2013 m. vasario 25 d., pirmadienis

Tris kartus po vienuolika

Pagaliau pasibaigus knygų mugei, po truputį grįžtu į normalų gyvenimą - į virtuvę parkeliavo maistas, į namus - gyvybė, o ant stalo apsigyveno naujos knygos ir hiacintas, kuris, kaip ir aš, labiausiai laukia pavasario.

O kol nauji patiekalai dar tik gaminami ir fotografuojami, pasiruoškite perskaityti ilgą įrašą, kurį pradėsiu nuo žaidimo Vienuolika, į kurį mane pakvietė grange. Aš ilgesingai skaitinėjau kitų įrašus ir laukiau, kol kas užtagins ir mane, bet... Kai pagaliau sulaukiau savo eilės, žaidimo banga jau nuslūgusi. Tad tik pasipasakosiu apie save ir atsakysiu į man užduotus klausimus.

11 faktų apie mane:
1. Gėda prisipažinti, bet turiu silpnybę romantinėms komedijoms. Pvz., vieną jų „27 dresses“ mačiau mažiausiai 5 kartus.

2. Lankydamasi užsienyje visada priperku atviručių draugams ir... sau pačiai.

3. Vienu metu buvau ryški raudonplaukė – žurnalo „Panelė“ pasikeitimo akcijoje laimėjau naują įvaizdį ir po kelių valandų su Karina Leontjeva pažvelgusi į veidrodį nepažinau savęs. Važiuodama namo iš Vilniaus vos neapsižliumbiau, nes galvojau, kad tėvai nuraus mano raudoną galvą už kritusius šviesius plaukus. Močiutė iki šiol klausia, kada vėl būsiu blondinė... Dabar galiu jai atsakyti – kelių metų bėgyje. Šypt.

4. Nemėgstu vazoninių gėlių. Bet skintas – labai! Ypač tulpes (maža užuomina artėjančiam pavasariui).

5. Turiu tris mėgstamas šokolado rūšis: juodą su nesmulkintais lazdyno riešutais, baltą su mėlynėmis ir vėl juodą su avietėmis.

6. Kiekvienais metais kalėdinį sezoną pradedu žiūrėdama „Love actually“. Ašaroju turbūt tik kas antrais.

7. Visada labai norėjau turėti šunį, tik jo veislės su metais keitėsi. Norų sąraše buvo: pudelis, rotveileris, kokerspanielis, taksas, biglis, o dabar pirmąją vietą užima Džeko Raselo terjeras – paprasčiau Mailo iš seno gero filmo „Kaukė“.

8. Nemoku vaikščioti su aukštakulniais. Ir kartais būdama su jais pasijaučiu, kaip H. K. Andersono Undinėlė, kuriai skaudėdavo kojas ties kiekvienu žingsniu...

9. Man nuolat šąla pėdos. Jeigu namie temperatūra neviršija +25 laipsnių, net ir vasarą miegu su kojinėmis.

10. Negalėčiau gyventi be saldumynų – šokolado, bandelių ir uogienės.

11. Esu skorpionė, kuri dažniausiai graužia ne kitus, o save pačią, ir tipiškai moteriškai prisigalvoja nesąmonių apie aplinkinius žmones.


O štai kokių klausimų sulaukiau:

1. Jei reiktų rašyti dar vieną blogą, bet ne apie maistą, koks jis būtų?
Iš pradžių galvojau, kad kitas blogas būtų apie knygas, bet vis dėlto rašyčiau apie sukneles. Turiu jų tikrai daug ir visos jos gali papasakoti ne vieną žavią, romantišką ar pikantišką istoriją apie mane. Tik kažin, ar kas skaitytų...

2. Ar augini kokius prieskonius namuose ant palangės?
Prieš metus pasodintas bazilikas ką tik nudžiūvo. Šiemet vėl sodinsiu. O dar turėjau špinatus... Du!

3. Ko norėtum dar išmokti gyvenime?
Begalės dalykų – prancūzų kalbos, buriavimo, slidinėjimo, nardymo, pramoginių šokių, šunų dresavimo...

4. Norėtum dirbti kulinarijos srityje? Jei taip, kur konkrečiau, jei ne, tai kodėl?

Dirbti restorane gal ir nenorėčiau... Bet pamėginčiau, jei kas pasiūlytų! O sudarinėti kulinarijos knygas ar rašyti straipsnius apie maistą žurnalams man tikrai patiktų. Tik reiktų daugiau patirties įgyti.

