2013 m. gruodžio 31 d., antradienis

2013-ųjų istorijos

2013-ieji besibaigiant supratau, kad tai buvo dar vieni mano metai. Šį kartą tikrai geri pasitaikė!Tai buvo drąsos metai. Drąsos ieškoti, drąsos kažką keisti, drąsos atrasti naujus dalykus, drąsos nutraukti nieko neduodančius saitus, drąsos vėl įsimylėti, drąsos būti laiminga ir, žinoma, drąsos kvailystėms.

2013-aisiais turėjau ne vieną rimtą darbinį iššūkį.
Visų pirma, vasarį buvo Knygų mugė, kurioje rūpinausi keturiais knygų pristatymais. Tos keturios dienos su nemažu žiniasklaidos dėmesiu beveik nuvarė mane nuo kojų, bet iš tiesų būtent tada supratau, kad savo profesinėje karjeroje noriu kažko naujo. Tad išėjau į akademinę sritį - Vilniaus Gedimino technikos universitetą, kuriame darbinių iššūkių sulaukiu vos ne kasdien. Visiškai nesigailiu! Dabar galiu kasdien domėtis aviacija, papasakoti, kas yra integriniai grandynai, pasidomėti išmaniaisiais keliais bei bionininėmis galūnėmis ir sužinoti dar daug naujų dalykų. Žinoma, tuo pačiu galiu kasdien bendrauti su skirtingais žmonėmis - juk turiu apie du tūkstančius kolegų. Kai kurie iš jų netgi visai malonūs! :)


2013-ieji buvo kelionių metai. Iš pradžių kelionės apsiribodavo autostrada Vilnius-Kaunas, vėliau teko pakelti sparnus ir toliau. Pavyzdžiui, į Lenkiją ir Mumford and Sons koncertą Varšuvoje; aplankyti draugės, išgerti daug belgiško alaus ir išmokti keliauti vienai Briuselyje; pamatyti Joninių saulėlydį Taline; pafestivaliauti Gdynėje; pagulėti prie pilies Malborke ir galiausiai nueiti į futbolo rungtynes Berlyne. Kitų metų planai kol kas neaiškūs. Žinau tik viena - nuo Lenkijos ir Opener'io pabėgti vis dar nesiruošiu!


Dar 2013-ieji buvo linksmybių metai.
Kiek įmanoma lankiau geros muzikos koncertus. Festivalis, tiesa, šią vasarą buvo tik vienas, bet toks stogą raunantis, kad nesinorėjo net mėginti vėl ieškoti ko nors panašaus. Penkias dienas klausiau mėgstamos muzikos, atliekamos visai čia pat ir gyvai, o vieną naktį netgi pakilau ant minios rankų ir buvau nunešta ten, kur grojo Kings of Leon.
Dar buvo nemažai vakarėlių iki aušros, stalo žaidimų vakarų, juoko kupinų dienų, šokių, keletas labdaringų renginukų, padėtos suruošti įkurtuvės... Tikiu, kad kepenys nelabai dėkoja man už pastaruosius 12 mėnesių, bet... Aš pasitaisysiu!


Tai buvo bėgimo metai! Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad pagaliau apsimoviau sporbačius ir išbėgau. Taip pat klausiau patarimų bėgikams, skaičiau straipsnius, bandžiau ieškoti tinkamiausio maisto, dalintis patirtimi su taip pat lakstančiais kolegomis... Kartais kojos nešdavo toli, kartais - nelabai, bet galų gale rugsėjo viduryje su minia kitų aš nubėgau pirmąjį viešą bėgimą, o šiandien užsiregistravau į kitų metų Vilniaus maratoną. Ten manęs lauks nebe vargani 4,2 kilometro, bet visi 10! Žinoma, tai nėra daug, bet judėsiu po žingsnelį į priekį ir kada nors tikrai nurisnosiu pusmaratonį, o gal ir visą maratoną.


2013-ieji labiausiai buvo žmonių metai.
Naujų pažinčių ir naujų patirčių buvo per akis šiemet vaikštant į aklus pasimatymus, tad kol kas mečiau šitą reikalą. Senų draugų ir naujų patirčių su jais taip pat nestigo. Buvo juoko, buvo ašarų, buvo paslapčių, buvo pokalbių iki išnaktų, buvo apsikabinimų ir patylėjimų drauge, buvo ilgų pasivaikščiojimų, buvo pasiguodimų, buvo keiksmažodžių, buvo... Žodžiu, visko buvo.
Ačiū, draugai, kad esate! Ir būkime kartu kitąmet!

Čia matosi, kokios mažos būna Mažeikių šeimos moterys...

Ai, dar kulinariniai metai buvo!
Tradiciškai, populiariausi metų įrašai:
Kitąmet sau linkėčiau daugiau eksperimentuoti! Ir daugiau rašyti apie maistą, o ne apie save. Galbūt pavyks!

Gražių ir linksmų Naujųjų 2014-ųjų metų!

2013 m. gruodžio 29 d., sekmadienis

Naminiai kalėdiniai kūčiukai

Kalėdos atėjo ir praėjo pakankamai ramiai. Po viso prieššventinio skubėjimo buvo smagu judėti Lietuvos keliais bei geležinkeliais pas tuos žmones, kuriuos norėjau pamatyti. Pasikalbėti, pabūti, tradiciškai persivalgyti (šiemet netikėtai išvengiau silkės, bet vis tiek paragavau 12 Kūčių stalo patiekalų), išpakuoti visą kalną dovanų, o tada dar pačiai pabūti kalėdiniu stebuklu ir šiek tiek pasilinksminti.

Kol kas viskas pagal metų planą. Liko tik kelios dienos pabaigti 2013-ųjų darbus ir ištęsėti duotus pažadus. O tada vėl viskas iš naujo... Tik pavasaris ir vasara su kiekviena diena bus vis arčiau.

Prie pažadų šiemet buvo ir kūčiukų kepimas. Vadinu juos kalėdiniais, nes tradiciniai kūčiukai, dedami ant Kūčių stalo, turėtų būti be kiaušinių, sviesto/margarino ir bijau, kad net cukraus...
Tad čia tikrai pagerintas variantas.

Kalėdiniai kūčiukai
 
Dideliam indui kūčiukų reikės:
šaukštelio sausų mielių
3,5 stiklinių miltų
šaukštelio druskos
0,5 stiklinės cukraus
kiaušinio
100 gramų aguonų
0,5 stiklinės šilto vandens
100 gramų kepinių margarino

Mieles sumaišyti su trimis šaukšteliais šilto vandens ir palikti dešimčiai minučių, kol masė padvigubės.
Miltus sumaišyti su druska. Per vidurį padaryti duobutę, į kurią įmušti kiaušinį ir suberti cukrų. Gerai išsukti tešlą, o tada įmaišyti aguonas.
Supilti mielių masę ir tešlą gerai išminkyti (tai reikėtų daryti bent 10 minučių).
Ištirpinti margariną ir jį pravėsinus supilti į tešlą ir dar kartą gerai perminkyti. 
Tešlą sudėti į miltais pabarstytą dubenį, uždengti švariu medvilniniu rankšluosčiu ir šiltai laikyti, kol tešla pakils. 
Praėjus numatytam laikui iš tešlos gabalėlių formuoti norimo storio juostas. Supjaustyti gabaliukais, sudėti kūčiukus ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepti 200 laipsnių karštumo orkaitėje apie 10-15 minučių, kol kūčiukai įgis gražią rusvą spalvą.

Šaltinis - Tasty art



Kūčiukai buvo išdalinti kaip kalėdinės dovanėlės draugėms ir tėvams. Liko dar pasmaguriavimui prie improvizuoto draugių šventinio stalo - ant jo, kaip visada garbingiausią vietą užėmė sūris ir karštas vynas...

Kalbant apie dovanas, prieš pat šventinį vakarą mane aplankė paštininkė su siuntinuku nuo Kalėdų Senelio slapuko! Šiemet tai buvo Forelle, kuri man atsiuntė sausainių formelių, popierinių keksiukų formelių (kokių, beje, aš ilgai ir nelabai sėkmingai ieškojau, kai labai reikėjo), cinamono lazdelių ir porą vanilės ankščių. Iš blogo juk puikiai matosi, kad saldumynams aš tikrai nesu abejinga ir dovanos bus panaudotos pagal paskirtį!



Šiemet taip pat puikiai nusisekė su valgomomis dovanomis - skaniais sausainiais, arbatomis, kavos gėrimu (pirmą kartą gavau stiklainyje sluoksniuotą kakavos/cukraus/cinamono ir kitų slaptų ingredientų mišinį - labai gražu!). Kartais net ir gaila, kad Kalėdos būna tik vieną kartą per metus!

2013 m. gruodžio 20 d., penktadienis

Keksiukai su medumi ir anakardžių riešutais

Gadau kalėdinę nuotaiką kaip tik įmanydama. Nupirkau visas dovanas ir rimtai imsiuosi valgomų dalykų bei masinio pakavimo šį savaitgalį, klausau klasikinių kalėdinių dainų ir netgi trypčioju į taktą, kai pasitaiko proga, rengiuosi šiltais ir pūkuotais megztiniais, vaikštau į šventinius koncertus ir ten šypsausi nuo ausies iki ausies, o paskui vėl grįžtu į nuolatinę nuovargio būseną. O ta pirštų galiukais paliesta šventinė nuotaika nuo manęs vėl iš naujo pasprunka.

