Orkaitėje kepti kiaušiniai su cukinija ir feta

Trumpos ir šviesios birželio naktys veda mane iš proto. Norisi visą naktį šokti ir džiaugtis gyvenimu, o tada tyliai pasitikti aušrą ir plačiai atmerktomis akimis stebėti, kaip lėtai iš snaudulio išsijudina mano mylimas miestas. Žinoma, vietoj to, aš vakarais ilgiausiai kankinuosi, kol pagaliau sutemsta, ir po ilgų barnių su savimi prisiverčiu eiti miegoti, kad sapnuočiau neramius sapnus. O ryte stebiu, kaip pro užuolaidas tiesiai į mano lovą plūsta saulės spinduliai ir nebenoriu niekur eiti. Juk visada labiausiai norisi to, ko neturi.

Užplūdęs karštis ištuštino miestą – saulės nutviekstomis gatvėmis daugiausiai vaikšto tik turistai ir tie, kuriuos vienokios ar kitokios priežastys privertė čia likti, o tuomet išspausti iš savaitgalio viską, ką tik įmanoma. Tad esu gyva ledais, trešnėmis, braškėmis su pienu ir šaltais kavos kokteiliais.

Bet kad ryte užtektų jėgų nueiti iki turgaus ir papildyti uogų atsargas, reikia gerų pusryčių.

Orkaitėje kepti kiaušiniai su cukinija

2 porcijoms reikės:

svogūno
gabalėlio sviesto
cukinijos
vidutinio gabalėlio fetos sūrio
4 kiaušinių
pipirų, džiovintų bazilikų ar kitokių mėgstamų žolelių

Svogūną smulkiai supjaustyti ir pakepti su gabalėliu sviesto keptuvėje. Svogūnams suminkštėjus, iš keptuvės juos perkelti į kepimo formą ir padengti jos dugną.

Cukiniją supjaustyti griežinėliais ir kelias minutes pakaitinti keptuvėje, kurioje prieš tai kepė svogūnai. Apkeptus griežinėlius vienu sluoksniu sudėti ant kepimo formoje jau laukiančių svogūnų. Apibarstyti smulkintu fetos sūriu, pagardinti pipirais ir džiovintomis žolelėmis, o tuomet įmušti kiaušinius.

Kepti 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje 15-20 minučių.

Šaltinis – Virtuvės mitų griovėjų žurnalas-albumas (nepamenu kuris tiksliai).

Pagaminama pakankamai greitai ir neeikvojant daug jėgų. Žinoma, jeigu turite jautrias akis, rytą pradėsite nuo ašarų (kaip kad man visada nutinka!). Bet aš tuomet prisimenu savo matematikos mokytojos žodžius – verkti sveika, ašaros išvalo iš organizmo šlakus. O visas blogas rytmetines emocijas tikrai išvalys tokie pusryčiai.

--

Negaliu patikėti, kad jau kitą savaitę su bliuzo festivaliu ant Lūksto ežero kranto prasidės liepa. Kad bijūnai jau nužydėjo, kad prie jazminų krūmo penkias minutes šiemet stovėjau tik vieną kartą, kad rabarbarų sezonas jau baigiasi, o dar neišmėginau visų norėtų iškepti pyragų, kad jau nuo šio savaitgalio trumposios naktys ilgės, o šviesūs dangaus ruožai vidurnaktį taip ryškiai nebesimatys.

Bet bet bet artėja vienas labai geras dalykas – atostogos! Liko kiek daugiau nei mėnuo – t.y. keturi savaitgaliai, iš kurių nesuplanuotas vienut vienutėlis, tad buvimo tik su savimi, tikėkimės, bus kiek mažiau.

Rabarbarų šerbetas

„Turbūt dar visai anksti, bet Vilnius tuščias. Vilnius kasdien vis tuštesnis – juo tuštesnis, juo didesnė gatvėse spūstis.“ (Ričardas Gavelis)

Tokiais žodžiais prasidėjo „Vilniaus paraštėse“ gautas laiškas nuo Ričardo Gavelio. Iki paimdama į rankas primargintą popieriaus lapą, skubėjau senamiesčiu ir stebėjausi, kaip šaltokas šeštadienio rytas išgainiojo Vilniaus vietinius ir atidavė gatves turistams. O tada pati apsimečiau turiste ir išėjau pasivaikščioti literatūriniu keliu, kuriame ne tik pamačiau seniai pažįstamus objektus naujoje šviesoje, bet ir suradau naujienų, kurios užgniaužė man kvapą.

Po visko, kai kiaurai peršlapusi, bet su šypsena iki ausų, grįžau namo, prisiminiau visai neseniai man užduotą klausimą – jei galėtum rinktis bet kurią pasaulio vietą, kur norėtum gyventi? Ir vėl atsakiau sau taip pat – tik čia, tik Vilniuje.Tada susisukau į pledą ir klausydamasi lietaus barbenimo bandžiau apsimesti, kad vis dėlto vasara niekur nepasislėpė, tad užšaldžiau save rabarbarų šerbetu.

Rabarbarų šerbetas

Originalus receptas sako, kad reikėtų:

3,5 puodelio nuluptų ir supjaustytų rabarbarų (4-5 stiebai)
2,5 puodelio vandens
1,5 puodelio cukraus
2 šaukštelių tarkuoto šviežio imbiero
nutarkuotos vieno apelsino žievelės
žiupsnelio druskos

Smulkintus rabarbarus, tarkuotą imbierą, apelsino žievelę ir cukrų sumaišyti nelabai dideliame puode ir užpilti vandeniu. Kaitinti ant vidutinės ugnies, kol masė užvirs, o tada, sumažinus ugnį iki minimalios, uždengti puodą ir pavirti maždaug 5 minutes, kol cukrus ištirps, o rabarbarai kiek pasitroškins.

