2011 m. lapkričio 30 d., trečiadienis

Keksiukai su žemės riešutų sviestu

Šiandien supratau, kad jau laukiu sniego. Tas, kuris iškrito vieną ankstų rytą ir labiau priminė šlapdribą, nesiskaito. Noriu matyti baltą sniego apklotą ryte važiuodama į darbą, gal tada nors truputį nušvis akys ir mintys, nes dabar, kai diena dažniausiai neišsivaduoja iš pilkumos, nebežinau ko griebtis, kad save motyvuočiau darbams ar tiesiog išlipimui iš lovos. Keista, bet net Kalėdų šiemet laukiu ir po truputį dėliojuosi sąrašus, ką noriu dovanoti, o ką norėčiau pati gauti dovanų...
Tad iš karto pasinaudoju proga ir prašau, mielieji, nebedovanokite man knygų! Nebent tai būtų "Skonio žinynas". Juokauju! Iki jo panaudojimo aš dar neužaugau, nes vis dar labai mėgstu laikytis receptų ir instrukcijų, kas su kuo maišoma ir kiek ko įdedama papildomai.

Žodžiu, Kalėdos. Jau naršau internete ir ieškau dovanų pakavimo idėjų, vartau savo stebuklingas knygas ir.. Tuoj atidarysiu sausainių kepimo cechą. O tada viskas bus gerai.

Forget the shit and move on, skant.


O kol kas keksiukai su žemės riešutų sviestu


16 (iš tiesų neatsimenu tikslaus skaičiaus, todėl spėju) nedidelių keksiukų reikės:
1,5 stiklinės miltų
šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelis kepimo sodos
75 g minkšto sviesto
5 šaukštai žemės riešutų sviesto
beveik stiklinė cukraus (čiut čiut mažiau)
kiaušinio
šaukštelio vanilinio cukraus
0,5 stiklinės natūralaus jogurto
banano
50 g juodojo šokolado

Minkštą sviestą ir žemės riešutų sviestą išsukti iki vientisos masės. Suberti cukrų ir vanilinį cukrų, gerai išmaišyti. Įmušti kiaušinį ir masę išplakti. Supilti jogurtą, išmaišyti. Bananą sutrinti šakute ir taip pat įmaišyti į masę.
Suberti miltus, kepimo miltelius ir sodą. Greitai pamaišyti, kad neliktų sausų miltų. Į tešlą suberti kapotą juodąjį šokoladą ir permaišyti.
Masę išdalinti į keksiukų formeles ir kepti 20-25 minutes 190 laipsnių karštumo orkaitėje.

Receptą radau čia.




Dar galima sūdytų žemės riešutų dėti į keksiukus ir jais pabarstyti viršų, bet aš taip nedariau, nes... Paprasčiausiai pamiršau. Vups!

2011 m. lapkričio 28 d., pirmadienis

Sushi. Nuo A iki Z

Esu prasta blogerė. Apie renginį, kuriame lankiausi, rašau po savaitės. Taip nedaroma.
Bet kad visą savaitę sukausi kaip voverė rate tarp darbų, vakarėlių, draugų, namų ir kitų smagių dalykų. Dar persišaldžiau, bet turbūt pirmą kartą gyvenime taip smarkiai ignoravau šį faktą ir net sau neleidau savęs gailėtis.
O dabar, kai gyvenimo tempas vėl sulėtėjo, ligų nebeliko nė kvapo. Ir gerai!

Klasiokų susitikime man liepė rašyti ne tik receptus, bet ir daugiau istorijų. Tad noriu papasakoti apie mažus savo darbo privalumus. Kam žinia, kam nežinia bandau įsitvirtinti vienoje Lietuvos leidyklų ir reklamuoti (arba tikslesnis žodis būtų viešinti) naujas knygas. O prieš žiemos šventes naujų ir įdomių leidinių užderės su kaupu. Tad praėjusią savaitę pristatėme knygą apie japonų virtuvę - "Sushi. Nuo A iki Z".


