2014 m. rugpjūčio 13 d., trečiadienis

Tortilijos su vištiena

Laukti man niekada nepatiko. Gaila, kad mažai kas šiame gyvenime įvyksta tą pačią akimirką kartais reikia ilgo pasiruošimo ir kantrybės, kad išsipildytų svajonės ar pasiteisintų lūkesčiai. Dabar morališkai ruošiu save permainoms ir kraustynėms į dar vienus namus mažesnius, jaukesnius, paprastesnius. Į tokius, kuriuose telpa tik du žmonės.

Sukaustyta beribio darbinio tingulio naršau po namų dekoro idėjų puslapius ir žymiuosi, kokių dalykų norėsiu savo naujuose namuose, galvoju, kaip patogiausia mažoje erdvėje paskirstyti miego, darbo ir laisvalaikio zonas, svajoju, kad būsiu greitesnė bėgikė, nes manęs ir bėgimo autostrados Neries paupio nebeskirs kelių kilometrų atstumas...

Ir geriausią patiekalą įkurtuvių vakarėliui jau radau. 

Tortilijos su vištiena

8 tortilijoms reikės:
8 tortilijų paplotėlių
300 gramų vištienos krūtinėlės
50 gramų mocarelos
kelių jalapeno pipirų (lietuviškai jie iš tiesų vadinasi chalapos paprikos)
8 šaukštų konservuotų kukurūzų
keturių šaukštų aštraus pomidorų padažo
keturių šaukštų grietinės
pusės nedidelės raudonosios paprikos
pusės nedidelės cukinijos
nedidelio pomidoro
keturių kininio kopūsto lapų
saujos tarkuoto sūrio
druskos, juodųjų pipirų

Vištienos krūtinėlę supjaustyti ir kepti keptuvėje, kol gražiai paruduos, pagardinti druska bei pipirais. Išjungus ugnį vištieną apibarstyti plėšyta mocarela ir leisti sūriui išsilydyti.
Cukiniją supjaustyti griežinėliais, papriką juostelėmis. Apkepti keptuvėje. Jalapeno pipirus ir pomidorą susmulkinti.
Tortilijos papločius patepti pomidorų padažu, sumaišytu su grietine, kraštus apibarstyti sūriu. Toje vietoje, kurioje bus suktinuko viršus, uždėti smulkintų kinino kopūsto lapų, o papločio viduryje sudėti likusį įdarą kelis vištienos gabalėlius, šaukštą konservuotų kukurūzų, keptų cukinijos ir paprikos bei pomidoro gabalėlių, pagardinti jalapeno pipirais. Viską dar kartą pabarstyti tarkuotu sūriu ir sulankstyti užlenkti apačią ir šonus, kad neiškristų įdaras. Sutvirtinti dantų krapštukais.
Taip suruošti visus papločius ir pašildyti juos iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje maždaug penkias minutes.
Viskas, skanaus!

Vištienos idėja Virtuvės mitų griovėjai, žurnalas-albumas, pavsaris 2014, Nr.4 


Tortilijos patys smagiausi kebabai, kurių įdarą visada galima pareguliuoti pagal šaldytuvo turinį. Puikiai tinka norint sunaudoti visokius daržovių likučius!
---
Tad laukiu rugsėjo.

O kol kas dar reikia sutvarkyti visus kitus gyvenimo reikalus peržiūrėti dabartinį užgyventą turtą ir išmesti tai, ko man nebereikia, išparduoti nenešiojamas sukneles ir neskaitomas knygas (kulinarinės naudojamos visos! Arba bent bus naudojamos!), po ilgos pertraukos ir vėl viešai parodyti, kad aš moku šokti, dar praleisti šiek tiek laiko su mergaitėmis, išmokti pasidaryti pačią gražiausią šukuoseną, tinkančią prie atvirų pečių suknelės... Na, ir padaryti dar milijoną mažų dalykų.

Vienas iš jų dar šiek tiek padirbėti iki atostogų. Liko viena diena, cha!

2014 m. rugpjūčio 7 d., ketvirtadienis

Voveraičių sriuba

Praėjusią savaitę norėjau papasakoti, kad smegenys perdegė. Dabar, anot sinoptikų, atplūdus naujai karščio bangai, viskas netikėtai vėl grįžo į savo vėžes. Ir dėl to labiausiai reikia dėkoti vandens pramogoms - kankinančiam irklavimui ir baimės priepuoliams Vilnelėje, kur bandžiau susimedžioti antį, ir Neryje, kur pakliuvau į lašalų spiečių, Antavilių ir Žaliesiems ežerams, prie kurių kartais sunku surasti lietuviškai kalbančių žmonių, bet plaukioti vis tiek yra smagu, ir dar arbūzui, kuris iš pradžių įgijo vakaro svečio veidą, o paskui buvo negailestingai išskaptuotas.

Karštis veda prie beribio tingulio - pastaruoju metu man norisi tik gulėti ant žolės (iš bėdos tinka ir lova ar darbo stalas po kondicionieriumi) ir klausyti bliuzo. Na, ir galvoti apie ateitį. Kaip čia viskas bus rugsėjį, kaip čia susitvarkyti permainas gyvenime, kaip susitaikyti su draugų gyvenimų pasikeitimais, kaip daryti tą ar aną, kaip kalbėti, kaip mylėti save ir kitus...

Save aš dažniausiai (pa)myliu skaniai valgydama.

Voveraičių sriuba

Reikės:
0,5 litro voveraičių
svogūno
3 šviežių morkų
3 šviežių bulvių
4 šaukštų perlinių kruopų
2 litrų daržovių sultinio
gabaliuko sviesto
kelių lauro lapelių ir pipirų žirnelių
saujos smulkintų krapų
druskos

Perlines kruopas kelioms valandoms užmerkti šaltame vandenyje.
Švarias voveraites apkepti svieste su pjaustytu svogūnu tame pačiame puode, kuriame po to virs sriuba. Suberti pjaustytas morkas, pasūdyti, išmaišyti ir dar keletą minučių pakepinti.
Į puodą pilti sultinį, sudėti pjaustytas bulves, nuoplautas kruopas, laurų lapelius ir pipirų žirnelius. Virti, kol daržovės suminkštės.
Išvirusią sriubą apibarstyti smulkintais krapais ir uždengus puodą palikti jį penkioms minutėms, kad sriuba įsiskonėtų.

Skanaus!

Šaltinis - "Sezoninė virtuvė", Smaguris, 2014.


Po truputį artėjant rudeniui man visada kyla noras eiti į mišką pagrybauti. Štai ką reiškia būti iš grybautojų šeimos. Šypt. Gerai, kad artėja dar vienos, trumpos, bet jaukios atostogos, galbūt mano norams bus lemta išsipildyti.

Žinoma, dar norėčiau įmerkti koją į Baltijos jūrą, paglostyti šunį, paragauti šašlykų, pabraidyti po ką tik nupjautą žolę, vėl pradėti bėgioti ir jau rimtai ruoštis Vilniaus maratonui bei savo mažajai distancijai, gal truputį palenktyniauti su likimo draugėmis, prikepti pyragų, miegoti iki pietų, paspoksoti į žvaigždes...

Va taip ir svajoju burzgiant kondicionieriui.