2013 m. gegužės 27 d., pirmadienis

Gražgarsčių salotos su vynuogėmis

Prie lietaus labiausiai tinka šiltas pledas, mėtų arbata ir sodrus vyriškas balsas, dainuojantis vieną baladę po kitos. Na, kaip the National vokalistas. Galėčiau klausytis visą dieną ir visą naktį, o tada vėl iš naujo visą dieną ir visą naktį...

Nuo lietaus permirksta batai ir pradeda skaudėti gerklę, bet viskas aplinkui nušvinta net akinančiai žalia spalva. Ir po lietaus nebesinori liūdėti dėl kažkokių kvailų nesėkmių ar kitokių prisigalvotų nesąmonių.

Prie bemiegės penktadienio nakties ir šeštadieninės lietaus nuotaikos labiausiai tiko itin greitai pagaminamos gaivios gražgarsčių salotos su vynuogėmis.

 Vienai nemažai mergaitiškai porcijai reikės:
50 gramų gražgarsčių
poros didelių saujų mėlynųjų vynuogių
100 gramų keptos vištienos filė
gabalėlio sūrio
didelės saujos graikinių riešutų
šlakelio alyvuogių aliejaus
šlakelio balzamiko acto
šaukštelio garstyčių
druskos, šviežiai maltų pipirų

Gražgarstes nuplauti, nusausinti ir dėti į lėkštę. Vynuoges perpjauti per pusę, riešutus susmulkinti, keptą vištieną ir sūrį supjaustyti kubeliais. Viską krauti ant gražgarsčių lapų, gerai išmaišyti ir apšlakstyti iš alyvuogių aliejaus, balzamiko acto, druskos, pipirų ir garstyčių sumaišytu užpilu.
Viskas!

Šaltinis: nusižiūrėjau iš aguonėlės.
 
Gražgarstės (arba paprasčiau - rukola) man dabar yra salota Nr. 1. Niekaip negaliu atsivalgyti! Tinka tiek ant sumuštinio, tiek su keptais kiaušiniais, tiek į salotas, tiek... Žodžiu, visur tinka ir patinka!

 

Dar turiu pasipasakoti apie šeštadieninį lietų. Per jį su kambariokėmis bridome į kino teatrą žiūrėti "Didžiojo Getsbio". Ir o-die-ve, kaip jis man patiko. Ne tik dėl Leonardo Di Caprio, kuris man čia truputį priminė legendinį Džeką iš tokio pačio legendinio "Titaniko", bet ir dėl visų detalių - kostiumų, automobilių, gėlių, muzikos, kontrastų... Žodžiu, itin vaizdingas filmas. Ir jis man turbūt pirmasis po kurio nusiėmus 3D akinius neskaudėjo nei galvos, nei akių.
Labai labai rekomenduoju ir pati mielai pažiūrėčiau dar kartą.

2013 m. gegužės 22 d., trečiadienis

Tartas su svogūnų laiškais

Kartais tiesiog reikia ištrūkti į gamtą. Sėdėti ant saulėtos pievos iki visiško paraudonavimo (dėl ko paskui oda nusprendžia pasikeisti), pinti pienių vainikus, vaikščioti basomis (užmynus ant dilgėlės to pasigailėti), žaisti su šunimis (dviem!), miegoti hamake po slyvom, gerti arbatą po pušimi (nuo kurios netyčia nukritus šakai turiu praskeltą kaktą), maitinti uodus, uostyti žydinčias obelis, klausytis gegutės kukavimo, svajoti ir ramiai ramiai miegoti.


Po visų savaitės viršvalandžių šitas atitrūkimas nuo realybės taip išvalė smegenis, kad vakar netgi niekieno neverčiama apsiaviau aukštakulnius! Vat šiaip sau, nes tiesiog gražu.
Išvalytos smegenys taip pat nori ne tik grožio, bet ir naujų žinių, tad dar truputį pasidomėjau aviacija ir jau truputį gailiuosi, kad Joninių savaitgalį važiuosiu į Taliną, o ne į oro uostą, kur vyks aviacijos šventė... Duodu savo pamišimui savaitę apsiraminimui, jei taip nenutiks, teks kažką sugalvoti.

Galvą į ritmą visada sugrąžina pyragų kepimas.