Labai žavi knyga, parengta leidyklos atstovės ir "Sushi express" restoranų tinklo vyriausio meistro, ne tik pateikia receptus, bet ir pažeria praktinių patarimų: kaip tinkamai išvirti ryžius ar suvynioti skirtingus sušių ritinėlius, papasakoja faktų iš sušių istorijos ir pamoko etiketo taisyklių. O ieškantys receptų, ras ne tik informacijos apie sušių rūšis, bet ir galės išmokti gaminti kitokius japoniškus patiekalus.

O kol knyga dar tik keliauja pas skaitytojus ir pretenduoja tapti puikia kalėdine dovana, apsilankiau "Sushi express" gimtadienio šventėje ir ne tik prisiragavau sušių, bet ir pagaliau pamačiau, ką veikia Virtuvės mitų griovėjai.


Asmeniškai, sušiai dar nėra taip smarkiai įsitvirtinę mano racione, kad jausčiau poreikį keisti jų išvaizdą ar patiekimo būdą, tačiau eksperimentai visada sudomina. Ryžiai šį kartą buvo susukti į rutuliuką ir apvolioti nori lapo trupiniuose. Tunas apdegintas specialiu prietaisu ir papuoštas sojų padažo ikrais (mistika, kaip tokius padaryti), o štai marinuotas imbieras sušaldytas azotu ir sutrupintas. Azoto garai manęs, fizikų draugės, nenustebino, bet pripažinsiu, atrodė gerai.


Kadangi į šį gimtadienį buvo pakviesti tik visuomenėje žymūs žmonės, buvo labai juokinga matyti, kaip jie nutaiso savo "gražiuosius" veidus, vos tik pajaučia atgręžtą objektyvą. Ir kitą dieną labai smagiai skaitinėjau atsiliepimus portaluose: kam labiausiai įsiminė damos krūtinė, kam - nauji pono akiniai, kam neįprasta ištiesintų plaukų šukuosena... O aš po vakarėlio jau jausdama pirmąsias bacilų atakas nusipirkau raudoną lūpdažį - kad sirgdama bent jausčiausi graži.



O virtuvėje praėjusią savaitę beveik nebuvau. Na, tik pjausčiau sūrį ir maišiau jogurtą su dribsniais. Bet jau pasiilgau pyragų kepimo, tad greitai sugrįšiu.

P.S. Nuotraukos mano ir Mindaugo Girdvainio.

2011 m. lapkričio 19 d., šeštadienis

Užtepėlių balius. Antra dalis

Visada, kai į svečius ruošiasi ateiti daugiau nei penki žmonės, pasidaro baisu galvoti, kuo galima juos pavaišinti. Kai žmonių skaičius padidėja iki dešimties ir daugiau, puolu į paniką ir perverčiu kelias dešimtis kulinarinių žurnalų, naršau po interneto lobynus, klausiu mamos patarimų ir galiausiai užmiegu įsikniaubusi į kokią nors receptų knygą.

Šiaip ne taip išrinkau gimtadienio vakaro meniu: saulėje džiovintų pomidorų užtepėlė, lavašo suktinukai, guacamole, "Jūratės skaniukas" (nesugalvojau kito pavadinimo), marinuotos alyvuogės ir sumuštinukai su pomidorais.


Sumuštinukai
Prancūzišką batoną supjaustyti riekelėmis ir užtepti kreminiu sūreliu (ala Philadelphia), pabarstyti provanso žolelėmis ir uždėti riekutę pomidoro. Paprasta, bet be proto skanu!

Saulėje džiovintų pomidorų užtepėlė
Kiekių tikslių nebus, nes ingridientus dėjau "iš akies". Saulėje džiovintus pomidorus (naudojau tiek aliejuje, tiek sausus) susmulkinti, įdėti smulkintų juodųjų alyvuogių be kauliukų, pabarstyti šviežiai maltais pipirais, baziliku ir pasmulkinti blenderiu, kol ingridientai sulips į tepamą košelę. Galima papildomai įpilti alyvuogių aliejaus, bet man jo nepritrūko.