Bet aš stengiuosi bent trumpam pabūti laiminga. Turiu ir įrodymą - naują projektą "365 optimizmo dienos". Kosminėje virtuvėje per 2,5 metų neprirašiau 365 pasakojimų, bet gal su džiaugsmo paieškomis bus lengviau negu su tobulais pyragais? 
Pagyvensim - pamatysim!

Keksiukai su medumi ir anakardžių riešutais

19 nedidelių keksiukų reikės:
100 gramų anakardžių riešutų
100 gramų minkšto sviesto
175 gramų rudojo cukraus
2 kiaušinių
375 mililitrų miltų
šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelio druskos
120 mililitrų pieno
3,5 šaukštų medaus

Riešutus paskrudinti sausoje keptuvėje ir susmulkinti.
Sviestą išsukti su cukrumi. Įmušti kiaušinį, išsukti, tada įmušti bei išsukti ir antrąjį.
Miltus sumaišyti su kepimo milteliais ir druska. Suberti pusę kiekio į sviesto mišinį ir šiek tiek pamaišyti.
Pieną sumaišyti su 3 šaukštais medaus, supilti į sviesto ir miltų masę. Gerai išmaišyti ir suberti likusius miltus bei riešutus. Tešlą išsukti ir padalinti į popierinėmis formelėmis išklotas keksiukų formeles.
Kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje su ventiliatoriumi apie 15-20 minučių.
---
Keksiukai buvo kepti "Pyragų dienai", kurioje VGTU biblioteka, pardavinėdama darbuotojų keptus pyragus, rinko pinigus akcijai "Knygų Kalėdos". Nedideliu indėliu pavyko prisidėti ir mūsų palėpei.
O kitą dieną trumpam apsimečiau Snieguole - pasipuošusi prijuoste su Rudolfu šypsojausi studentams ir dalinau jiems pusrytinę kakavą bei bandeles.

Linkėti visiems geros dienos irgi gali būti smagu!

Kolegos sakė, kad čia matosi mano kontūrai (sakė ir kitaip, bet geriau to nekartosiu...)

P.S. Dalyvauju maisto tinklaraštininkų kalėdinio slapuko akcijoje - mano dovana jau nukeliavo pas Eglę į skruzdėliukų skverą, o aš vis dar laukiu paštininko... Bet jau greitai, aš tikiu!

2013 m. gruodžio 16 d., pirmadienis

Apverstas spanguolių pyragas

Kai visur šviečia kalėdinės lemputės net nepastebi, kaip aplinkui pradeda vykti tikri stebuklai. Pavyzdžiui, imi ir pasikvieti vieną didžiausių maisto kritikų į svečius valgyti pačios kepto pyrago, kuris kainuoja šiek tiek nervų ir orkaitės šveitimo. Bet svečias atsineša vyno ir sekmadienio vakaras lengvai išsitrina iš savaitės. 
Arba netyčia sutinki seniai matytą bei baisiai užsiėmusį žmogų ir sulauki šypsenos. Arba pažiūrėti tris filmus per tris dienas, nes tiesiog gali skirti sau tiek laiko. 

Po kalėdinėmis lemputėmis jau gimsta pažadai kitiems metams. Greitai jais pasidalinsiu, o kol kas laikau čiūrikus, kad man pagaliau užtektų jėgų nuosekliai jų laikytis.

Apverstas spanguolių pyragas

Reikės:
Spanguolėms:
110 gramų sviesto
300 gramų cukraus
2 šaukštų vandens
šaukštelio malto cinamono
350 gramų spanguolių
Tešlai:
225 gramų miltų
2 šaukštelių kepimo miltelių
0,5 šaukštelio druskos
85 gramų sviesto
100 gramų cukraus
110 gramų rudojo cukraus
2 kiaušinių
175 mililitrų grietinės

Sviestu gausiai ištepti apskritą atsegamą kepimo formą. Jos dugną ir kraštus iškloti aliuminio folija.
Paruošti spanguoles: ant vidutinės ugnies išlydyti sviestą, įmaišyti cukrų, vandenį ir cinamoną. Maišyti, kol cukrus ištirps, tada užvirinti ir suberti spanguoles. Gerai išmaišyti, kad spanguolės pasidengtų padažu, o tada supilti į paruoštą kepimo formą.
Dubenyje sumaišyti miltus, kepimo miltelius ir druską. Kitame dubenėlyje kambario temperatūros sviestą išsukti su ruduoju ir paprastu cukrumi iki šviesios purios masės. Po vieną įmušti kiaušinius ir gerai išmaišyti. Įmaišyti grietinę. Suberti sausus produktus ir išmaišyti, kad neliktų miltų gumuliukų. Tešlą supilti ant spanguolių.
Kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje apie 50 minučių arba kol patikrinus pyragą mediniu pagaliuku šis įsmeigtas ir ištrauktas iš kepinio bus švarus. Pyragą 10 minučių atvėsinti, atsargiai apipjauti kraštus, kad atliptų nuo sienelių ir apversti į lėkštę. 

Šaltinis - žurnalas "Virtuvė. Nuo... Iki..." 2011 m. Nr.. 10 (29)



Patingėjusi eiti į turgų (juk jame yra ką pamatyti bei įsigyti ir žiemą, tiesa?), spanguoles pirkau šaldytas - jos buvo milžiniškos! Galbūt dėl to, o galbūt dėl kokių nors kitokių priežasčių, spanguolės neišliko ten, kur gražiai jas sudėjau (t.y. dugne), o nukeliavo kažkur į pyrago vidurį. Na, bet sukantis iš situacijos atradau pyrago puošimo cukraus pudra būdą. Šiek tiek nekeptų spanguolių ant viršaus taip pat niekam nepamaišė ir prie karamelės kalorijų dar davė šiek tiek vitamino C, kurio, manau, dabar man pačiai labai reikėtų bandant nuvaryti aplinkui besisukančias bacilas.

O grįžtant prie kalėdinės atmosferos, norėčiau, kad tie kasdienybės stebuklai taip greitai nepasimestų tarp dienų. Arba kad jų nenuslopintų skubėjimas ir stresas dėl šventinių pirkinių ar dovanų. Galvoju, kad jau viską apmąsčiau, teliko pasirūpinti keletu smulkmenų. Ir pirmą kartą gyvenime iškepti kūčiukų.

2013 m. gruodžio 9 d., pirmadienis

Vištienos suktinukai su paprikomis ir morkomis

Pastarosiomis dienomis jaučiuosi tikra miegapele - galėčiau miegoti kiaurą parą. Na, kartais atsikelčiau užkąsti ir pažiūrėti kokią naujo serialo seriją ir miegočiau toliau... Juk vis tiek didžiąją paros dalį dabar tamsu, turbūt mažai ką praleisčiau.
Kad išeičiau iš šiltos komforto zonos (namų arba, žinoma, darbo) į šaltį ir sniegą, man reikia tikrai daug valios pastangų ir kelių porų pirštinių. Turbūt už tai, kad nemėgstu žiemos, šiandien ji porą kartų rimtai kėsinosi mane pargriauti - ant apledėjusių universiteto laiptų vos vos išsigelbėjau!

Na, bet kalėdines eglutes mieste jau apžiūrėjau, lemputes virtuvėje vis dažniau įsijungiu, kalėdinių filmų sezonas taip pat pradėtas. Reikia išgyventi šias dvi savaites, o tada... Tada vėl viską pradėsim iš naujo - su pažadais, viltimis ir naujai aprengtomis svajonėmis.
---
Kepdama pyragą ir netikėtai neradusi cinamono prisiminiau, kad paskutinį kartą jį dėjau ne į kokį saldumyną, o į vištienos suktinukus su paprikų ir morkų šiaudeliais.

3 porcijoms reikės:
500 gramų vištienos filė juostelių
kelių šaukštelių medaus
vienos morkos
vienos saldžiosios paprikos
200 mililitrų neriebios grietinėlės
žiupsnelio druskos
šaukštelio cinamono

Vištienos juosteles įtrinti medumi, cinamonu ir druska.
Morką ir papriką supjaustyti šiaudeliais. Daržovių šiaudelius įsukti į vištienos juostelę ir ją sutvirtinti dantų krapštuku.
Kepimo indą iškloti folija, sudėti suktinukus, juos pabarstyti dar žiupsneliu cinamono ir užpilti grietinėle. Kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje apie 40 minučių kartais apverčiant arba apšlakstant viršų grietinėle iš indo.
Šaltinis - Cukrinis avinėlis

Paprasti ir skanūs pietūs į darbą išėjo. O vakarinis gaminimo procesas suteikė laiko meditacijai - tepliojantis su medumi ir formuojant suktinukus tai turbūt neišvengiama.

---
Gyvenime už virtuvės ribų tvyro ramybė. Tiksliau, apsipratau su streso kupina kasdienybe ir nuolatiniais "rašto darbais" - pavyzdžiui, šiandien išsiaiškinau, kas per vieni yra išmanieji keliai ir kur tokius galima pamatyti.
Prie nuolatinio skubėjimo bei planų gausos taip pat prisitaikiau. Ir nusprendžiau, kad šią savaitę leisiu sau pailsėti. Didelę įtaką tam padarė pradėtas žiūrėti naujas serialas "The Newsroom" - kaltinu kolegą, kuris man tris kartus apie jį papasakojo ir liepė pažiūrėti. Kai tai galiausiai padariau, neįstengiu atsiplėšti... Viena serija trunka apie valandą, tai įsivaizduojate, kiek miegapelė netenka miego laiko?

