančiomis braškėmis. Juk šis vitaminų, saulės ir geros nuotaikos sezonas toks trumpas...

Pirmuosius rabarbarus šiemet nuskyniau dar per šv. Velykas, kai aptikau juos močiutės darže. Ir jie iš karto nukeliavo į keksiukus.

Keksiukai su rabarbarais ir baltuoju šokoladu

Reikės: 
200 gramų miltų
100 gramų kuskuso kruopų
130 gramų cukraus
kiaušinio
šaukštelio kepimo miltelių
225 mililitrų pieno
80 gramų sviesto
4-5 rabarbarų stiebų
100 gramų baltojo šokolado

Miltus, kuskusą, cukrų ir kepimo miltelius gerai išmaišyti.
Ištirpinti sviestą ir palikti, kad pravėstų. Lengvai išplakti kiaušinį, sumaišyti su pienu ir supilti pravėsusį sviestą. Nepersistengiant viską suplakti. Tada pamažu maišant supilti plakinį į sausąjį mišinį.
Rabarbarus supjaustyti, šokoladą stambiai sukapoti. Priedus įmaišyti į tešlą, sudėti į keksiukų formeles.
Kepti apie 30 minučių 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje. 

Šaltinis - savaitgalio redez-vous

Keksiukus kepiau švęsdama darbinę sukaktį - jau metus dirbu universiteto palėpėje. Per tas 365 dienas buvo visko - ir džiaugsmo dėl pavykusių projektų, ir pakelto balso protrūkių, ir skubėjimo bei streso, ir atsipalaidavimo... Galiu džiaugtis įgyta patirtimi, bet po truputį norisi žvalgytis toliau arba aukščiau. Tik kol kas turbūt turiu tam dar kiek per skystas blauzdas.




Tiesa, jas dabar stiprinu fiziškai - jau minėjau aštuonių minučių mankštas, o visai neseniai vėl grįžau prie kūno plastikos užsiėmimų ir plano padaryti špagatą. Kol kas viską beprotiškai skauda, bet žinau, kad jeigu smarkiai norėsiu ir toliau tam skirsiu po kelias valandas į savaitę, tikrai imsiu ir tai padarysiu. Kaip ir išmoksiu naujus burtažodžius camel walk ir snake paversti realybe.

Motyvacija juk yra viskas, tiesa?

2014 m. gegužės 15 d., ketvirtadienis

Ispaniškas omletas su svogūnų laiškais ir bulvėmis

Po kelių savaičių tylos grįžtu į blogą. Bet pastaruoju metu laikiausi principo daryti tik tai, kas mane džiugina. Kartais tai yra bėgiojimas Neries pakrante ir 8 minučių prakaitavimas darant 9 rūšių pilvo preso pratimus, kartais - miegojimas, kartais - vakaro pasivaikščiojimai, o kartais tiesiog nieko neveikimas.

O ir valgyti šiek tiek nustojau. Arba tiksliau, į mano virtuvę retai atkeliauja kas nors tokio, ko dar negaminau. Bet dabar, kai šiek tiek perdėliojau laisvalaikio prioritetus ir po darbų dar spėju rasti šį bei tą valgomo daržovių kioskelyje, tikiu, kad namai vėl pakvips skaniu maistu.

Vienas didžiausių ir sunkiausių (tiesiogine to žodžio prasme) mano šių metų atradimų - knyga "Sezoninė virtuvė". Niekaip nenustoju rinktis jos receptų ir štai dabar dalinuosi dar vienu - ispanišku omletu su svogūnų laiškais ir bulvėmis.

Reikės:
5 kiaušinių
5 bulvių
100 gramų svogūnų laiškų
alyvuogių aliejaus
druskos, maltų pipirų

Bulves nuskusti ir supjaustyti plonais griežinėliais. Alyvuogių aliejų įkaitinti keptuvėje ir jame kepti bulves, kol visiškai iškeps. Tada suberti smulkintus svogūnų laiškus ir gerai sumaišyti.
Dubenėlyje lengvai išplakti kiaušinius su druska or pipirais, tuomet juos supilti į keptuvę ant bulvių ir svogūnų laiškų. Sumažinti ugnį ir nemaišant kepti apie penkias minutes, kol apačia apkeps, viršus kiek sutvirtės, bet vidurys dar bus skystokas.
Ant keptuvės uždėti didelę lėkštę, kuri uždengtų visą keptuvę kaip dangtis, tada keptuvę apversti, kad omletas atsidurtų lėkštėje. Grąžinti omletą atgal į keptuvę neiškepusia puse į apačią ir kepti dar kelias minutes.
Valgyti karštą arba pravėsusį - skanus abiem atvejais!

Šaltinis - Sezoninė virtuvė, Smaguris, 2014.




Panašų omletą kartas nuo karto kepa ir mano sugyventinė M., bet juk reikėjo vieną kartą ir man pačiai tokį pamėginti... Tikrai geras ir sotus dalykas, kurį puikiai galima pasiimti ir kaip darbinių pietų patiekalą.

Kalbant apie darbą... Dabar intensyviai svajoju apie atostogas. Ir jos jau artėja! Liko tik kiek daugiau nei mėnuo ir tada iš pradžių pakeisiu aplinką į itališką, o vėliau braidysiu po lietuviškus ežerus, šoksiu, miegosiu palapinėje ir visaip kaip mėgausiuos gyvenimu.


Miela vasara, ateik greičiau!