2014 m. vasario 25 d., antradienis

Firminis mamos tinginys

Bloge ūžauja vėjai ir ritinėjasi dulkių kamuoliai. Virtuvėje irgi. Kažkodėl susiklostė tokia darbotvarkė, kad jau pirmadienį žinau, kaip praleisiu visą likusią savaitę ir šokiai tarp puodų retai įeina į tokius planus... Bet turbūt jau vertėtų sugrįžti, kad ir kaip kartais tingisi tai daryti.

Į tingulio temą ir patiekalas - firminis mamos tinginys, sulaukęs pagyrimų ne iš vieno žmogaus. Jis labai padeda tada, kai tingisi rūpintis kasdiene saldumynų doze - savaitgalį sugaišus valandėlę ir pasigaminus tinginio, labai taupant jo gali užtekti visai savaitei.

 Reikės:
6 pakelių sausainių "Gaidelis"
skardinės saldaus sutirštinto pieno
trijų šaukštų kakavos
poros šaukštų vandens
200 gramų sviesto
stiklinė cukraus

Gamyba labai paprasta: sausainius sulaužyti gabaliukais (smulkumas priklauso nuo tingėjimo lygio).
Į nedidelį puodą sudėti gabaliukais pjaustytą sviestą, užpilti porą šaukštų vandens, apibarstyti cukrumi ir kakava. Kaitinti šį mišinį ant nedidelės ugnies, kol sviestas ištirps, o masė taps vientisa. Jos paviršiui pradėjus gražiai blizgėti, supilti sutirštintą pieną ir gerai išmaišius nukelti nuo ugnies.
Gautą šokoladinę masę pilti ant sausainių ir gerai išmaišyti.
Tuomet tinginį sudėti į kepimo popieriumi išklotą kepimo skardą ir kitokią pageidaujamą talpą (tinka net plastikiniai maišeliai!) ir gerai suslėgti. Laikyti šaltoje vietoje, kol sustings.
Supjaustyti gabaliukais, valgyti, mėgautis.



O dar, kai tingisi ką nors veikti, ateina apmąstymų metas. Šiandienos tema - susireikšminę žmonės. Kartais tikrai atsibosta su jais kovoti (kone kaip su vėjo malūnais..). Kai žmonės rėkia ir nervinasi man į ragelį, kiti sako - susitaikyk, juk žinai, kokia ji/jis yra. Bet palaukit, ar tai reiškia, kad ir aš galiu rėkti ant tų, kurie nežino, ką aš darau/neišmano subtilybių/trukdo man dirbti savus darbus? Ak, juk komunikaciją visi išmano ir žino, kaip reikia su ja elgtis...
Bet jau supratau, kad kuo aukštesnę darbinę poziciją užima žmogus, tuo jis malonesnis ir nedaro iš savęs žvaigždės.

O apie žvaigždes prakalbus... Iš pokalbio vieną naktį ilgai pėdinant namo:
Jis: O žiūrėk, ten Venera. Turbūt. Ji antra pagal ryškumą žvaigždė po Mėnulio.
Ji: ...
Jis: O žinai, kokia pirma pagal ryškumą žvaigždė po Mėnulio?
Ji: ?
Jis: Tu.

Bet gal čia nėra blogas dalykas.

2014 m. vasario 15 d., šeštadienis

Pasta su mėlynojo pelėsio sūriu

Po ilgos ir sunkios savaitės, kai turėjau pamilti biomechaninę arba robotinę ranką, susipažinti su žemėlapiais ir jų sudarymo metodais, pasipykti su savimi ir kitais rašydama niekam neįdomius tekstus, pagaliau sulaukiau savaitgalio. Jis iš tiesų prasidėjo viršvalandžiais darbe ir pokaičio miegu autobuse, bet nuo to eina vis geryn ir geryn. Kaip visada!

Praėjusiais metais vasario 14-ąją praleidau su šokoladu ir alumi, šiemet viskas buvo truputį romantiškiau. Nors vakarienei Vapiano valgyti makaronai ir nepaliko stebuklingo įspūdžio. Mano pačios gaminta pasta su mėlynojo pelėsio sūriu palietė daugiau skonio receptorių.

Reikės (proporcijos - pagal porcijų skaičių):
mėgstamos formos makaronų
sūrio su mėlynuoju pelėsiu
gabalėlio poro
saujos vyšninių pomidorų
kepto vištienos ketvirčio
riebios grietinėlės
saujos svogūnų laiškų
saujos bazilikų
poros skiltelių česnako
druskos, pipirų
alyvuogių aliejaus

Makaronus išvirti al dente - t.y. virti viena kita minute trumpiau nei nurodyta ant pakelio.
Vištieną suplėšyti gabalėliais, pomidorus perpjauti per pusę, porą supjaustyti žiedais, česnako skilteles smulkiai sukapoti. Viską apkepinti keptuvėje įkaitintame alyvuogių aliejuje.
Į keptuvę sudėti makaronus, supilti grietinėlę ir pagardinti druska bei pipirais. Viską gerai išmaišius sudėti sutrupintą sūrį ir dar kelias minutes patroškinti. Apibarstyti kapotais žalumynais ir patiekti.