Dar sutikčiau savo miego laiką aukoti pyragams (bet šį kartą norėčiau, kad juos keptų man) ir pasimatymams. Netgi tokiems, kai vaikštoma po šventinį miestą sningant didžiuliais kąsniais, o geriant kakavą kalbama tik apie darbus ir senus gerus komfako laikus.
Sakiau, ramu.

2013 m. gruodžio 2 d., pirmadienis

Obuolių pyragas su cinamoniniais trupiniais

Jau kelintą kartą mano nuostabiosios buto draugės pasakoja, kad bendri pažįstami, kartais paskaitinėjantys kometą, galvoja, kad mūsų namuose gaminu tik aš. Ne-tie-sa! Gali būti, kad aš mūsų butelyje esu ta, kuri gamina mažiausiai, bet tiesiog garsiausiai apie tai kalba. 

Pavydžiu V., nes ji moka sumeistrauti salotas kone iš nieko. Dar ji gali suderinti tokius įvairius produktus, kad man telieka pakilnoti antakį ir pasakyti, kad atrodo tikrai skaniai. Norėčiau sakyti, kad su ja dalinamės aistrą kokosų aliejui, bet iš tiesų aš jį tik išoriškai naudoju... Bet va, dėl žemės riešutų sviesto turbūt galėtume ir susimušti!
O štai M. sugeba kuo puikiausiai sunaudoti viską, ką randa šaldytuve ir improvizuoti gamindama (ko jai kaip tiksli receptų sekėja labai pavydžiu!). Ir dar ji verda labai skanią čili sriubą, kuri jau kelintą kartą planuoja atkeliauti į blogą kaip svečio receptas, bet... Vis kas nors nutinka.
Bet pyragus tikrai valgome visos. Tik kai kurios tai daro saikingiau :)


Obuolių pyragas su cinamoniniais trupiniais

Pagrindui reikės:

2 kiaušinių
150 mililitrų grietinės (30 proc. riebumo)
150 gramų cukraus
150 gramų miltų
šaukštelio kepimo miltelių
5 vidutinio dydžio obuolių

Trupiniams reikės:
120 gramų sviesto
150 gramų cukraus
150 gramų miltų
šaukšto cinamono

Obuolius nulupti ir supjaustyti skiltelėmis.
 Pagrindui skirtus ingredientus sumaišyti ir gerai išplakti, kol pasidarys vientisa tirštoka tešla.
Kitame dubenyje pasiruošti trupinius - šaltą sviestą supjaustyti gabaliukais, subėrus miltus, jį pirštais sutrinti iki trupinių. Tada į gautą masę suberti cukrų bei cinamoną ir išmaišyti.
Į kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi, pilti tešlą, ant jos sudėti pjaustytus obuolius, o ant viršaus užberti trupinių sluoksnį.
Pyragą kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje apie valandą.
Skaniausia valgyti dar šiltą ir su ledais!

Šaltinis - Beatos virtuvė: Kepinių knyga, 2012.


O šį savaitgalį mūsų virtuvėje vyko rimtas prieššventinis tvarkymasis! Neatsilikdamos nuo miesto, puošiamės Kalėdoms ir atidarome jų sezoną su karštu vynu, pyragu ir amžinuoju filmu Love Actually. Artimiausias darbas - susidaryti kalėdinių kepinių sąrašą ir surasti dar nebandytus imbierinius sausainius. Pirmosios, kurios jų paragaus, tikrai bus mano nuostabiosios buto draugės!
Juk kartais tikrai apsimoka gyventi su ta, kuri mėgsta girtis savo gaminamais patiekalais, ane?

Kovo 4 d., Varšuva, 7 val. ryto, o mes vaišinamės džiovintomis spanguolėmis


2013 m. lapkričio 27 d., trečiadienis

Bulvių ir moliūgų apkepas su pelėsiniu sūriu

Ilgą laiką galvojau, kad aš atspari stresinėms situacijoms ir be nervų gadinimo, kurį vakare numalšina bokalas alaus, jokių pasekmių nejaučiu. Deja deja... Dar vasario mėnesį po vieno svarbiausių mano karjeroje knygos pristatymo turėjau užsidaryti leidyklos sandėliuke, kad pakvėpuočiau ir atsigaučiau po ūmaus panikos priepuolio. O pastaruoju metu nuo didelių darbinių apkrovų ima svaigti galva. Tiesiogine šių žodžių prasme. Bet vėlgi - pakvėpuoju, pažiūriu, kaip sninga, ir vėl grįžtu į tekstų, pranešimų ir informacijos karalystę kompiuterio ekrane.

Tiesa, pasakiau sau, kad vis dėlto mano prioritetas - laimingas asmeninis gyvenimas, kuriame visada rasčiau kuo džiaugtis, tad ieškau naujų galvos pravėdinimo būdų. Nesitikėjau, bet rusų kalbos žodžių mokymasis taip pat yra labai veiksmingas būdas.
Kitas, jau dažnai mano naudojamas būdas atsipalaiduoti - gaminti (nustebinau, ane?).

Bulvių ir moliūgų apkepas su pelėsiniu sūriu

Reikės:
4-5 bulvių
gabalėlio moliūgo
gabalėlio sviesto
sūrio su mėlynuoju pelėsiu
žiupsnelio druskos ir juodųjų pipirų
nutarkuotos pusės citrinos žievelės
200 gramų riebios grietinėlės

Bulves ir moliūgą nulupti ir supjaustyti plonais griežinėliais. Kepimo skardą ištepti sviestu ir sluoksniais sudėti bulves bei moliūgą. Pabarstyti druska, pipirais ir citrinos žievele, tada supilti grietinėlę. Galiausiai ant viršaus užtrupinti mėlynojo pelėsio skonį ir padėlioti nedidelių sviesto gabaliukų.
Kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 50 minučių.
Kepimo pabaigoje galima užbarstyti dar pelėsinio sūrio - jis apkepo tikrai nepagadins!

Šaltinis - Cukrinis avinėlis


Šiandien dar kartą supratau, kad nesu žiemos žmogus, ir man visiškai nepatinka nei sniegas, nei šaltis, nei gatvėje slidinėjantys troleibusai... Na, nebent galvoje ar ausinėse skamba gera muzika. Naujoji meilė ir vėl dainuoja apie visokius praradimus. O aš kaip tik tikiuosi imti ir  atrasti!
Bet tik laukiu laukiu laukiu...
Kantrybė - juk dorybė, tiesa?

2013 m. lapkričio 20 d., trečiadienis

Turbotinginys su karamele

Kol vieni žmonės primygtinai iš manęs reikalauja pyragų ar tortų, kitiems malonu juos daryti ir dovanoti net be jokių užuominų. Tiesa, šiuo metu, kai darbotvarkėje įsirašau net tą valandą, kai tikrai ruošiu rusų namų darbus (na, gal truputį perdedu, nes va, įrašų papildymui laiko atrandu), pyragų maišymui ir kepimui nelabai turiu noro.
Bet tada, pasitarusi su mama, atradau greitąjį ir skanųjį turbotinginį!

Turbotinginys su karamele
nemažam pyragui reikės:

300 gramų saldžių traškių sausainių - krekerių (ypač tinka su aguonomis)
skardinės karamelizuoto sutirštinto pieno ("Rududu")
200 gramų sviesto
poros saujų mėgstamų riešutų
poros saujų razinų
poros gabalėlių šokolado

Viskas vyksta labai paprastai ir greitai: kambario temperatūros sviestą išsukti su karamele iki vientisos masės. Į ją suberti krekerius ir gerai išmaišyti.
Atsegamos torto formos dugną uždengti maistine plėvele. Į formą dėti pusę karamelės ir krekerių masės, ją suspausti bulvių grūstuvu arba tiesiog šaukštu. Užberti pasmulkintų riešutų ir razinų. Tuomet sudėti likusią masę ir gražiai paskirstyti ją formoje. Viršų apibarstyti tarkuotu šokoladu ar pabarstukais. 
Uždengti maistine plėvele ir dėti į šaldytuvą nakčiai.
Viskas!

Prisipažinsiu, kad man šio pyrago gamyboje daugiausiai laiko atima ne riešutų smulkinimas ar maišymo procesai, bet karamelės skardinės atidarymas. Niekaip nesusidraugauju su atidarytuvu, o galiausiai dar ir susipjaustau pirštus. Bet vis tiek verta!

Dabar, kai galiausiai išbandžiau šitą paprastutį receptą (o jis sugebėjo tarp mano užrašų pasimesti lygiai tris kartus - tiek pat kartų prašiau mamos pakartoti, lyg iš tiesų čia būtų ko neatsiminti), tikiuosi, kad turbotinginys taps dažnu svečiu mano virtuvėje.
Jei tik kas nors sukonstruotų man robotą, atidarantį visas skardines...

---
Na, kol virtuvėje nesiimu didelių iššūkių ir negaminu įmantrių patiekalų, nauji išmėginimai ateina į darbinę sritį. Rytoj laukia net ne vienas, o keli interviu - su linksmais studentais kalbėsim apie makaronus (!), o su rimta dekane - apie ekonomiką ir verslą. Atrodo, po tiesioginio eterio išbandymų kojos tikrai neturėtų drebėti, bet kažkodėl vis tiek nejauku.
Bet va, gal pagaliau imsiu ir tapsiu žurnaliste, kaip kad svajojau mokykloje. Kitos svajonės išsipildymo - knygos pasirodymo - dar teks palūkėti.