Tartas su svogūnų laiškais

Tešlai:
200 gramų miltų
100 gramų šalto sviesto
6 šaukštų šalto vandens
druskos 

Įdarui:
5 saulėje džiovintų pomidorų
ryšelio svogūnų laiškų (apie 20 laiškų)
4 kiaušinių
šaukštelio maltos ciberžolės
pusės stiklinės pieno
žiupsnelio druskos ir maltų juodųjų pipirų
šaukštelio sviesto

Pirmiausia pasiruošti tešlą - atšaldytą sviestą įtarkuoti į dubenį su miltais, įberti žiupsnelį druskos ir pirštų galais įtrinti sviestą į miltus, kad masė būtų panaši į miltuotus trupinius. Peiliu maišant trupinius, apšlakstyti tešlą šaltu vandeniu. Ranka suspausti masę į gumulą, kad kuo geriau sukibtų, bet neminkyti. Gautą tešlą suvynioti į maistinę plėvelę ir palikti šaldytuve 15 minučių.
Ištraukus iš šaldytuvo tešlą iškočioti ant miltuoto paviršiaus ir tešla iškloti kepimo formą. Visą formą dėti atgal į šaldytuvą ir palaikyti dar apie 10 minučių.
Orkaitę ikaitinti iki 190 laipsnių. Tešlą uždengti kepimo popieriumi, ant viršaus priberti pupelių ir kepti apie 15 minučių, kol padas šiek tiek padžius, tada nuimti balastą ir pakepti dar 10 minučių.

Per šitą laiką pasigaminti įdarą: iš ryšelio svogūnų laiškų paimti šešis laiškus ir juos pakaitinti iki suminkštės keptuvėje šaukštelyje aliejaus. Likusius svogūnų laiškus susmulkinti, pomidorus supjaustyti ketvirčiais. Kiaušinius išplakti su pienu ir prieskoniais.
Ant iškepusio tarto pagrindo išdėlioti nesmulkintus svogūnų laiškus ir saulėje džiovintus pomidorus, aplieti kiaušinių plakiniu ir užberti pjaustytus svogūnų laiškus. 190 laipsnių karštumo orkaitėje kepti dar 20 minučių, o išjungus karštį dar apie 10 minučių palaikyti orkaitėje.

Šaltinis - miksas iš "Beatos virtuvė: Kepinių knyga" ir tinklaraštininkų žurnalo "Debesys" (Nr. 3 (7)


P.S. Negaliu patikėti, kad jau po pusantros savaitės vasara! Ir trumpasis braškių bei mėlynių, jūros, maudynių, basučių ir festivalių sezonas. Tad dabar belieka tik viskuo mėgautis.
Cheers!



2013 m. gegužės 17 d., penktadienis

Rabarbarų pyragėliai

Būdama beveik komunikacijos specialistė, šiandien eilinį kartą pagalvojau, kaip svarbu, ką apie save kalbi viešumoje. Tad pasižadėjau sau bloge rašyti vien apie pozityvius dalykus. O tai reiškia, kad kartais naujų įrašų teks laukti ilgai... Juokauju. Na, tikrai reikia stengtis aplink save skleisti optimizmą, juk ir be manęs yra kas pasiskųs blogybėmis.

Tai va. Šiandien supratau, kad jeigu dabar sugrąžinčiau save į mokyklos suolą, tikrai mokyčiausi fizikos ir bandyčiau stoti į orlaivių pilotavimą. Pastarąją savaitę galvoje didelę vietą užėmė mintys apie aviaciją, tad galų gale pamačiusi, kaip jie skraido ir kokias abrakadabras (taip vadinasi vienas akrobatinis triukas ore - suktukas, kai pilotas kone nebevaldo lėktuvo) daro, tik išpūčiau akis ir kurį laiką negalėjau suregzti protingo sakinio.

Gerai gerai, man paskui paaiškino, kad akrobatinis skraidymas ir paprastas skraidymas skiriasi ir ne kiekvienas lakūnas gali būti Jurgiu Kairiu, bet aš vis tiek savas išvadas pasidariau. Šypt. Tai kas turit laiko mašiną? Aš noriu skraidyti!

Bet kol kas mano aukštasis pilotažas vyksta virtuvės plote.

 Pyragėliai su rabarbarais

6 nedideliems pyragėliams reikės:
3 sluoksniuotos tešlos lakštų
kiaušinio trynio
ryšelio rabarbarų
100 gramų cukraus
žiupsnelio maltų gvazdikėlių
šaukštelio bulvių krakmolo
šaukšto džiuvėsėlių
poros šaukštų kokoso drožlių
pusės puodelio vandens

Rabarbarus nulupti ir supjaustyti vienodo ilgio gabaliukais. Sudėti juos į puodą, apibarstyti cukrumi, užpilti puse turimo vandens ir šiek tiek patroškinti. Tuomet krakmolą išmaišyti likusiame vandenyje ir jį supilti ant rabarbarų, įberti gvazdikėlių ir nukaisti.
Tešlą padalyti norimo dydžio gabaliukais. Kraštelius apipjauti peiliu, kad kepant pakiltų, ir patepti išplaktu kiaušinio tryniu. Pyragėlių viduriukus pabarstyti džiuvėsėliais, ant jų uždėti po kelis rabarbarų gabalėlius ir užpilti verdant susidariusio tiršto sirupo. Viršų pabarstyti kokosų drožlėmis.
Kepti 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie 20-25 minutes.