Pravėsusią masę pertrinti maisto smulkintuvu, supilti į norimą indą ir dėti į šaldiklį. Stebėti, kas vyksta, ir maždaug kas valandą ledus gerai permaišyti šakute, kad tolygiai sušaltų ir juose neliktų ledo gabaliukų. 

Prieš patiekiant 10 minučių palaikyti nebe šaldiklyje, o šaldytuve, kad ledai kiek atitirptų. 

Šaltinis – Simply Recipes

Aš dar įmaišiau į ledus kelias smulkiai pjaustytas braškes ir šlakelį kondensuoto pieno įpyliau prieš šaldymo procesą. Nežinau, ar reikėjo, ar kas nors nuo to pasikeitė... Skanu tiek su priedais, tiek be jų. 

Šiltus vasaros vakarus (nedaug jų tebuvo dar, deja) šie ledai puikiai gaivino.

--

Tęsiant Vilniaus istorijas – šiandien mačiau, kaip Bernardinų sode antis nuo upės kranto atkrypavo pasisveikinti su mažute mergaite. Priėjo visiškai arti – dar akimirka ir, atrodė, leisis paglostoma. Dar mačiau, kaip iš vieno troleibuso į kitą perbėgti nespėjusi daili vyresnio amžiaus dama ryškiai raudonai dažytomis lūpomis stotelėje mojuoja viduriniu pirštu. Pro abi herojes prabėgau su šypsena. 

„Žmonės yra miesto žodžiai“, -  laiške atsisveikino Ričardas Gavelis mūsų kelionės po Vilnių pabaigoje. Na, ir negaliu jam nepritarti.

Lašiša su pistacijomis ir šparagais

„Visi gyvi daiktai turi lašelį tam tikro pamišimo, kuris juos varinėja keistais, kartais nepaaiškinamais būdais. Tas pamišimas gali ir išgelbėti, tai neatskiriama sugebėjimo prisitaikyti dalis. Be jo neišgyventų nė viena rūšis.“ (Yann Martel „Pi gyvenimas“)

Žiūrint iš toli, aš tikrai neatrodau pamišusi. Anaiptol, esu tikrai rami ir net ne per daug emocinga mergina. Tačiau mano viduje dažniausiai siaučia audros. Kad jas nuraminčiau ir nukreipčiau energiją tinkama linkme, kartais turiu imtis drastiškų sprendimų. Pavyzdžiui, šeštadienio rytą atsikelti 4:45 ir po 15 minučių jau žvaliai risnoti Vilniaus gatvėmis, kurios tokiu metu tikrai nemiega – net negali pasakyti, ar miestas jau nubudo ar po gaivališkos nakties dar neužmigo...

Arba į savo ir taip suspaustą laisvalaikį įgrūsti dar vieną darbinį projektą. Tiesa, jis žada naujas patirtis, įdomius įspūdžius ir aplinkui skambančią muziką. Atšvęsti šį naują etapą reikėjo skaniai ir kiek prabangiai.

Lašiša su pistacijomis ir šparagais

Dviems porcijoms reikės:

300 gramų lašišos (filė arba didkepsnių)
didelės saujos sūdytų pistacijų
pundelio šviežių šparagų
kelių šaukštų tarkuoto parmezano
šviežiai maltų pipirų
alyvuogių aliejaus
pusės citrinos sulčių
šaukšto medaus
šaukšto garstyčių

Dubenėlyje sumaišyti citrinos sultis, medų, garstyčias ir šlakelį alyvuogių aliejaus. Į didesnį indą guldyti lašišos gabalėlius ir užlieti marinatu. Gerai išmaišyti, kad lašiša juo pasidengtų, ir palikti marinuotis kambario temperatūroje 1–1,5 val.

Išlukštenti ir sukapoti pistacijas – nereikia persistengti, lai lieka didesni gabalėliai.

Išsimarinavusią lašišą apvolioti pistacijose, lengvai paspausti, kad riešutai priliptų. Tuomet žuvį dėti į alyvuogių aliejumi pateptą kepimo indą ir 190 laipsnių kaitrumo orkaitėje kepti 5-10 min (kepimo laikas priklauso nuo lašišos gabalėlių storio, tad reikia stebėti situaciją).

Dubenėlyje šparagus apšlakstyti alyvuogių aliejumi, pabarstyti šviežiai maltais pipirais ir tarkuotu parmezanu. Tuomet guldyti juos šalia jau apkepusios lašišos ir grąžinti į orkaitę dar maždaug 10 minučių, kol išsilydys sūris, o pistacijos švelniai paruduos.

Papildomų garnyrų jau kaip ir nebereikia.

Šaltinis – Mūza su kočėlu

Šparagų (a.k.a. smidrų) sezonas nėra labai ilgas – skubėkite ragauti ir mėgautis! Kol kas aš dar nesu didi jų gaminimo meistrė, bet jau žinau, kad šparagai puikiai tinka tiek prie žuvies (įrodyta šiuo receptu), tiek prie paprasčiausių minkštai virtų kiaušinių, tiek paįvairinti įprastas salotas.

--

O pabaigai, dar viena citata iš mano pamėgto tinklaraščio „Proto aistros“ – „Tik batai turi būti patogūs, visi kiti pasirinkimai turi būti tikri ir ne dėl patogumo“. Žinoma, ši mintis parašyta galvojant apie vyrus ir tai, kad nereikia rinktis „patogaus“ varianto, o nepasiduoti ieškant to tikrojo. Bet ji puikiai tinka ir kitiems gyvenimo sprendimams.

Ne viskas turi būti patogu ir paprasta. Iššūkių irgi reikia. Tad dabar atėjo metas griebti juos už ragų.