Kol kas. Tikiuosi, kad tik iki Knygų mugės.

It's a wonderful, wonderful life, kaip dainuoja Smith & Burrows.

2013 m. lapkričio 16 d., šeštadienis

Canelloni su varške, špinatais ir pomidorų pasta

Šią savaitę turėjau vieną didžiausių ir labiausiai nusisekusių projektų savo darbinėje karjeroje. Simboliška, kad jis buvo susijęs su makaronais! Trumpas reziumė: studentai iš spageti makaronų ir klijų gamino tiltus, kurie turėjo sverti ne daugiau kaip vieną kilogramą, būti ne ilgesni negu vienas metras ir ne aukštesni negu 60 centimetrų. Renginio esmė: toks tiltas turėjo atlaikyti kuo didesnę apkrovą, matuojamą specialiu įtaisu iš laboratorijos.

Nuo pirmadienio iki penktadienio skambinėjau žurnalistams, prižiūrėjau filmavimus, rašiau straipsnius, pranešimus, naujienas, laiškus... Ir net pati pakliuvau į kelis reportažus - pirmajame pavadavau žurnalistą ir buvau mikrofono laikytoja, kitame - neapskaičiavau kameros filmavimo rakurso ir stovėjau kadro kampe šypsodamasi universiteto valdžiai.

O po renginio, kai dalyviai sakėsi kurį laiką nebegalėsiantys į makaronus net žiūrėti, aš kaip tik užsinorėjau ko nors skanaus... Ir spintoje radau canelloni dėžutę!

Canelloni su varške, špinatais ir pomidorų pasta

Reikės:
70 gramų špinatų lapelių
350 gramų riebios varškės
100 gramų grietinės
žiupsnelio malto muskato
druskos, pipirų
70 gramų tarkuoto sūrio
10 canelloni vamzdelių
260 gramų pomidorų pastos
šaukštelio raudonojo vyno acto
2 česnako skiltelių
šaukšto džiovintų bazilikų
alyvuogių aliejaus
gabalėlio sviesto

Špinatus nuplikyti karštu vandeliu, tada perlieti šaltu. Taip padaryti keletą kartų ir gerai nuvarvinti. Susmulkinti.
Varškę ištrinti su keliais šaukštais grietinės, įberti žiupsnelį malto muskato, pagardinti druska ir pipirais, sudėti smulkintus špinatus ir saują tarkuoto sūrio. Gerai išsukti ir gautu įdaru prikimšti canelloni vamzdelius.
Kepimo indą gerai ištepti sviestu, jame gražiai sudėlioti makaronus.

Sukapotą česnaką apkepti alyvuogių aliejuje, sudėti pomidorų pastą, įpilti šaukštelį raudonojo vyno acto. Įmaišyti likusią grietinę, įberti džiovintų bazilikų ir kelias minutes pakaitinti ant nedidelės ugnies. Gautu padažu užpilti makaronus. Apibarstyti likusiu sūriu.

Kepimo indą uždengti folijos lapu ir kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje apie pusvalandį.

Šaltinis - Tasty art (ten rastumėte ir žingsnis-po-žingsnio instrukciją, bet viskas ir taip pakankamai aišku, tiesa?)

Šis įrašas dar turėtų įrodyti, kad aš ne vien pyragus valgau, bet ir normalų maistą!
---
Kaip visada, artėjant žiemos šventėms (na, šiandien ryte pamačiau pirmąjį sniegą, tai ir apie tas šventes jau nebe per anksti kalbėti), naujus įrašus rengti pasidarė daug sunkiau. Pavyzdžiui, kad normaliai nufotografuočiau savo pietus, juos turėčiau pradėti gaminti vos atsikėlusi (t.y. vidurdienį)... Na, bet iš tiesų, liko mažiau nei 40 dienų ir šviesos vėl pradės gausėti!

Bet tas dienas dar reikia išgyventi... Tuo metu klausantis apie bangas ir apie proto pametimą. Na, ir, žinoma, šypsantis gyvenimui ir jo staigmenoms.

 

2013 m. lapkričio 12 d., antradienis

Obuolių tortas su klevų sirupo pertepimu

Taip netikėtai vieną dieną nubudau būdama 25-erių. Pamenu, kad vaikščiojant bendrabučio koridoriais ar piknikaujant su alumi bei submarinu, šis skaičius buvo toks, apie kurį sakydavom nebe toks jaunas. Dabar jau taip nebegalvoju. Ir toliau elgiuosi taip lyg nebūčiau sulaukusi pilnametystės.
Tik atsakomybės jausmas verčia susikaupti ir pripažinti, kad tas ketvirtis amžiaus vis dėlto jau silpnai, bet po truputį atsispindi akyse ir šypsenoje. Nors... Draugai sveikinimo filmuke mane pravirkdė sakydami "O su metais TIKĖKIMĖS ateis ir išmintis".

Tai aš irgi tikiuosi, kad toji išmintis jau nebe už kalnų ir greitai nebesijausiu kaip kvailutė mokinukė. O kol kas, gyvenam kaip jau išeina.
---
Kaip visada, gimimo dienos proga reikalingas tortas. Šį kartą jis buvo obuolių skonio ir su klevų sirupo pertepimu.


Pagrindui reikės:
80 gramų razinų
4 šaukštų vandens
3 obuolių
100 gramų kambario temperatūros sviesto
160 gramų cukraus
2 kiaušinių
280 miltų
1,5 šaukštelio druskos
1 šaukštelio kepimo miltelių
1 šaukštelio cinamono
nutarkuotos citrinos žievelės
2 kiaušinių baltymų

Pertepimui:
100 gramų kambario temperatūros sviesto
100 gramų rudojo cukraus
85 mililitrų klevų sirupo
300 gramų tepamo grietinėlės sūrio (pvz. Philadelphia)

Pirmiausia gaminti pagrindą: razinas dėti į nedidelį puodą, užpilti vandens ir kaitinti ant silpnos ugnies, kol razinos sugers vandenį. Nukelti nuo ugnies ir palikti atvėsti.
Obuolius nulupti ir supjaustyti nedideliais kubeliais.
Sviestą išsukti su cukrumi iki purumo, po vieną įmušti ir išmaišyti kiaušinius. Sudėti obuolius, razinas, citrinos žievelę ir išmaišom.
Miltus, druską, kepimo miltelius ir cinamoną sumaišyti atskirame dubenyje ir įmaišyti į tešlą. Kiaušinio baltymus išplakti iki standžių putų ir taip pat įmaišyti į tešlą.

Tešlą supilti į kepimo popieriumi išklotą kepimo formą ir kepti maždaug 1 ar 1,5 valandos 170 laipsnių temperatūroje. Kai pagrindas iškeps (patikrinimui, kaip visada, naudoti pagaliuko testą), palikti jį atvėsti formoje.

Gaminti pertepimą: sviestą išsukti su cukrumi iki purios masės, supilti klevų sirupą, išsukti. Tuomet įmaišyti kreminį sūrį.

Pyrago pagrindą perpjauti išilgai pusiau, užtepti pusę pertepimo masės. Ant viršaus dėti likusį pagrindo lakštą, o tada viršų bei šonus aptepti likusiu glaistu. Papuošti migdolų plokštelėmis.

Šaltinis - Little World

Torto užteko 11 žmonių! 



Tiek tortas, tiek šampanas buvo greitai sunaikintas, tad dabar gimimo dieną man primena raudonas (!) skrudintuvas virtuvėje ir gėlės ant mano stalo. Galėčiau gimtadienį švęsti kelis kartus metuose vien dėl gaunamų gėlių... Ir dėl tų pačių gėlių bei didesnio uogų pasirinkimo norėčiau būti gimusi vasarą... Bet ir rudenį įmanoma suktis iš padėties.
O gimtadienines depresijas, kaip visada, vaikau darbais. Ką gali žinoti, gal ir ten kas nors įdomaus gali nutikti?

2013 m. lapkričio 7 d., ketvirtadienis

Obuolių ir kuskuso plokštainis

Kai kolegos pradeda klausinėti, kada aš iškepsiu arba bent parodysiu kokį nors pyragą, tenka atsidusti ir nubraukti dulkes nuo receptų knygų bei archyvų ir surasti laisvą valandėlę kepimui bei rašymui.
Kartais norisi, kad paroje būtų bent keliomis valandomis daugiau, - tada spėčiau parašyti ar atrašyti laiškus seniems draugams, pasimokyti rusų ir kitokių kalbų, rasti ir nusipirkti gražiausią suknelę gimtadieniui, sutvarkyti namus, padaryti dar melejoną smulkių darbelių, o galiausiai išsimiegoti.

Bet, kaip pasakė vienas labai mane prajuokinęs internetinis paveikslėlis: adulthood - if you're not tired, you're not doing it right.



Obuolių ir kuskuso plokštainis

0,5 stiklinės kuskuso kruopų
0,5 stiklinės miltų
0,5 stiklinės rudojo cukraus
200 gramų sviesto
3 didelių obuolių

Dubenyje sumaišyti kuskuso kruopas, miltus ir rudąjį cukrų. Sviestą ištirpdyti ir sumaišyti su sausaisiais produktais.
Obuolius nulupti ir supjaustyti skiltelėmis. Sumaišyti su tešla.
Gautą masę sudėti į kepimo popieriumi išklotą formą ir kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje apie 50 minučių.