5. Kaip sugalvojai blogo pavadinimą?
Susijungė tuo metu naujo buto atmosfera bei šalimais esančios stotelės pavadinimas  („Kometa“) ir mano aistra Tuvės Janson knygoms apie mumius. Išėjo „Kometa atskrieja“.

6. Kas geriau - ilgai pamiegoti ar skaniai pavalgyti?
Ilgai pamiegojus skaniai papusryčiauti, jei galima.

7. Kokio virtuvinio prietaiso norėtum, kuris pagelbėtų gaminant.
Paprasta – virtuvinio kombaino.

8. Ar esi drąsi ir sutiktum filmuotis televizijos laidoje?
Kad jau ir taip kartais filmuojuosi... Ir dar tiesioginiame eteryje. Drąsos prireikia kiekvieną kartą. Šypt.

9. Koks paveiksliukas pas tave ant destkopo?


10. Pabaik sakinį: "Ir vieną rytą atsiverčių delfi puslapį, o ten didžiausiomis raidėmis straipsnis apie mane: " ...."
„Paprasta mergina iš Lietuvos užkariavo gražuolio aktoriaus Ryan Gossling širdį“ – o ką? Juk apie ką daugiau rašo Lietuvoje? :)))

11. Kurios šalies virtuvė arčiausiai širdies, kurios labai nemėgsti ir kurią norėtum išbandyti?
Mano geriausi draugai – italai! O nemėgstamų turbūt net neturiu... Nevalgau tik silkės. O artimiausiu metu išmėginti norėčiau Gruzijos virtuvę.

O kad jau kalbu sąrašais...

11 random įdomybių iš mano darbo Knygų mugėje

1. Dirbti su žmogumi, kuris tikrai labai patinka, ir to neparodyti - neįmanoma. Tad mugėje parašiau pirmą meilės laišką po ilgos pertraukos ir slėpiau jį simpatijos palto kišenėje. Kaip kokioje trečioje klasėje :)

2. Ispanai tikrai yra karštakošiai ir temperamentingi žmonės. Su vienu jų (foto apačioje), įsitikinau, kad nuo meilės iki neapykantos - tikrai tik vienas žingsnis! Gerai, kad man skirtoje dedikacijoje jis pats pripažino, kad buvo bjaurus...


3. Sugebėjau infiltruoti save į konkurentų vakarėlį!

4. Kai visas mugės šurmulys atsibosta ir nebeįmanoma jo tverti, pati geriausia slėptuvė - sandėliukas. Ten gauni linksmojo gėrimo, pavalgai, pasijuoki, paplepi su kolegomis, pasikarstai stelažais ir gyvenimas vis tiek nors truputį pagerėja.

5. Praėjusiais metais mugėje debiutavau kaip renginių vedėja, šį kartą irgi turėjau tokios patirties, bet įdomiau buvo sėdėti prieš paparacius ir dalintis šlovės akimirkomis su rašytoju, vertėja ir TV žvaigžde.

6. Kai kuriems žmonėms dirbti su knygų renginiais yra taip įdomu, kad jie neprašo jokio atlygio ir net atsisako to, ką jiems siūlai.

7. Pati nesugebėjau rimtai apeiti mugės, užteko vieno didelio sektoriaus... Bet nors ir nenorėjau nieko sau pirkti, mano lentynoje atsidūrė kelios naujos knygos...

8. Kai ištinka panikos priepuolis, svarbiausia, ką reikia daryti - giliai kvėpuoti.

9. Sutikau ne tiek ir daug draugų, kiek tikėjausi. Trijulė atėjo manęs palaikyti per baisiausią renginį, o didžioji dauguma kitų darbavosi leidyklų stenduose.

10. Praėjusią savaitę dirbau 76 valandas vietoj įprastinių 40-ies...

11. O kas svarbiausia mugėje - turėti puikią komandą, kuria gali pasitikėti, ir draugų su šokoladu :)

2013 m. vasario 14 d., ketvirtadienis

Sausainiai su rožiniais pipirais

"Šventinės" dienos šiemet praeina be jokių ypatingų jausmų. Užgavėnės beveik be blynų (bet bent su kava prie Kauno marių braidant po sniegynus), Įsimylėjėlių diena - be vyro (bet su šokoladu ir alumi), o apie Lietuvos valstybės atkūrimo dieną kol kas bijau galvoti. Greičiausiai dirbsiu, mokysiuosi ir skaitysiu darbines knygas. Šios dienos man tokios varginančios, kad kartais nuo gniuždančios įtampos norisi tiesiog verkti.