Lavašo suktinukai su krabų lazdelėmis
Indelį lydyto sūrio (maniškis buvo su lašiša), išsukti su keliais šaukštais majonezo, kad lengviau teptųsi. Aptepti juo lavašą, ant viršaus paskirstyti kapotas krabų lazdeles, pabarstyti smulkintais krapais ir susukti į ritinėlį. Apvynioti maistine plėvele ir dėti į šaldytuvą nakčiai. Prieš baliuką telieka supjaustyti.

Guacamole 
Reikės trijų avokadų: kiekvieną apipjauti per pusę palei kaulą ir pasukti į skirtingas puses, kad gražiai atsivertų. Išimti kauliuką ir išskobti minkštimą. Ant avokavo užpilti vienos citrinos sultis, dėti tris šaukštus natūralaus jogurto, įberti druskos ir pamalti blenderiu, kol pasidarys vientisa žalia masė. Ragauti su aštriais tortilijų traškučiais.
Šaltinis - "Beatos virtuvė", Laisvos valandos, 2009




 Populiariausias vakaro užkandis - Jūratės skaniukas
250 gramų fermentinio sūrio sutarkuoti stambia tarka. Smulkiai supjaustyti 100 gramų džovintų slyvų be kauliukų, "įtrėkšti" keturias česnako skilteles, įberti saują saulėgrąžų sėklų ir sumaišyti su majonezu (pagal skonį ir mėgstamą tirštumą). Palikti šaldytuve nakčiai.
Išėmus vakare gerai permaišyti, įdėti dar kelis šaukštus majonezo.
Šaltinis - žurnalas "Žmonės", Jolantos Talaikytės receptas.

Pirmą kartą ruošiau vaišes gimtadieniui, bet manau, kad visai pasisekė. Kitais metais mėginsiu vėl!

2011 m. lapkričio 15 d., antradienis

Varškės tortas su džiovintomis slyvomis

Viens du trys - man dvim trys! Praėjusios savaitės šūkis buvo būtent toks. Vieną vakarą bandžiau sugalvoti, ką gero ir reikšmingo per tuos metus nuveikiau, bet nieko ypatingo neatkapsčiau atmintyje. Gerai, kad vaikystėje niekada neturėjau plano, kuriame būčiau susižymėjusi sau reikšmingas datas: kada ištekėsiu, kada gimdysiu, kada nusipirksiu namą, o kada - šunį...
Dabar taip pat neplanuoju. Nebe. Dar prieš kelis mėnesius tikėjau, kad nuo pavasario gyvensiu su Didžiuoju virtuvės pagalbininku ir sekmadieniais kepsiu jam pyragus. Deja, šiuo metu virtuvėje šeimininkauju su dviem mažesnėm (tik ūgiu, mergaitės, tik ūgiu!) padėjėjom ir nebesižvalgau po butų nuomos portalus.

Tiesa, planuoju mažesnius dalykus: pasirūpinti dovanotų gėlių darželiu, gerai išnagrinėti gautas kulinarines knygas ir, žinoma, išbandyti ką nors naujo virtuvės fronte.


Nekeptas varškės tortas - pyragas man jau nebebuvo naujiena. Tačiau gimtadienio proga išmėginau seniausiai nužiūrėtą Beatos receptą.

Varškės ir slyvų tortas 
Jei neklystu, jo paragavo 12 žmonių!