Šaltinis - Rudens žaidimai pagal Virtuvės mitų griovėjus, 2013 Nr. 2
 
Pyragas švelniai karamelinis ir tikrai visai skanus. O pagaminimas užtrunka realiai tik vos ilgiau nei tiesiog supjaustyti obuolius. Pyragą dar galima cukraus pudra pabarstyti, bet man nieko nebereikėjo. Tiesa, šiek tiek jautėsi kietesni kuskuso grūdeliai, bet pabrinkinus juos svieste kiek ilgiau (t.y. nors truputį pabrinkinus, nes aš to nedariau), saldumynas turėtų tapti tobulas!

Ruduo ir Berlyne ruduo

Savaitgalį, kai jau galutinai atsigausiu po trumpų atostogų Vokietijos sostinėje, laukia dar vieno - jau antrojo - gyvenime torto kepimas. Kaip gaila, kad negimiau vasarą, kai aplinkui pilna visokių uogų, kurie puikiai tinka saldumynams... Rudenį dažniausiai tenka suktis iš padėties ir šokoladintis arba ieškoti naujų skonių, kaip kad aš ir pasistengsiu padaryti.

Tad savaitgalio planai tokie, kaip ir visai neseniai vienoje S raide pažymėtoje knygoje perskaitytas sakinys: Tačiau dabar jos pačios darbų sąraše daugybė nepalyginamai svarbesnių dalykų: a) išgelbėti svogūnus, kurie tuoj pridegs keptuvėje; b) pagaminus tobulą lazaniją išgelbėti ateitį su Viliu; c) išgelbėti pasaulį.

2013 m. spalio 27 d., sekmadienis

Keksiukai su kriaušėmis

Rytais be žadintuvo labiausiai nemėgstu to tylaus, bet labai įkyraus balselio galvoje, kuris pradeda kalbėti vos pirmą kartą prabundu iš sapnų. Jis dažniausiai pasakoja man, ką turėčiau šiandien nuveikti ir kaip aš švaistau tą brangų laiką gulėdama lovoje. Kartais man pavyksta jį nutildyti ir dar ramiai pamiegoti iki tokio paros laiko, kai jau nebereikia pusryčių ir iš karto galima gaminti pietus, bet kartais pasijaučiu labai kalta ir dar truputį pasiginčijusi su savimi skubu keltis.

Šį savaitgalį turėjau visokiausių planų, bet lengva ranka jų atsisakiau, kad galėčiau daryti tai, ko tą akimirką labiausiai norėjosi, pavyzdžiui, išgerti dar vieną taurę vyno ar žiūrėti interviu su A.M, net tada, kai tai reiškė smarkų vėlavimą į vakaro pasimatymą su giminaičiais.
Juk kartais to laisvės jausmo ir pritrūksta iki pilnos laimės. Tiesa, kartais užtenka vieno keksiuko...


Keksiukai su kriaušėmis

16 nedidelių keksiukų reikės:
2 kiaušinių
70 gramų cukraus
50 gramų miltų
gabalėlio imbiero (apie 3 cm ilgio)
0,5 šaukštelio kepimo miltelių
3 nedidelių kriaušių

Baltymus atskirti nuo trynių.
Trynius išplakti su cukrumi iki purios masės. Įtarkuoti imbierą, suberti miltus, sumaišytus su kepimo milteliais.
Baltymus išplakti iki standžių putų, atsargiai sumaišyti su trynių mase.
Vieną kriaušę nulupti ir supjaustyti kubeliais. Sumaišyti su tešla.
Likusias kriaušes (lupti nebūtina) supjaustyti skiltelėmis.
Tešlą supilti į formeles, į kiekvieną keksiuką įsmeigti po kelias kriaušės skilteles.
Kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje apie 15-20 minučių.

Šaltinis - Rudens žaidimai pagal Virtuvės mitų griovėjus, žurnalas-albumas 2013 m. Nr. 2

Tiesa, VMG šiuos keksiukus kepė su obuoliais, bet tą dieną, kai aš norėjau tai daryti, visi namie laukę obuoliai jau buvo įdaryti džiovintomis slyvomis ir kepė orkaitėje, tad teko suktis iš padėties.
Keksiukai buvo labai minkšti ir purūs, tokius valgiau tikrai pirmą kartą.


Dar kalbant apie savaitgalio aktualijas - viduryje nakties važiuojant namo ir stebint miesto šviesas labai tinka garsiai klausytis dainos apie proto praradimą. O tada persukti laikrodžio rodykles ir miegoti miegoti miegoti žinant, kad pusryčiams bus galima suvalgyti dar vieną keksiuką nesibaiminant dėl pasikeisiančių apimčių.

2013 m. spalio 21 d., pirmadienis

Pappardele makaronai su pomidorais, gražgarstėmis ir mocarela

Pastaruoju metu per dieną parašau apie 20 darbinių laiškų, kartais dar sukurpiu kilometro ilgio laišką toli esantiems draugams, beriu žodžius ant elektroninio popieriaus lapo word'e... Raštu pasakoju apie naujus išradimus, bendradarbiavimo formas, sutartis, garsius mokslininkus ir dar melejoną dalykų, kurie dažniausiai man neatrodo labai įdomūs, tad labai stengiuosi, kad jie tokiais taptų. Tad kartais susikaupti ilgesniems pasakojimams čia tiesiog nebeturiu jėgų.
Ypač tokiomis dienomis kaip ši - apniukusiomis, vėjuotomis ir lietingomis. Tada tiesiog norisi sėdėti su aviečių arbatos puodeliu ir susisukus į pledą užsimiršti su užrašytomis ar suvaidintomis kitų žmonių istorijomis, nes savosios kelia norą bėgti.

Žmonės (ir gūglas) kalba, kad angliavandeniai kelia nuotaiką, tad pamėginkim! Pappardele makaronai su pomidorais, gražgarstėmis ir mocarela ilgai laukė savo eilės ir va, pagaliau  pasirodo.

4 porcijoms reikės:
400 gramų pappardele makaronų
2 šaukštų alyvuogių aliejaus
česnako skiltelės
350 gramų vyšninių pomidorų (tinka, žinoma, ir paprasti)
poros saujų gražgarsčių lapelių
gabalėlio mocarelos
druskos, pipirų
tarkuoto parmezano

Dideliame puode pasūdytame vandenyje išvirti makaronus al dente, o kol makaronai verda pasiruošti produktus: česnako skiltelę sukapoti, vyšninius pomidorus perpjauti per pusę, mocarelą susmulkinti.
Keptuvėje įkaitinti alyvuogių aliejų, jame nuolat maišant apkepti česnaką. Sudėti pomidorus, juos pagardinti druska bei pipirais, kaitinti 2-3 minutes, kol suminkštės.
Išvirusius makaronus nuvarvinti ir dėti į keptuvę su pomidorais. Tuomet sudėti gražgarsčių lapelius ir mocarelą, maišant dar pakaitinti, kol lapeliai suvirs.
Apibarstyti parmezanu ir patiekti!

Šaltinis - Italijos virtuvė. Žingsnis po žingsnio, Smaguris, 2013.

Knyga "Italijos virtuvė. Žingsnis po žingsnio" man labai patinka dėl savo paveikslėlių, galėčiau kasdien vartyti ir seilę varvinti, gal net valgyti nebereikėtų... Būtų gerai! O šiaip... Apie Italijos virtuvę dar ne viskas pasakyta! Laikau čiūrikus, kad mano ilgi pavasario vakarai apie ją skaitant nenueitų šuniui po uodega...

Kaip šeštadienį dainavo Foje (o paskui man dar ilgai ilgai skambėjo galvoje) - aš tikiu, kad viskas bus gerai ir mes gyvensim ilgai, laimingai ir gražiai...

 
Dar vienas būdas atitrūkti nuo savo gyvenimo ir jo problemų ar neaiškumų - susipažinti su naujais žmonėmis ir pabūti su jais kelias valandas nedidelėje uždaroje erdvėje. Pavyzdžiui, automobilyje, riedančiame keliu Šiauliai - Vilnius. Ne visos patirtys ten būna malonios, bet štai šį savaitgalį susipažinau su kalėjimo prižiūrėtoju, turizmo agentūros atstovu, kuris žino visus pigius skrydžius, mergina, mokančia akrobatikos triukų ant stulpo, ir kultūristų porele, kurie kilogramais valgo mėsą, bet niekada neragauja pyragų ar bandelių... Kaip taip įmanoma???
Bet reikės ir man kada pradėti mažinti saldumynų kiekį. Na, nuo kito mėnesio. Ne, nuo Naujųjų pavyzdžiui. Arba tada, kai sukaks trisdešimt. Tai dar turiu laiko! :)

2013 m. spalio 14 d., pirmadienis

Apverstas kriaušių pyragas su kardamonu

Po galbūt kiek slogaus savaitgalio su mintimis apie pasaulio laikinumą ir nuolatinį laukimą, kol kažkas baigsis/kažkas grįš/kažkas nuvažiuos, ir naktinės vyno terapijos pažadėjau sau ne vieną dalyką. Pirmąjį prisiekiu sau kiekvieną sykį po panašių progų - daugiau bendrauti su giminaičiais, su kuriais atrandu daugiau bendrumų nei tik kraujo lašelį.

O antrąjį irgi dažnai primenu sau - net sunkiausiomis akimirkomis reikia nepamiršti kuo nors pasidžiaugti. Kad ir lapais, smagiai šiugždančiais po kojomis. Juk nesvarbu, kiek Tau metų, penki ar dvidešimt penki, po juos vis tiek norisi pabraidyti... O tada išsikepti rudeniu kvepiantį pyragą ir valgyti jį sėdint parke ar tiesiog automobilių stovėjimo aikštelėje ant bortelio.

