2013 m. spalio 27 d., sekmadienis

Keksiukai su kriaušėmis

Rytais be žadintuvo labiausiai nemėgstu to tylaus, bet labai įkyraus balselio galvoje, kuris pradeda kalbėti vos pirmą kartą prabundu iš sapnų. Jis dažniausiai pasakoja man, ką turėčiau šiandien nuveikti ir kaip aš švaistau tą brangų laiką gulėdama lovoje. Kartais man pavyksta jį nutildyti ir dar ramiai pamiegoti iki tokio paros laiko, kai jau nebereikia pusryčių ir iš karto galima gaminti pietus, bet kartais pasijaučiu labai kalta ir dar truputį pasiginčijusi su savimi skubu keltis.

Šį savaitgalį turėjau visokiausių planų, bet lengva ranka jų atsisakiau, kad galėčiau daryti tai, ko tą akimirką labiausiai norėjosi, pavyzdžiui, išgerti dar vieną taurę vyno ar žiūrėti interviu su A.M, net tada, kai tai reiškė smarkų vėlavimą į vakaro pasimatymą su giminaičiais.
Juk kartais to laisvės jausmo ir pritrūksta iki pilnos laimės. Tiesa, kartais užtenka vieno keksiuko...


Keksiukai su kriaušėmis

16 nedidelių keksiukų reikės:
2 kiaušinių
70 gramų cukraus
50 gramų miltų
gabalėlio imbiero (apie 3 cm ilgio)
0,5 šaukštelio kepimo miltelių
3 nedidelių kriaušių

Baltymus atskirti nuo trynių.
Trynius išplakti su cukrumi iki purios masės. Įtarkuoti imbierą, suberti miltus, sumaišytus su kepimo milteliais.
Baltymus išplakti iki standžių putų, atsargiai sumaišyti su trynių mase.
Vieną kriaušę nulupti ir supjaustyti kubeliais. Sumaišyti su tešla.
Likusias kriaušes (lupti nebūtina) supjaustyti skiltelėmis.
Tešlą supilti į formeles, į kiekvieną keksiuką įsmeigti po kelias kriaušės skilteles.
Kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje apie 15-20 minučių.

Šaltinis - Rudens žaidimai pagal Virtuvės mitų griovėjus, žurnalas-albumas 2013 m. Nr. 2

Tiesa, VMG šiuos keksiukus kepė su obuoliais, bet tą dieną, kai aš norėjau tai daryti, visi namie laukę obuoliai jau buvo įdaryti džiovintomis slyvomis ir kepė orkaitėje, tad teko suktis iš padėties.
Keksiukai buvo labai minkšti ir purūs, tokius valgiau tikrai pirmą kartą.


Dar kalbant apie savaitgalio aktualijas - viduryje nakties važiuojant namo ir stebint miesto šviesas labai tinka garsiai klausytis dainos apie proto praradimą. O tada persukti laikrodžio rodykles ir miegoti miegoti miegoti žinant, kad pusryčiams bus galima suvalgyti dar vieną keksiuką nesibaiminant dėl pasikeisiančių apimčių.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą