2013 m. birželio 27 d., ketvirtadienis

Keksiukai su rabarbarais ir trupinių kepure

Nupučiu dulkes nuo tinklaraščio ir trumpam čia užsuku pasipasakoti apie tai, kaip gyvenu šventine nuotaika.

Iš pradžių buvo ilgasis savaitgalis ir vidurvasario šventimas Taline, kur nuėjom begalę kilometrų vaikštinėdamos po senamiestį ir aplinkinius rajonus, o paskui stebėjom laivus uoste, klausėmės kiauksinčių ir miauksinčių žuvėdrų, gėrėm alų viešose vietose, tyčiojomės iš turistų, susiderinusių šeimos narių rūbus, skaniai valgėm, gulėjom ant suolelių ir saldžiai miegojom mediniame name. Dėl tokių proto atostogų buvo tikrai verta per tris paras beveik 18 valandų praleisti autobuse.

Į Estiją mane išlydėjo dusinantis karštis, kurio slegiama aš sugebėjau iškepti tokių sausainių ir sutepti tokių sumuštinių (maniškiai, žinoma, buvo truputį nevykėliai, bet, tikiu, ne mažiau skanūs). 


O jau pirmadienio vakare vėl paliksiu smegenis namie ir išvažiuosiu pas kitus kaimynus klausytis muzikos, maudytis šaltoje jūroje, gyventi palapinėje ir išmėginti keliavimą iškeltomis žmonių minios rankomis. Oh yeah!

Kol kas šventinė nuotaika supa ir darbo vietą, iš kurios retkarčiais galiu pasišalinti ir stebėti, kaip žmonės gauna bakalauro ar magistro diplomus. Šiandien ėjau pavėpsoti į aviatorių uniformas, bet vyrukai (na gerai, buvo ir merginų, bet negi man aktualu?) užsidengė mantijomis... Tada beliko galvoti, kad jei mano pavardė sutampa su karinių oro pajėgų vado pavarde, gal nebereikėtų siekti  aukštesnio išsilavinimo, kad pas juos patekčiau... Pasvajojau ir grįžau į sunkiųjų darbų kabinetą.

Visai neseniai (na, gal prieš kokį mėnesį) pirmą kartą nunešiau į naująją darbovietę savo keptų keksiukų. Teko nusistebėti, bet darbo pabaigoje dar buvo vienas likęs! Arba manimi nepasitiki, arba... Nežinau.
O keksiukai buvo su rabarbarais ir trupinių kepure.
20 ir gal net daugiau nedidelių keksiukų reikės:  

Keksiukams:
175 gramų rabarbarų
175 gramų cukraus
2 šaukštų aliejaus
kiaušinio
šaukštelio vanilinio cukraus
125 mililitrų riebios grietinėlės
200 gramų miltų
šaukštelio kepimo miltelių

Trupiniams:
50 gramų rudojo cukraus
50 gramų miltų
25 gramų avižinių dribsnių
50 gramų sviesto
šaukštelio malto cinamono

Pusvalandį prieš kepimą rabarbarų stiebus nulupti ir supjausčius užpilti cukrumi, kad išsiskirtų sultys. Tuomet rudąjį cukrų, miltus, avižinius dribsnius ir sviestą rankomis sutrinti į trupinius - iki kepimo juos reikėtų laikyti šaldytuve.
Į rabarbarus, jau paleidusius sultis, supilti grietinėlę, aliejų, įmušti kiaušinį ir gerai išmaišyti.
Atskirame inde sumaišyti miltus su kepimo milteliais ir vaniliniu cukrumi. Miltų mišinį supilti į skystąją dalį ir užmaišyti tešlą. Ją sukrėsti į sviestu pateptas arba popierėliais išklotas keksiukų formeles, viršų pabarstyti trupiniais ir kepti apie 15 minučių 200 laipsnių karštumo orkaitėje.


Nors rabarbarų sezonas jau visiškai prie pabaigos, būtų smagu dar kartą tokių keksiukų iškepti. Bet kad turbūt nebus laiko... Prie viryklės šią savaitę prieinu tik užkaisti arbatinį rytinei arbatai arba... dušui. Neklauskit.

Dabar ateina mėlynių ir jų nuspalvinto liežuvio metas. Net sunku pagalvoti, kad pirmasis vasaros mėnuo jau visai netrukus pasibaigs, o po ilgojo festivalio nebebus nei atostogų, nei planų... Tik artėjančios dienos, kai reikės mojuoti draugams juos išlydint į tolimus kraštus, o pačiai liekant prie kompiuterio ir painiomis frazėmis prirašytų wordo lapų...

Bet kaip visada, nėra tokio liūdesio, kurio nenumalšintų saldumynai!


2013 m. birželio 16 d., sekmadienis

Nekeptas braškių tortas

Saulė nubučiavo skruostus, uodai nužymėjo kojas ir kaktą, ežero vanduo atvėsino dienos įkarštį, o dienos pramogos su stalo futbolu, Uno, saldainiais iš dangaus, gulėjimu ant žolės, masiniu šokiu viduryje pievos (jeigu jis kada išvys youtube platybes - parodysiu!) privertė pamiršti, kad šeštadienis buvo pusiau darbo diena. O kad visos darbo dienos būtų tokios... Tiesa, po jos būtina pratinginiauti visą sekmadienį ir atgauti jėgas.