Apverstas kriaušių pyragas su kardamonu
Reikės:
70 + 100 gramų sviesto
150 + 200 gramų cukraus
3 kriaušių
šaukštelio kardamono grūdelių
200 gramų miltų
2 šaukštelių kepimo miltelių
2 kiaušinių
120 mililitrų pieno
šaukštelio malto cinamono

Kepimo formos dugną iškloti kepimo popieriumi ir jį plonu sluoksniu padengti sviestu. Kriaušes nulupti ir supjausčius skiltelėmis išdėlioti ant kepimo formos dugno. Apibarstyti kardamono grūdeliais (aš turėjau tik maltą kardamoną ir, manau, kad pyragas dėl to nė trupučio nepablogėjo).

Pagaminti karamelę: puode ištirpinti 70 gramų sviesto, tada supilti 150 gramų cukraus ir nuolat maišyti, kol cukrus pradės tirpti ir pavirs į tirštą karamelę. Atsargiai, būtų gerai nenusideginti! Dar karštą karamelę užpilti ant kriaušių.

Kiaušinių trynius atskirti nuo baltymų. Minkštą likusį sviestą išsukti su likusiu cukrumi, tryniais ir cinamonu. Miltus sumaišyti su kepimo milteliais ir pakaitomis su pienu nuolat maišant suberti į tešlą. Paskutinius atsargiai įmaišyti iki standumo išplaktus baltymus.
Tešlą vienodu sluoksniu užpilti ant kriaušių. Pyragą kepti 170 laipsnių temperatūroje 30-40 minučių, kol jis pakils ir iškeps.

Iškepusį atsargiai apversti taip, kad kriaušės atsidurtų pyrago viršuje, nuimti kepimo popierių ir palikti atvėsti. Galima dar pabarstyti cinamonu, bet nebūtina.

Šaltinis - Virtuvė. Nuo... Iki... 2013 nr. 9-10 (51-52)
 
Mano valgytojos net neišlaukė, kol karamelė normaliai sustings, tad ragavome kone iš karto. Labai geras pyragas, labai! O karamelės gamybos metamorfozes tikrai smagu pamatyti savo akimis ir pajusti rankos skausmą ją maišant, kad nepridegtų. Pyragas tikrai to vertas!


O šiandien nuo besitęsiančio rudeninio egzistencinio liūdesio mane išgelbėjo laiškas nuo tolimos šalies aviacijos kompanijos, kuri pasiūlė man vėl ateiti pas juos į atranką. Jeigu tik greitai išmoksiu susirišti tobulą kuodelį, kuris neiširtų po trijų žingsnių siūbavimo aukštakulniais, tada... Gal ir pamėginsiu. 
Juk ir Katare galėčiau kepti pyragus. Šypt.

2013 m. spalio 8 d., antradienis

Keptų nektarinų salotos su mocarela

Tik šiandien galų gale pastebėjau, kad medžiai nusispalvino lapus geltonai ir raudonai. Netikėtai pakėliau galvą nuo rusų kalbos konspektų (taip, dariau namų darbus tik važiuodama į pamoką) ir ruduo smogė man iš pasalų. Dabar yra tas gražiausias ir tikriausias rudens metas, kai galima rinkti lapus, į kišenes susikrauti dar nepastebėtus kaštonus, vaikštinėti gatvėmis su kavos ar arbatos puodeliu rankose ir džiaugtis, kad nelyja ar nesninga.

Bet ankstyvas kėlimasis ryte, kai už lango tamsu, o namie šalta kaip šaldytuve, greitai gali pribaigti visą norą džiaugtis grožiu aplinkui... Tad mintyse niūniuoju dainas apie formaldehidą ar cukrų ir savo nuotaiką gerinu saldumynais arba nektarinais.

Keptų nektarinų salotos su mocarela

Reikės: 
6 nektarinų
žiupsnelio druskos
3 didelių saujų gražgarsčių lapų
mėlynojo svogūno
mocarelos
4 šaukštų balzamiko acto
2 šaukštelių medaus
2 šaukštelių garstyčių
skiltelės česnako
6 šaukštų alyvuogių aliejaus
šaukšto riebios grietinėlės
druskos, juodųjų pipirų

Nektarinus padalinti ketvirčiais, išimti kauliukus, pabarstyti žiupsneliu druskos ir apšlakstyti alyvuogių aliejumi. Kepti gerai įkaitintoje orkaitėje ant grotelių, kol suminkštės.
Paruošti padažą: dubenyje sumaišyti actą, medų, garstyčias, trintą česnako skiltelę ir pamažu pilant alyvuogių aliejų maišyti, kol padažas taps vientisos konsistencijos. Įmaišyti grietinėlę, pagardinti druska ir pipirais.
Gražgarsčių lapelius ir griežinėliais pjaustytą svogūną sumaišyti su padažu. Ant viršaus dėti keptus nektarinus ir plėšytą mocarelą.


Šaltinis - "Virtuvė. Nuo... Iki..." (receptas iškirptas iš kažkurio numerio...)

Originaliame recepte kepami persikai, bet aš pamačiau akciją nektarinams ir išbandžiau su jais. Manau, kad nieko nepraradau. Visų iškeptų nektarinų nesudėjau į salotas - likusius suvalgiau vienus. Irgi buvo labai skanu.


Aktualijos iš darbinio fronto - persitvarkėme kabinetą ir dabar sėdžiu "kubike", kokius rodo per amerikiečių filmus bei serialus. Būtų visai smagu, jei kolegos kiekvieną kartą nejuokautų "eik atgal į būdą" tema. Nes trečią dieną iš eilės tai jau tikrai nebelinksmina.
Bet va, artėjant pusmečio sukakčiai universitete, pagaliau jaučiuosi sėdinti savo kėdėje ir susipažįstu su vis daugiau žmonių (turėti 2000 kolegų tikrai ne juokas!), o su kai kuriais jau pradedu "tujintis". Pasiekimai!
Tik galėtų tos atostogos greičiau ateiti...

2013 m. spalio 3 d., ketvirtadienis

"Kviečiu į svečius" ir pyragėliai su kalakutiena

Kartais po įvairiausia veikla užpildytų vakarų taip gera atsisėsti namie, apsimūturiuoti pledais ir apsimovus vilnones kojines mintyse perkratyti viską, ką naujo sužinojai ir patyrei per pastarąsias dienas.
Mano patirtis: per vieną dieną paėmiau tris interviu - apie lėktuvų kompaniją ir mokslinius tyrimus, apie filmų kūrimą mobiliaisiais telefonais ir apie robotus. Dar dvi nuostabios grupės per tris valandas (paklausom Balthazar ir Editors dabar!), viena sulaužyta būgnų lazdelė, iškovota po garbingo stumdymosi, vienas išprašytas mediatorius (mieli draugai iš paauglystės, ar nieko neprimena?) ir visa diena euforijos. Dar buvo "Tyrėjų naktis" su naujais atradimais - biomechanika ir primityviaisiais robotukais iš dantų šepetėlių. Ir dar suruoštos dvejos vaišės: vienos skirtos draugo įkurtuvėms, kitos - labdaringam tikslui ir "Maisto bankui".

Taip, šiemet su M. dalyvavome akcijoje "Kviečiu į svečius" ir sekmadienio popietę su draugais ragavome visokių skanių dalykų, o paskui draugiškai suaukojome 256 litus.


Meniu buvo du karštieji patiekalai - čili sriuba ir omletas su cukinija, bet jie į kadrą nepapuolė. O nuotraukoje matote lavašo suktinus su krabų lazdelėmis, gvakamolę, varškės tinginį su bruknėmis ir mėlynėmis, užtepą pavadinimu "Skaniukas", daržovių mirkalą, keksiukus su bananais ir šokoladu bei pyragėlius su kalakutiena.

Maždaug 60 vieno kąsnio pyragėlių reikės:
500 gramų šaldytos bemielės sluoksniuotos tešlos
2 nedidelių svogūnų
2 vidutinio dydžio morkų
400 gramų kalakutienos faršo
žiupsnelio kmynų
žiupsnelis džiovintų čiobrelių
druskos, juodųjų pipirų
kiaušinio
2 šaukštų maltų džiuvėsėlių

Paruošti įdarą: smulkiai supjaustyti svogūną, morkas sutarkuoti šiaudeliais. Svogūnus pakepinti, kad suminkštėtų, po to sudėti morkas ir 5 patroškinti.
Pakepintus svogūnus ir morkas sumaišyti su kalakutienos faršu, įberti prieskonių , įmušti kiaušinį, suberti džiuvėsėlius ir viską sumaišyti.

Ant atšildyto tešlos lakšto krašto guldyti iš įdaro suformuotą dešrelę, užkloti ją tešla ir nupjauti nereikalingą jos dalį. Apversti, suklijuoti tešlos kraštus pirštais, prispausti siūlę ir guldyti dešrelę ta siūle žemyn. Taip susitvarkyti su visa tešla. Ritinėlių viršų patepti kiaušinio plakiniu ir supjaustyti mažais gabalėliais.
Juos dėti į kepimo popieriumi arba folija išklotą skardą ir kepti 190 laipsnių karštumo orkaitėje 15-20 minučių.

Šaltinis - Metai Beatos virtuvėje, Laisvos valandos, 2010.