500 mililitrų grietinėlės
4 kiaušinių tryniai
150 gramų cukraus + dar 4 šaukštai
nubrauktas šaukštas krakmolo
2 šaukštai želatinos grūdelių
50 mililitrų šalto vandens
200 gramų džiovintų slyvų be kauliukų
150 mililitrų verdančio vandens
180 gramų šokoladinių sausainių
50 gramų sviesto
400 gramų varškės

Pirmiausia reikia išvirti kiaušinių kremą - nedideliame puode pakaitinti grietinėlę ant mažos ugnies (neužvirti!). Kiaušinių trynius sumaišyti su 150 g cukraus ir išplakti iki putų, įplakti krakmolą. Ant kiaušinių masės nuolat maišant užpilti karštą grietinėlę. Tada viską grąžinti atgal į puodą ir maišant kaitinti, kol kremas sutirštėja iki kisieliaus konsistencijos.

Paruošti torto pagrindą: sutrupinti sausainius (rankomis, virtuviniu kombainu ar kočėlu - būdų yra daug). Ištirpdyti sviestą ir sumaišyti jį su trupiniais. Tuomet šia drėgna mase iškloti atsegamos torto formos dugną ir dėti ją į šaldytuvą, kad sutvirtėtų.
Paruošti želatiną: užpilti grūdelius šaltu vandeniu ir palikti išbrinkti.
Paruošti slyvas: nuplauti jas karštu vandeniu ir užpilti nepilną stiklinę verdančio vandens. Palaikyti 5-10 minučių, tada nupilti vandenį į dubenėlį ir jame ištirpdyti 4 šaukštus cukraus. Slyvas susmulkinti.

Į dubenį su išbrinkusia želatina pilti kelis šaukštus truputį pravėsusio kiaušinių kremo ir maišyti, kol želatina ištirpsta. Kremo dalį su želatina sumaišyti su likusiu kremu.
Varškę dėti į didelį dubenį ir sutrinti (patogiausia tai daryti blenderiu). Ant varškės užpilti vandenį su cukrumi (liko nuo slyvų) ir gerai sumalti, kad varškė pasidarytų panaši į kremą. Galiausiai sumaišyti varškę su kiaušinių kremu, kad pasidarytų vientisa masė.


Paskutinis etapas - ant sutvirtėjusio sausainių pagrindo išdėlioti smulkintas slyvas ir užpilti varškės bei kiaušinių kremo masę. Formą apvynioti maistine plėvele ir dėti atgal į šaldytuvą bent trims valandoms arba visai nakčiai.

Prieš atsegant formą apipjauti torto kraštus šiltu peiliu, kad kraštai išliktų gražūs.

Šaltinis - "Metai Beatos virtuvėje", Laisvos valandos, 2010 m.




Yra, ką nuveikti gaminant šį tortą. Bet komplimentų gausa viską atperka. Ir nemanau, kad juos paskatino šampanas :)

Daugiau gimtadienio vakarėlio užkandėlių-užtepėlių kitame įraše!

2011 m. lapkričio 6 d., sekmadienis

Saldžiarūgštė vištiena su persikų salotomis

Buvau labai pasiilgusi mergaitiškos kompanijos. Tai supratau tik dabar, kai visą savaitgalį praleidau su geriausiomis draugėmis: gurkšnodama Cuba libre ar karštą vyną, plepėdama, gamindama, žiūrėdama filmus, braidydama po lapus ir veikdama viską, ką tik širdis geidžia. Tokie pasibuvimai įpučia gyvenimo džiaugsmo, nesvarbu, kokiomis temomis bekalbėtumei.



Su drauge po neįprastos darbo dienos Kaune knygų pristatymuose ir ilgiausio keliavimo iš prekybos centro namo gaminome saldžiarūgštę vištieną su persikų salotomis. 
Nuotraukos darytos ne itin gerai apšviestoje virtuvėje, šiek tiek gėda jas demonstruoti, bet jau nebegalėjau atmesti antro labai patikusio recepto ir įdėti kokių nors užkandžių ar dar saldumynų.