Šaltinis - Vilkyškių pieninės lankstinukas

Sūrio skonis gana stiprus, tad jo kiekį reikėtų pasireguliuoti pagal save. Man pirmą kartą pasirodė kiek per aštru (nežinau, ar tai yra teisingas žodis kalbant apie pelėsinį sūrį), bet pripratau, tad kitą kartą dėjau jo net daugiau. Galbūt ir šiam sūriui, kaip ir alyvuogėms, reikia subręsti. Šypt.


Kas dar įdomaus vyksta aplink mane? 
Antradienį apsilankiau tinklaraštininkės Renatos knygos "Sezoninė virtuvė" pristatyme. Nuostabi knyga, kurią būtinai įsigysiu knygų mugės metu, jei tik sugebėsiu porą kilogramų sveriantį leidinį parsitempti į namus.

Pristatymas buvo puiki proga ne tik paskanauti įvairių užkandėlių, bent iš tolo pažiūrėti, kaip atrodo maisto tinklaraštininkai ir dar pasimatyti su seniai nematytais žmonėmis iš senosios gerosios leidyklos. Beje, pasirodo, kad jie ieško žmogaus, galinčio dirbti su kulinarinėmis knygomis... Taip atitinku reikalavimus, kad net pikta - juk jeigu taip būtų buvę prieš metus... Na, bet nesvarbu.

Aš dabar interneto kursuose mokausi apie bitlus, toliau treniruojuosi špagatui, rašau ilgiausias darbų ataskaitas, prižiūriu filmavimus, pamažu įsimyliu ir... Ir džiaugiuosi gyvenimu:)

2014 m. vasario 10 d., pirmadienis

Chalvos pyragas

Kvepia pavasariu, tiesa? Na, bent man. Prisimenant, kad prieš savaitę vaikščiojau užšalusia jūros pakrante, o dabar namo šokinėju per balas ir net nebeapsimaunu antrų pirštinių, atrodo, kad jau tikrų tikriausias pavasaris. O ir tulpės namie pamerktos, ir šypsena dažnai aplanko. 
Žodžiu, laimingasis periodas, kad ir truputį pagadintas ligų, tęsiasi ir, tikiuosi, dar greitai nesibaigs.

O kad gyvenimas būtų dar geresnis, kartais norisi jį šiek tiek pasaldinti pyragais.

 Chalvos pyragas

Reikės:
160 gramų miltų
90 gramų rudojo cukraus
75 gramų sviesto
100 gramų saulėgrąžų chalvos
150 gramų grietinės
kiaušinio
šaukštelio cinamono

Sviestą išlydyti ir sumaišyti su miltais, cukrumi ir cinamonu. Iš gautos tešlos kepimo popieriumi išklotoje skardoje suformuoti pyrago dugną ir kraštelius.
Chalvą sutarkuoti ir sumaišyti su grietine. Kiaušinio trynį atskirti nuo baltymo. Trynį išmaišyti su chalvos ir grietinės mase, o baltymą išplakti iki standžių putų ir tuomet taip pat atsargiai sumaišyti su gautu mišiniu.
Jį supilti ant paruoštos tešlos ir kepti 200 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie pusvalandį.

Šaltinis - žurnalas "Virtuvės paslaptys" (numerio ir vėl nežinau, nes išplėštas lapas mėtosi stalčiuje nuo nežinia kada...)

Aš viršų dar apibarsčiau cukrinėmis širdelėmis, tad pyragas lyg ir bando pataikyti į vasario 14-osios maniją... Šiaip jis patiks tiems, kurie yra visiški chalvos mėgėjai (kaip aš), bet prie jo būtinai reikės arbatos, nes pyragas gana sausas ir gal kiek sprangokas... Antrą kartą greičiausiai jo nekepčiau.

Chalvą geriau naudočiau vaflių tortui su chalva arba iš tiesų valgyčiau ją vieną. Žmonės kalba, kad tai netgi sveika ir naudinga organizmui. Tiesa, nedideliais kiekiais, nes vis dėlto gana kaloringa...


Pastaruoju metu kostmosą apėmė kūrybinė krizė - kai kurie patiekalai iš virtuvės taip ir nenufotografuojami, nors būna pagaminti pirmą kartą ir tikrai verti paviešinimo. Galbūt trūksta laiko, galbūt motyvacijos, galbūt optimizmo ir džiaugsmų įrašai pareikalauja per daug jėgų...

Ne, kometa dar niekur neišskrieja, bet jeigu artimiausiu metu įrašų bus mažiau, prašau, nesmerkite ir laukite sugrįžimo.