"Kviečiu į svečius" tikrai nusisekė, kitais metais kartosim! Tik gal kiek mažiau maisto priruošime. Šypt.


Va čia buvau pripažinta virtuvės valdove!

Ir turbūt kol namie neprasidės šildymo sezonas vis tiek reikės kuo daugiau judėti ir prisikurti kuo daugiau planų. Tiesiog dėl šilumos. Arba vaikščioti į svečius ten, kur galima rasti besikūrenantį židinį.

2013 m. rugsėjo 24 d., antradienis

Vištų šlaunelės su citrinomis ir čiobreliais

Kuo daugiau reikalų ir darbų - tuo mažiau laiko nesąmonių prisigalvojimui. Todėl dabar iš įtempto darbo ir laisvalaikio kalendorių išbraukiau visas mintis apie tai, kad liūdna/ruduo/kodėl-aš-nieko-gero-gyvenime-nenuveikiau/niekas-manęs-nemyli ir t.t., ir pan. Tik vogčiomis prisirinkau kišenes kaštonų ir kartais leidžiu sau romantiškai pasvajoti, kad važiuoju į Paryžių ir ragauju juos keptus tiesiog gatvėje.

O kol kas pati savo orkaitėje kepu vištų šlauneles ir gardinu jas citrina ir čiobreliais.

Dviems su puse porcijos reikės:
5 vištų šlaunelių
šaukšto alyvuogių aliejaus
3 šaukštų sviesto
2 skiltelių česnako
3 nedidelių svogūnų
citrinos
2 šaukštų čiobrelių
šaukšto citrinos sulčių

Dubenėlyje sumaišyti aliejų, ištirpintą sviestą, traiškytas česnako skilteles, citrinų sultis ir smulkiai kapotus šviežius arba džiovintus čiobrelius. Gautu marinatu ištrinti vištų šlauneles ir marinuoti mažiausiai 30 minučių.
Ketvirčiais supjaustyti svogūnus, griežinėliais suraikyti citriną.
Pasimarinavusią vištieną dėti į folija išklotą skardą ir kepti iki 220 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 15 minučių. Tuomet į tą pačią skardą sudėti svogūnus ir citrinos griežinėlius, kepti dar 20-25 minutes, kol mėsa bus minkšta ir lengvai skirsis nuo kaulo.
Garnyrui labiausiai tinka orkaitėje keptos bulvės ir cukinijos.

Šaltinis - Virtuvė. Nuo... Iki... (nežinau nei koks numeris, nei kokie metai - lapelis iškirptas mėtėsi stalčiuje...)

Tarp visų laisvalaikio reikalų supratau, kad noriu mokytis, tad pradėjau lankyti rusų kalbos kursus. Gos-pa-dy, kaip keista vėl grįžti į mokyklos suolą ir neparuošus namų darbų bijoti, kad pakvies atsakinėti... Žodžiu, kol kas nėra lengva, bet po pamokos apima euforija, kad va-ėmiau-ir-perskaičiau-rusišką-žodį.
Ir kaip sunku suprasti, kad dabar jau ne taip paprasta būti gerąja mokine!
Nieko, greitai priprasiu.

2013 m. rugsėjo 16 d., pirmadienis

Obuolių pyragas su griliažu

Praėjusi savaitė buvo pilna netikėtumų, nusivylimų, darbų ir rudeniškos nuotaikos, kuri dažniausiai nėra gera ar optimistiška. Tad sekmadienį beliko tik bėgti nuo visų blogų minčių ir, galiausiai, nuo savęs pačios. Bėgti Vilniaus gatvėmis iki ims durti ne tik paširdžius, bet ir visą kūną, o tada bėgti dar greičiau ir finišuoti raudonai kaip burokas.
Apdovanojau save!

Nubėgau mini-maratoną - 4,2 km, likau 409 iš 1600+ dalyvių ir dabar vėl truputį liūdžiu, kad negalėsiu sudalyvauti artimiausiame bėgime Vilniuje. Tada jau būtų galima rimčiau pasivaržyti ir mėginti gerinti rekordus.
Kitą rudenį tikrai imsiu 10 km - va jau ir viešai prisižadėjau, bus gėda neišpildyti.

Na, nors bėgime esu motyvuota ir noriu kažko siekti. Kitose gyvenimo sferose šiuo metu sunkesnė situacija. Ir čia man reikia gausesnės palaikymo komandos negu bėgant.

Dar pyragų kepime jaučiu pagyvėjimą. Ir visokiame kitokiame gaminime. Rudeninis turgus vis dar pilnas visokių skanumynų!

Tad vieną gražų sekmadienį kepimo entuziasmo ir apsilankymo Kalvarijose įkvėptas ant mano virtuvės stalo atsirado obuolių pyragas su griliažu ir "Vytautu".

Pyragui reikės:
150 gramų sviesto
230 gramų miltų
6 šaukštų cukraus
žiupsnelio druskos
80-100 mililitrų "Vytauto"
700 gramų obuolių
šaukšto cinamono
6 griliažinių saldainių

Šaltą sviestą sutarkuoti stambia tarka vis padažant į miltus. Tuomet suberti 2 šaukštus cukraus, žiupsnelį druskos ir pirštais pasmulkinti sviestą, kad jis susimaišytų su miltais. Po truputį pilti "Vytautą" ir peiliu maišyti, kad masė suliptų į vieną tešlos gumulą (jis neturi būti šlapias!)
Stalą pabarstyti miltais ir greitai iškočioti plonesnį nei vieno centimetro tešlos lakštą. Jį atsargiai dėti į kepimo popieriumi išklotą kepimo formą, suformuoti kraštelius.
Ant tešlos dėti plonomis riekelėmis pjaustytus obuolius (taip, jų bus laaaabai daug!), pabarstyti likusiu cukrumi ir cinamonu. Galiausiai viršų pabarstyti smulkintais griliažiniais saldainiais ir kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40-45 minutes.

Šaltinis - beatosvirtuve.lt

Man obuolių buvo daugoka kaip įprastinei atsegamai torto formai (niekada nežinau tikslių jos išmatavimų...), tad susikaupė kiek sulčių viduje, bet jos netrukdė pyrago skoniui. Jį netgi visai nesunkiai transportavau tiek į savo darbovietę, tiek į mugę Gedimino prospekte - ten buvau skolinga skanėstą už pernelyg uolų šaldytuvo tvarkymą.


Prasidėjus dar vienai ilgai ir sunkiai rudens savaitei, supratau, kaip svarbu aplink save turėti žmones, kurie palaikys bet kurioje situacijoje, parašys linksmą žinutę, kai norėsi trankyti galvą į stalą, paglostys galvą, išklausys, prajuokins, kartu rinks kaštonus, gers kavą ir grožėsis fontanais... Žodžiu, visada reikia palaikymo komandos gyvenimui.
Nes tikrai yra dalykų, kurių negalėtum, o ir nenorėtum, padaryti būdamas vienas. Va su tais žmonėmis ir reikia valgyti pyragus sekmadieniais.

2013 m. rugsėjo 8 d., sekmadienis

Miežinių kruopų salotos su čiorizo dešra

Sentimentų savaitgalis - su jau rudeniškais saulės spinduliais, su seniai matytais žmonėmis, su muzika - ta, kuri atkeliavo iš paauglystės ar pirmos jaunystės laikų, ir ta, kuri mėgstama dabar, su pyragais, su laiškais ir su svajonėmis.

Kol sekmadieniai saldžiai kvepia pyragais, savaitės dienos būna daug paprastesnės. Nors kartais ir jos nuskaidrinamos stalo žaidimų sesijų ar krepšinio seansų ant kambario sienos peržiūrų (kaimynai, manau, jau ruošia naują užrašą - prašau vakarais nerėkauti).
Po tokių emocingų ir ilgų vakarų per pietus norisi suvalgyti ką nors aštresnio, kad neužeitų jokie snauduliai. O tą puikiai daro miežinių kruopų salotos su chorizo dešra.


Dviems porcijoms reikės:
pakelio greitai paruošiamų miežinių kruopų ("Nature")
50 gramų aštrios čiorizo dešros
poros saujų šviežių špinatų lapelių
pusės mėlynojo svogūno
poros šaukštų alyvuogių aliejaus
druskos, pipirų

Miežines kruopas išvirti.
Dešrą ir svogūną supjaustyti norimo dydžio gabalėliais.
Sumaišyti kruopas, dešrą, svogūną, nuplautus ir gerai nusausintus špinatų lapelius. Pagardinti druska ir pipirais, apšlakstyti alyvuogių aliejumi.
Viskas!

Šaltinis - Vasara pagal virtuvės mitų griovėjus, 2013 m. Nr. 1

Mano greitosios ir skubiosios čiorizo paieškos vieną vasaros vakarą buvo bevaisės, tad aš naudojau paprastą dešrą ir česnakų bei aitriųjų pipirų skonio alyvuogių aliejų. Puikiai tiko!


O jau kitą sekmadienį manęs laukias pirmasis viešas bėgimas Vilniaus maratono metu. Jau peržengiau penkių kilometrų ribą - štai ką gali reguliaros treniruotės ir geri bėgimo bateliai! Na, dar sportinis azartas ir varžymasis su draugais, kam geriau sekasi.
Buvau sugalvojusi ir į dar vieną bėgimą užsirašyti, bet supratau, kad tą pačią dieną būsiu už 200 kilometrų nuo Vilniaus ir klausysiuos dar vieno atlikėjo iš mokyklos laikų - Andriaus Mamontovo... Ir tai irgi bus sentimentų diena. Turbūt jų dabar vis daugės ir daugės, artėjant ketvirčio amžiaus jubiliejui, o gyvenimui vis dar sukantis keistais ir nenuspėjamais ritmais.

2013 m. rugsėjo 2 d., pirmadienis

Itališkas omletas su cukinijomis ir paprikomis

Vasara baigiasi ne su paskutine rugpjūčio diena, tikrai ne! Man vasara dar tęsiasi mintyse. Nesvarbu, kad rytais minant į darbą dviračiu žvarbus vėjas taikosi nukąsti ausis ir nosį, o vakarais futbolo stadione tas pats šaltukas grįžta ir vėl kėsinasi į rankų bei kojų pirštus. Nesvarbu, kad ruduoja kaštonų lapai, kad dažniau norisi arbatos ir šiltų kojinių, o ne alaus lauko kavinėje, kad mieste vėl prasidėjo kamščiai ir suvažiavę studentai užima visas mėgstamiausias ramias vietas (net parduotuvę prie darbo...).

Ne, vasara dar nesibaigė! Ir tas lietus man neįrodys priešingai!

Naujųjų mokslo metų proga kolegoms kepiau alaus pyragą, kuriame dėl rugsėjo 1-osios "sausojo įstatymo" alų pakeitė gira, nors labiau norėjau iškepti ką nors su cukinija. Galbūt kitam saldumynų pirmadieniui.
O cukinijas reikėjo sunaudoti kam nors kitam. Pavyzdžiui, omletui.

Itališkas omletas su cukinijomis ir paprikomis
Dviems nedidelėms porcijoms arba vienai didžiulei reikės:

Pusės vidutinio dydžio cukinijos
nedidelės oranžinės paprikos
4 kiaušinių
saujos tarkuoto sūrio
poros šaukštų sviesto 
druskos ir juodųjų pipirų

Cukiniją supjaustyti plonais griežinėliais. Į keptuvę dėti šaukštą sviesto ir jame pakepinti cukiniją, kol suminkštės. Iš keptuvės griežinėlius perkelti į popieriniu rankšluosčiu iškoltą lėkštę - kad susigertų riebalų perteklius.
Į keptuvę sudėti likusį sviestą.
Kiaušinius išplakti su žiupsneliu druskos. Plakinį supilti į keptuvę, ant viršaus išdėlioti cukinijos griežinėlius ir plonais šiaudeliais pjaustytą papriką, užberti sūrio, pagardinti pipirais. Kepti ant nedidelės ugnies.
Kai omleto apačia sutvirtės, atsargiai apversti arba visą keptuvę dėti į įkaitintą orkaitę su grilio funkcija ir kepti, kol omletas galutinai iškeps. Ir valgyti cukinijas!

Idėja - žurnalas "Debesys" 


Kai vakar truputį suliūdėjau dėl įvairių gyvenimiškų dalykų, supratau, kad su rudeniu dažniausiai prasideda ir uogienių sezonas. O uogienė visada gali atnešti tik teigiamas emocijas! Šiemet jas teiks dar ir krepšinio čempionatas, ir muzikiniai atradimai, ir knygyniai renginiai, ir Vilniaus maratonas, ir italų kalbos kursai, ir apsilankymai futbolo stadione... Tik spėk suktis ir gaudyti už uodegos paskutinius sprunkančios vasaros spindulius.

2013 m. rugpjūčio 27 d., antradienis

Varškės tinginys su avietėmis

Vasarą visada uždera gimtadienių. Viskas aplinkui žydi ir kvepia, nėra problemų nupirkti gražią ir nelabai brangią puokštę ar už save kone didesnių kardelių (mama vis vadina jas gladijolėmis ir mane kiekvieną kartą suglumina šis jų vardas).

O šie metai turtingi jubiliejais. Kol iki maniškio liko dar keletas mėnesių, atšventėm apvalų tėčio gimtadienį. Taip, kaip ir priklauso, - su putojančiu vynu ir avietėmis kvepiančiu varškės tinginiu.

Pyragui reikės:
400 gramų trapių sausainių (naudojau kondensuoto pieno skonio "Selgos" sausainius)
400 gramų 9 proc. riebumo varškės
200 gramų sviesto
150 gramų cukraus
kelių lašų vanilės esencijos
litro aviečių

Kambario temperatūros sviestą išsukti su cukrumi. Įlašinti vanilės esenciją. Į išsuktą sviestą dalimis sudėti varškę ir išmaišyti iki vientisos masės.
Sausainius sulaužyti ir sudėjus į sviesto-varškės masę gerai išsukti. Ten pat sudėti didžiąją dalį aviečių (pasilikti šiek tiek papuošimui) ir dar kartą išmaišyti.
Apvalią torto formą atsegamais kraštais iškloti kepimo popieriumi, o kraštus patepti aliejumi. Sukrėsti tinginio masę į formą, gražiai pasiskirstyti joje ir papuošti.
Uždengti maistine plėvele ir palikti šaldytuve bent kelioms valandoms, o geriausia - per visą naktį. Tada pyragas nebijos net ilgesnės nei 3 valandų kelionės Lietuvos keliais ir visos dienos stalo papuošimo funkcijos atlikimo.

Šaltinis - sezoninevirtuve.lt


Savaitgalį su tėčiu išbandėme ir ankstų rytinį pasivaikščiojimą po mišką. Grybų derlius nedžiugino, tad liko kiti malonumai - paukščių čiulbesių klausymas, laipiojimas per kelmus ir erškėtrožių vaisių (!) ragavimas. Buvo visai skanūs.
Jei dar būčiau pasiėmusi bėgimo batelius, tos dvi laisvos dienos būtų buvusios iš viso tobulos. Dabar teko pasitenkinti pasivaikščiojimu kaimo keliukais ieškant pabėgusio šuns ir greičio ruožų bėgant iki sodo ieškant skaniausių obuolių ar slyvų, kol jų nenuskynė kas nors kitas. Juk vis dar vasara...
Dar bent keturias dienas!

2013 m. rugpjūčio 21 d., trečiadienis

Baravykų sriuba

Pastarąjį mėnesį, kaip niekada anksčiau, suėmiau save į rankas ir pradėjau intensyviai sportuoti - prie bėgiojimo bet kokiu oru (kaitra, lietus, škvalas) pridėjau mankštą, o dabar nusprendžiau nugalėti savo seną baimę ir visiškai netikėtai įsigijau dviratį.
Per pirmąjį pasivažinėjimą sukėliau dvi mažas avarines situacijas - vieną su kitu dviračiu, antrą - su greituoju autobusu. Tad artimiausiu metu galite mane aprūpinti šalmu ir visokiomis kitomis apsaugos priemonėmis. Arba didesniu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų.
Juokauju, viskas man bus gerai. Juo labiau, kad tuoj ir baigsis tas dviračių sezonas.

Kodėl taip nutiks - nutylėsiu. Tik pasakysiu, kad artėjantis sezonas turi ir savų privalumų. Pavyzdžiui, išėjus pasivaikščioti į mišką gali parsinešti atsargų tamsiems ir alkaniems vakarams. Arba išsivirti sriubą.

Baravykų sriuba

4 porcijoms reikės:
10-15 gražių baravykų
šaukšto sviesto
1,5 litro vištienos sultinio
druskos
juodųjų pipirų
1,5 svogūno
100 gramų šoninės
5 vidutinio dydžio bulvių

Baravykus nuvalyti - atsikratyti žemių ir šapaliukų. Tada supjaustyti griežinėliais ir apkepinti svieste.
Bulves nuskusti, nuplauti ir supjaustyti. Sudėti į puodą ir užpilti sultiniu. Virti apie 40 minučių. Besibaigiant šiam laikui į būsimą sriubą sudėti pakepintus baravykus ir dar kiek pavirti. Pagardinti druskas ir juodaisiais pipirais.
Smulkiai supjaustyti svogūną ir šoninę. Pastarąją pakepinti keptuvėje, o kai paleis riebaliukus, sudėti ir svogūnus. Viską pakepinus sukrėsti į sriubą.
Nukėlus nuo ugnies kiek luktelėti ir tuomet jau ragauti!

Šaltinis - Beatos virtuvė, Laisvos valandos, 2009.



Pastaraisiais metais bent po kartą išsiruošiu į grybų paieškas. Žinoma, dažniausiai tai kainuoja saldų rytmetinį miegą, mažiausiai tris uodų įkandimus ir dažnai užplūstančią baimę sutikti laukinį žvėrį. Tėtis, kuris mūsų šeimoje yra didžiausias grybavimo entuziastas, savo pasakojimais apie sutiktus šernus ir briedžius tikrai nepadeda. O ir vaikščioti į mišką nustojau tada, kai mane užpuolė kitų grybautojų šuo (kaip ironiška - aš tokia šunų mylėtoja, bet vis tiek vienas egzempliorius sugebėjo mane gerai išgąsdinti)...

Galbūt todėl savo dviratį pavadinau žvėriškai - Bagira. Kas nepamenate, buvo toks multikas apie Mauglį, o jo draugė buvo pantera tokiu vardu. O gal taip nutiko dėl to, kad dviratis papuoštas leopardiniais raštais, kurie bus labai madingi tą jau artėjantį sezoną, kurio pavadinimo vis dar neminėsiu. O gal tiesiog tikiuosi būti nebe grybas kelyje... Kas čia žino!