Šaltinis - Virtuvės paslaptys, 2013 pavasaris

Praėjusiais metais rabarbarų sezonas man buvo kaip niekad produktyvus. Tikiuosi, kad ir šiais pavyks iškepti dar pyragų, keksiukų ar kaip nors įdomiau pasielgti su šiuo skanumynu.

Išmėginimui labai rekomenduoju pyragą iš Trolių Mumių knygos.



O dabar aš pasiruošiu geram savaitgaliniui pabėgimui iš miesto. Bus lygiai kaip čia - tik gal su trupučiu daugiau miego. Nors kol kas jaučiu didelį įkvėpimą darbui ir rašymui, tad stebėdama žaibus už lango dar pagalvosiu, kaip čia geriau pasielgus ir ką šiąnakt nuveikus. Juk miegas - tik silpniems, taip?

2013 m. gegužės 13 d., pirmadienis

Makaronų salotos su tunu

Atgavau gyvenimo pusiausvyrą ir harmoniją: įpratau keltis pusę septynių, darbinis stalas jau apklijuotas spalvotais lapeliais su must-do darbais, popamokinė veikla taip pat šiek tiek judinama, o mėgavimasis pavasariu vyksta tokiu tempu, kokiu tik įmanoma.

Kiekvienais metais pavasarį, kai tik stoviu po pražydusiais medžiais ir kvėpdama jų aromatą pagalvoju, kad tai yra tobulas metų laikas, atsitinka kokia nors nesąmonė. Pavyzdžiui, šiemet nusipirkau naujus lengvus batelius ir jie taip bjauriai nutrynė kojas, kad kelias dienas vaikščiojau šlubuodama ir keikdama visą pasaulį. Praėjusiais metais turbūt buvo taip pat...

O kol laukiu visų žaizdų užgijimo, nukeliavau iki turgaus. O-die-ve, kiek ten gėrybių! Grįžau pilnu krepšiu bazilikų, gražgarsčių, raudonėlių, rabarbarų ir visokių kitų gerų dalykų. Tad geriausi pavakariai prieš Freaks on Floor koncertą buvo makaronų salotos su tunu.

Trijų merginų pavakariams reikės:
300 gramų makaronų
skardinės tuno aliejuje
didelės saujos vyšninių pomidorų
didelės saujos alyvuogių
nedidelio raudonojo svogūno
šaukšto citrinos sulčių
saujos baziliko lapelių
druskos, pipirų

Makaronus išvirti al dente gerai pasūdytame vandenyje.
Vyšninius pomidorus ir alyvuoges perpjauti per pusę, svogūną supjaustyti pusžiedžiais, bazilikus susmulkinti. Į dubenį dėti makaronus ir visus smulkintus ingredientus bei tuną su aliejumi. Išmaišyti. Pagardinti druska ir pipirais, apšlakstyti citrinų sultimis.

Šaltinis - Virtuvė. Nuo... Iki..., 2011 m. Nr. 6 (25)


 Jau girdžiu, kaip kažkas sako, kad čia labai paprastas receptas ir nevertas atskiro publikavimo... Bet man tunas su raudonuoju svogūnu yra kažkas tooookio skanaus, kad turiu būtinai apie tai papasakoti iš naujo. Nes salotos su tunu ir vynuogėmis buvo visiškai kitoks dalykas!
Na, o kitą kartą jau tikrai papasakosiu apie įdomesnius patiekalus, kuriais buvo išbandyta ir pagirta naujoji orkaitė.