Kita savaitė bus visiškas kostmosas. Prie jo pradėjau pratintis jau dabar: ėjau į pasimatymą su "Žalgirio" treneriu, sėdėjau ofise viršvalandžius, papildomai prisigalvojau begalę nereikalingų problemų ir netgi nusprendžiau galiausiai pasiduoti jausmams. Juos išreiškiau prikepusi sausainių su rožiniais pipirais.


 kelioms skardoms sausainių reikės:

100 gramų sviesto
6 šaukštų rudojo cukraus
kiaušinio
1,5 stiklinės miltų
1/3 šaukštelio kepimo miltelių
poros šaukštų rožinių pipirų

Sviestą išlydyti, į jį supilti rudąjį cukrų. 
Mišiniui pravėsus, įmušti kiaušinį ir suberti kepimo miltelius, sumaišytus su miltais. Viską išminkyti iki vientisos masės. 
Tuomet tešlą iškočioti ir suformuoti norimos formos sausainius. Į juos įspausti po kelis rožinius pipirus.
Kepti apie 10-12 minučių kepimo popieriumi išklotoje skardoje, pašautoje į  iki 190 laipsnių įkaitintą orkaitę.

Šaltinis - Virtuvės mitų griovėjų kulinarinis kalendorius 2013.


Ir dar - šiandien taip netikėtai (?) pagalvojau apie Valentino dieną. Gali būti, kad švenčiau ją tik vieną kartą (arba tai buvo taip įsimintina, kad visi kiti metai nublanko) - su tuometine meile ėjome žaisti biliardo, kuris man labai nesisekė, ir į siaubo filmą apie Hanibalą Lietuvoje (o siaubo filmų aš tikrai nemėgstu!). Negana to, pasimatymo pradžioje jis man padovanojo plastmasinių tulpių! Ech, tie mokykliniai laikai...

Dabar Įsimylėjėlių dieną be jokio sąžinės graužimo prisivalgau šokolado.
Ir prieš miegą pasiklausau gerų dainų.
Kaip sakiau V. vieną dieną: aš kaip tie sausainiai - saldi, bet su pipirais. 

2013 m. vasario 10 d., sekmadienis

Šokoladinis pyragas pagal D. Lebovitz

Vienomis intensyviausių darbinių savaičių aš sugalvojau užsiimti užklasine veikla - savaitgalį keltis anksti, važiuoti į pasaulio kraštą, šypsotis, bendrauti, jaudintis, o paskui užsisvajoti apie naujas galimybes. Na, bet, kaip ten sakoma, žmogus planuoja, Dievas - juokiasi? Tad kol kas stengiuosi nieko neprisigalvoti.

Pastarosiomis dienomis man siaubingai norėjosi šokolado. Turbūt gyvenau prancūziško šokoladinio pyrago atsiminimais iš vasario pradžios ir šlapio savaitgalio su R.

Šokoladinis pyragas

Reikės:
250 gramų kokybiško juodojo šokolado
120 gramų sviesto
65 gramų cukraus
4 didelių kiaušinių
2 šaukštų miltų
žiupsnelio druskos

Kiaušinių trynius atskirti nuo baltymų.
Vandens garų vonelėje ištirpinti šokoladą ir sviestą. Nukelti nuo ugnies, įmaišyti pusę cukraus, kiaušinių trynius ir miltus.
Baltymus plakti su žiupsneliu druskos tol, kol pradės formuotis minkštos putos. Vis dar plakant pamažu supilti likusį cukrų ir plakti tol, kol baltymai taps standūs ir išlaikys savo formą.
Trečdalį baltymų atsargiai įmaišyti į šokolado masę, kad ji taptų puresnė. Tada sukrėsti likusius baltymus ir taip pat atsargiai įmaišyti, kol masė taps vientisa ir joje nesimatys baltų dryžių.
Masę supilti į kepimo popieriumi išklotą skardą ir pašovus į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę kepti apie 35 minutes.

