Pappardele makaronai su pomidorais, gražgarstėmis ir mocarela

Pastaruoju metu per dieną parašau apie 20 darbinių laiškų, kartais dar sukurpiu kilometro ilgio laišką toli esantiems draugams, beriu žodžius ant elektroninio popieriaus lapo word'e... Raštu pasakoju apie naujus išradimus, bendradarbiavimo formas, sutartis, garsius mokslininkus ir dar melejoną dalykų, kurie dažniausiai man neatrodo labai įdomūs, tad labai stengiuosi, kad jie tokiais taptų. Tad kartais susikaupti ilgesniems pasakojimams čia tiesiog nebeturiu jėgų.
Ypač tokiomis dienomis kaip ši - apniukusiomis, vėjuotomis ir lietingomis. Tada tiesiog norisi sėdėti su aviečių arbatos puodeliu ir susisukus į pledą užsimiršti su užrašytomis ar suvaidintomis kitų žmonių istorijomis, nes savosios kelia norą bėgti.

Žmonės (ir gūglas) kalba, kad angliavandeniai kelia nuotaiką, tad pamėginkim! Pappardele makaronai su pomidorais, gražgarstėmis ir mocarela ilgai laukė savo eilės ir va, pagaliau  pasirodo.

4 porcijoms reikės:
400 gramų pappardele makaronų
2 šaukštų alyvuogių aliejaus
česnako skiltelės
350 gramų vyšninių pomidorų (tinka, žinoma, ir paprasti)
poros saujų gražgarsčių lapelių
gabalėlio mocarelos
druskos, pipirų
tarkuoto parmezano

Dideliame puode pasūdytame vandenyje išvirti makaronus al dente, o kol makaronai verda pasiruošti produktus: česnako skiltelę sukapoti, vyšninius pomidorus perpjauti per pusę, mocarelą susmulkinti.
Keptuvėje įkaitinti alyvuogių aliejų, jame nuolat maišant apkepti česnaką. Sudėti pomidorus, juos pagardinti druska bei pipirais, kaitinti 2-3 minutes, kol suminkštės.
Išvirusius makaronus nuvarvinti ir dėti į keptuvę su pomidorais. Tuomet sudėti gražgarsčių lapelius ir mocarelą, maišant dar pakaitinti, kol lapeliai suvirs.
Apibarstyti parmezanu ir patiekti!

Šaltinis - Italijos virtuvė. Žingsnis po žingsnio, Smaguris, 2013.

Knyga "Italijos virtuvė. Žingsnis po žingsnio" man labai patinka dėl savo paveikslėlių, galėčiau kasdien vartyti ir seilę varvinti, gal net valgyti nebereikėtų... Būtų gerai! O šiaip... Apie Italijos virtuvę dar ne viskas pasakyta! Laikau čiūrikus, kad mano ilgi pavasario vakarai apie ją skaitant nenueitų šuniui po uodega...

Kaip šeštadienį dainavo Foje (o paskui man dar ilgai ilgai skambėjo galvoje) - aš tikiu, kad viskas bus gerai ir mes gyvensim ilgai, laimingai ir gražiai...

 
Dar vienas būdas atitrūkti nuo savo gyvenimo ir jo problemų ar neaiškumų - susipažinti su naujais žmonėmis ir pabūti su jais kelias valandas nedidelėje uždaroje erdvėje. Pavyzdžiui, automobilyje, riedančiame keliu Šiauliai - Vilnius. Ne visos patirtys ten būna malonios, bet štai šį savaitgalį susipažinau su kalėjimo prižiūrėtoju, turizmo agentūros atstovu, kuris žino visus pigius skrydžius, mergina, mokančia akrobatikos triukų ant stulpo, ir kultūristų porele, kurie kilogramais valgo mėsą, bet niekada neragauja pyragų ar bandelių... Kaip taip įmanoma???
Bet reikės ir man kada pradėti mažinti saldumynų kiekį. Na, nuo kito mėnesio. Ne, nuo Naujųjų pavyzdžiui. Arba tada, kai sukaks trisdešimt. Tai dar turiu laiko! :)