 Dar prabėgusio savaitgalio pastebėjimų:
  • kai išeini į kiemą, visada susirandi draugų. Nesvarbu, kad jiems daugiausiai šeši metai ir jie nekalba lietuviškai. Tad šypsaisaisi ir tiek.
  • nuolat girdžiu, kad lietuviai mažai šypsosi. Šiandien mačiau tiek šypsenų troleibuse, kad net pati nustebau. Jų priežastis - bobulytė su savo šuniuku. Šunys visada šypsenų kiekį padaugina bent dviem kartais.
  • atidariau maudymosi lietuje sezoną. Tiesa, netyčia.
  • šeštadienio koncerte ne tik buvau paparacių žvaigždutė, bet ir noriai pozavau prieš objektyvą, prieš kurį į mane smarkiai pūstelėjo oro srove. Va taip, kaip čia. Saviškę gal irgi kada nors parodysiu. Kol kas ji puošia veidrodį ir rytais primena man, kad galima atrodyti ir blogiau. Šypt.
  • pagirias po sunkaus vakaro geriausiai išbaido maisto ruošimas ir šampano bei apelsinų sulčių koktelis. Išbandyta - veikia puikiai.

Pabaigai - štai taip aš atrodau šiek tiek "išėjusi iš savęs" ir kai skaitau apie betono savybes.



2013 m. gegužės 4 d., šeštadienis

Kesadiljos su paprikomis

Antras įrašo pavadinimas - Kometa atskrieja 2: Kalvarijų keliu.

Persikraustėm. Dangus dabar vienu aukštu arčiau, po langu auga žilvitis, nuo Cafe de Paris namo galima pareiti pėsčiomis per 37 minutes (nuo kitų pamėgtųjų vietų būtų greičiau!) ir nereikia kopti į jokį didelį kalną, nesigirdi kaimynų trepsėjimo, turime labai smagią orkaitę, Kalvarijų turgus ranka pasiekiamas... Žodžiu, viskas tikrai gerai.
Tik šiam kartui pokyčių pakaks.

Darbe vis dar kapstausi informacijos srautuose ir bandau perprogramuoti save, kad man nebebūtina perskaityti kiekvieną knyginę naujieną, o labiau turėčiau domėtis aviacija, mechanika, transportu ir inžinerija. Kartais ta nauja informacija prislegia mane visu savo svoriu ir nebeįstengiu nieko daryti - tik žiūrėti pro darbinės palėpės langą į pušų viršūnes ir tolyn plaukiančius debesis. O tada vėl grįžtu į komunikacijos planų karalystę ir nesuprantamų žodžių lobynus.

Pirmajai viešniai  naujuose namuose gaminau lengvą vakarienę - kesadiljas su paprikomis.


Trims žmonėms užkąsti prireiks:
didelės raudonos paprikos
didelės žalios paprikos
poros šaukštų balzamiko acto
džiovintų bazilikų ir raudonėlio
gabalėlio sūrio (50-70 gramų)
alyvuogių aliejaus
6 tortilijų
rūkyto kumpelio

Paprikas supjaustyti siauromis juostelėmis. Keptuvėje įkaitinti alyvuogių aliejų ir apkepti paprikas, kol jos kiek suminkštės. Tuomet supilti balzamiko actą ir pakaitinti, kol skystis keptuvėje sutirštės. Išjungus ugnį gausiai pabarstyti džiovintomis žolelėmis - baziliku ir raudonėliu, išmaišyti.
Sūrį sutarkuoti, kumpelį susmulkinti.
Ant tortilijos lakšto pabarstyti šiek tiek sūrio, dėti troškintas paprikas, kumpelį ir negailint užberti sūriu. Ant viršaus dėti kitą tortilijos lakštą ir gerai suspausti.
Tokius suvožtinius kepti 180 laipsnių orkaitėje apie penkias minutes arba kol sūris išsilydys ir suklijuos tortilijas. Supjaustyti ir patiekti dar šiltas.

Idėja - Metai Beatos virtuvėje, Laisvos valandos, 2010.

 


O pabaigai - žinutė iš moteriškojo fronto. Viena pažįstama inicijavo akciją "Gegužė - mėnuo be kelnių". Tai nereiškia, kad reikia vaikščioti nuogai - tik tai, kad merginos skatinamos kuo dažniau užsivilkti suknelę ar vietoj patogiųjų džinsų pasirinkti sijoną. Aš taip pat prisijungiau prie šios akcijos ir gegužės pirmąją po žydintį mišką vaikštinėjau bei rąstu per upę kėliausi vilkėdama būtent suknelę. Nors tie, kas mane pažįsta ir nors kartą užmetė akį į mano spintą, žino, kad 31 dieną neapsivilkti kelnių man nėra jau toks didelis iššūkis... Šypt.

Gero savaitgalio!

P.S. Kreipimasis į vyriškąjį frontą - kas galėtų man padėti išsirinkti naują kompiuterį ar bent papasakotų į kurias savybes reikia atkreipti dėmesį?