2 porcijoms reikės:
400 gramų vištienos filė
2 šaukštų medaus
sezamo sėklų
aitriosios paprikos
tarkuotos laimo žievelės
druskos
aliejaus

Įkaitintoje keptuvėje aliejuje apkepti gabalėliais pjaustytą ir druska pagardintą vištienos filė.
Sumaišyti smulkintą aitriąją papriką su laimo žievele ir medumi. Tokiu marinatu aplieti vištieną ir palikti bent 15  minučių. Tada gabalėlius apvolioti sezamo sėklose ir dar kartelį apkepti.

Salotoms:
pusės ilgavaisio nulupto agurko
vieno konervuoto persiko (dviejų puselių)
laimo sulčių
pusės aitriosios paprikos
šaukšto medaus
šaukšto alyvuogių aliejaus
saujelės gražgarsčių
šviežiai maltų pipirų

Persikus susmulkinti gabalėliais, agurką supjaustyti šiaudeliais. Dėti į dubenį kartu su gražgarstėmis. Medų, laimo sultis, smulkintą aitriąją papriką, alyvuogių aliejų, pipirus gerai sumaišyti ir užpilti ant salotų.

Šaltinis - žurnalas "Vakarienės", 2011 m. Nr. 3

Mes ragavome su ryžių koše ir baltu vynu, tačiau net ir be šių pridėtinių dalykų būtų buvę labai skanu.

O šiandien jau atidariau karšto vyno sezoną! Rodos, žiema artėja...


2011 m. lapkričio 2 d., trečiadienis

Greitas obuolių pyragas

Dingo įkvėpimas. Gal kas nors radot? Vėl pasiguosiu tuo pačiu - rudeniu, gimtadieniu, asmeniniu gyvenimu, kuris eina šuniui po uodega.
Ne tik kad nebegaminu, bet ir fotografuoti nebeturiu noro ir kantrybės. Tad kiaulienos troškinys su baklažanais nuotraukose atrodo taip prastai, kad man gėda jį parodyti viešai. Nors buvo visai skanu.

Man reikia atostogų. Keista tai sakyti po keturių dienų savaitgalio, į kurį buvo įtraukta papildoma valanda miegui. Bet tą papildomą valandą aš sirgau ir praleidau vieną blogiausių naktų savo gyvenime, tad noriu atsiskaitymo - normalių atostogų ten, kur šilta.


Deja. Šiemet būsiu neiškėlusi kojos už Lietuvos sienų. Nes reikėjo mokytis, kraustytis, skubėti gyventi, dabar reikia dirbti ir kalti pinigą, išlaikyti save, būti suaugusia ir šypsotis, kai skauda.
Klišės.

Gerai, kad per visus gyvenimo trukdžius su mama iškepėme greitą obuolių pyragą.



Vienam dideliam ir dviems mažesniems pyragiukams reikės:
pakelio sluoksniuotos tešlos (400 gramų)
saujos migdolų
3-4 nedidelių obuolių
100 g cukraus
šaukštelis cinamono
cukraus pudros

Atšildytą tešlą iškočioti į turimos skardos dydžio lakštą. Kaip minėjau, man išėjo vienas didelis ir du maži pyragėliai. Peiliu įrėžti tešlos kraštus, o vidurį subadyti šakute, kad gražiai pakiltų tik krašteliai, ir pabarstyti smulkintais migdolais.
Obuolius nulupti ir supjaustyti plonais griežinėliais/skiltelėmis (su mama nesutarėme, kas yra kas). Išdėlioti ant migdolų ir gausiai pabarstyti cukrumi bei, pagal norą, cinamonu.
Kepti apie 180 laipsnių orkaitėje apie 20 minučių, kol tešla paruduos, o cukrus karamelizuosis. Pravėsintą pyragą pabarstyti cukraus pudra.
Šaltinis - žurnalas "Virtuvė", 2011 m., Nr. 11.


Pyragas stebuklingai atlaikė kelionę iš Šiaulių į Vilnių ir buvo sėkmingai suvalgytas A., kuris labai mėgsta saldumynus. O ir mano tėčiui patiko, kas jau šį bei tą man reiškia.