Šaltinis - David Lebovitz "Saldus gyvenimas Paryžiuje", Vaga, 2012.



Sėdėčiau dabar su tokiu pyragu ir galėčiau apgalvoti, kas šiuo metu vyksta mano gyvenime ir kodėl sekmadieniais man pasidarė sunku atsisveikinti, kodėl vis dažniau galvoju apie keliones ne tik žaisliniais traukinukais Europos žemėlapyje, bet ir paprastą traukinį Vilnius-Kaunas. Bet kol kas nesiryžtu apie tai plačiau pamąstyti.
Laikas parodys, kas yra kas.

O dabar viešai pasižadu, kad kitą kartą pagaminsiu V. pietus arba vakarienę ir, jeigu dar nebus visiškas pavasaris, pamėginsiu dar kartą nueiti į čiuožyklą nepaisydama visų ženklų, sakančių, jog tai gali blogai baigtis.

2013 m. vasario 5 d., antradienis

Azijietiški ryžiai su saldžia kiauliena

Dažnai sakoma, kad 99 procentai žmogaus produktyvumo gyvena toje mistinėje vietoje, kuri vadinama rytojumi. Būtent tada pradedama sportuoti, mesti žalingus įpročius, nueinama miegoti anksčiau, padaroma daugiau darbų, parašomi laiškai draugams ir nuveikiama dar daug kitų gerų ir įdomių dalykų. Juk šiandien dar galima pailsėti.

Maniškis rytojus atėjo dabar. Susikaupiau atlikti svarbius darbelius (šikna dega režimas visada tam pagelbėja), prisiruošiau parašyti blogo įrašą ir paieškoti, kaip galėčiau tapti dar laimingesnė nei esu - pasiruošiau planą A.

Tam labai padėjo mergaitiškas savaitgalis su R. plepant apie svajones, norus, bernus ir važinėjantis google automobiliuku po pažįstamas ar norimas atrasti vietas. Viena jų - Azija, iš kurios pasiskolinome pietų patiekalą ryžius su saldžia kiauliena.

3 porcijoms reikės:

300 gramų Basmati ryžių
pusės žalios saldžiosios paprikos
nedidelio poro
3 skiltelių česnako
didelės saujos kalendrų
aliejaus
druskos
grūstų juodųjų pipirų
poros šaukštų sojų padažo
300 gramų kiaulienos kumpio
poros šaukštų rudojo cukraus
gabaliuko nuluptos imbiero šaknies
poros šaukštų žuvų padažo
sezamo sėklų

Ryžius nuplauti, užpilti šaltu vandeniu ir išvirti, tada perlieti šaltu vandeniu.
Kubeliais supjaustyti papriką, porą padalyti į griežinėlius, susmulkinti česnaką, smulkiai sukapoti kalendrų lapelius. Viską sudėti į keptuvę ir kepti apie 2 minutes.
Tada į keptuvę sudėti virtus ryžius, trumpai pakepinti, įberti druskos, pipirų ir apšlakstyti sojų padažu. Padėti šiltai.
Kiaulieną supjaustyti griežinėliais, o imbierą - šiaudeliais. Keptuvėje įkaitinti aliejų ir trumpai apkepinti imbierą, tada sudėti kiaulieną. Jai apkepus įberti cukraus, supilti žuvų padažą ir gerai išmaišyti. Troškinti dar 3 minutes, pagardinti pipirais.
Į lėkštę dėti ryžius, o ant jų - paruoštą kiaulieną. Pabarstyti sezamo sėklomis.

Azijos virtuvė nuo A iki Z, Smaguris, 2012 m.



Taip staiga baigėsi pirmas metų mėnuo. Su vykdomais iššūkiais ir pasižadėjimais, paslėptomis šypsenomis ir kikenimais, klausantis senų dainų ir bandant vėl būti laimingai bei nerūpestingai.
Vasarį pradėjau penktadienio vakarą bandydama išsidžiovinti plaukus ir pašokti vienu metu, o tada su aukštakulniais stypčiodama ledu ir melsdamasi, kad nesusilaužyčiau kojos. Atgal tuo pačiu keliu ėjau po kelių valandų visa švytėdama ir nešdamasi pasiskolintus balionus. Tad laukiu nesulaukiu, kaip viskas klostysis toliau!