O vakare prieš šventę Aukštadvaryje paminėjau kitokią šventę - Kometa atskrieja 2-ąjį gimtadienį. Prieš savaitę skelbtame konkurse sudalyvavo lygiai 3 žmonės (shame on you, draugai!), tad visi trys buvo pakviesti vakarienės, kurios vinimi tapo nekeptas braškių tortas.

 4 porcijoms reikės:

1,5 pakelio trapių sausainių (naudojau Selga su kondensuotu pienu)
80 gramų sviesto
žiupsnelio cinamono
250 ml plakamosios grietinėlės
2 šaukštų cukraus
braškių

Sausainius susmulkinti iki trupinių (tai padaryti padeda kočėlas arba bulvių grūstuvė) ir sumaišyti su cinamonu.
Sviestą išlydyti ir supilti ant trupinių, išmaišyti.
Apvalią atsegamą torto formą iškloti kepimo popieriumi, į ją supilti drėgnus trupinius ir prispaudžiant suformuoti būsimo torto padą ir kraštus. Uždengti maistine plėvele ir palikti šaldytuve bent pusvalandžiui.
Atšaldytą grietinėlę išplakti su keliais šaukštais cukraus iki standumo.
Ant sausainių pagrindo sudėti išplaktą grietinėlę, o torto viršų papuošti pjaustytomis braškėmis.

Šaltinis - Beatos virtuvė

Paprasta, greita ir labai skanu!


Galima sakyti, kad nuo šis receptas buvo mano kulinarinio kelio pradžia, nes būtent dėl šio torto gyvendama bendrabutyje nusipirkau kepimo formą, o vėliau net išmokau naudotis studentiška orkaite. Dabar visa tai kelia šypseną, bet tada, kai nešiau tortą A. taip didžiavausi savimi, kad net nepastebėjau po braškėmis pasislėpusio plauko... Tortas vis tiek buvo labai skaniai suvalgytas (plaukas pateko į mano pačios lėkštę, kiek pamenu), o ir dabar jis savo paprastumu nepraranda skonio taškų.

Kalbant apie praėjusius blogo metus ir statistiką, atsitiko štai kas: pamėgau nesaldžius pyragus ir salotas, vėl kepiau nemažai įvarių keksiukų ir sumeistravau pirmąjį tortą savo gyvenime, o populiariausias įrašas buvo apie gimtadienio užtepeles. Pasigyriau, o dabar einu gaminti toliau. Šypt.

2013 m. birželio 9 d., sekmadienis

Pasta alla Carbonara

Atėjo tas metas, kai po darbo dienos, kurią praleidžiu parimusi prie kompiuterio, nuolat pagalvoju, kad jau norėčiau atostogų ir ramiai pagulėti prie jūros. Dar mėnuo. Na, truputį mažiau. Ir tada su kitais tūkstančiais geros muzikos mėgėjų lakstysiu po pievą ir maudysiuosi lenkiškoje Baltijoje.

Bet iki atostogų dar reikia išgyventi visas kūrybines ir kulinarines krizes, susireikšminusių žmonių piktus komentarus, naktinius rašinėlių rašymo seansus, virš horizonto pakibusius grėsmingus debesis, nutrintas pėdas ir panašius laimingo gyvenimo trukdžius.

Tad uždariusi biuro duris stengiuosi kuo labiau pasidžiaugti man tenkančia trumpa vasara ir kartais pavaikščioti basomis (nebūtinai po žolę), atsivalgyti braškių ir rabarbarų, išsimaudyti lietuje, nueiti į aklą pasimatymą, palakstyti po senamiestį... Juk birželis įjungia trumpąsias naktis!

---

Vakar vienas žmogus manęs paprašė įdėti kažką naujo į blogą. Taigi dedu pasta alla carbonara, kuri anksčiau buvo gana dažnas patiekalas mano virtuvėje, o dabar šiek tiek prisimiršo. Nežinau, kodėl.


Trims porcijoms reikės:

250 gramų mėgstamų makaronų
100 gramų rūkyto kumpelio
4 šaukštų tarkuoto kietojo sūrio + dar keli šaukštai patiekimui
4 šaukštų riebios grietinėlės
2 kiaušinių trynių
šaukšto sviesto
druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų

Pirmiausia reikia pasiruošti padažą: kiaušinių trynius, grietininėlę ir sūrį gerai sumaišyti, pagardinti druska ir pipirais. Atidėti į šalį.

Makaronus išvirti al dente.

Kumpelį supjaustyti gabalėliais ir apkepti įkaitintame svieste. Išjungus ugnį į keptuvę sudėti makaronus ir nuolat greitai maišant atsargiai supilti pasiruoštą padažą, kad jis išlaikytų kreminę struktūrą.

Patiekiant pabarstyti tarkuotu sūriu.

Šaltinis - zaidimuaikstele.lt

Greiti ir sotūs pietūs.


Kitą savaitę - antrasis blogo gimtadienis! Pirmojo proga pasidariau šventę sau ir išskridau į Paryžių, o šiemet norėčiau padaryti šventę skaitytojams. Į mažąją Kalvarijų virtuvę penktadienį vakarienei tikrai tilptų trys žmonės, tad rašykite komentarą, kokį patiekalą iš Kometa atskrieja bandėte gaminti ar norėtumėte pabandyti, ir galbūt Jums nusišypsos sėkmė!
Įėjimo kaina, kaip visada mano šventėse, šampano putojančio vyno butelis ir gėlės žiedas. Na, bus norinčių? :)