Turbotinginys su karamele

Kol vieni žmonės primygtinai iš manęs reikalauja pyragų ar tortų, kitiems malonu juos daryti ir dovanoti net be jokių užuominų. Tiesa, šiuo metu, kai darbotvarkėje įsirašau net tą valandą, kai tikrai ruošiu rusų namų darbus (na, gal truputį perdedu, nes va, įrašų papildymui laiko atrandu), pyragų maišymui ir kepimui nelabai turiu noro.
Bet tada, pasitarusi su mama, atradau greitąjį ir skanųjį turbotinginį!

Turbotinginys su karamele
nemažam pyragui reikės:

300 gramų saldžių traškių sausainių - krekerių (ypač tinka su aguonomis)
skardinės karamelizuoto sutirštinto pieno ("Rududu")
200 gramų sviesto
poros saujų mėgstamų riešutų
poros saujų razinų
poros gabalėlių šokolado

Viskas vyksta labai paprastai ir greitai: kambario temperatūros sviestą išsukti su karamele iki vientisos masės. Į ją suberti krekerius ir gerai išmaišyti.
Atsegamos torto formos dugną uždengti maistine plėvele. Į formą dėti pusę karamelės ir krekerių masės, ją suspausti bulvių grūstuvu arba tiesiog šaukštu. Užberti pasmulkintų riešutų ir razinų. Tuomet sudėti likusią masę ir gražiai paskirstyti ją formoje. Viršų apibarstyti tarkuotu šokoladu ar pabarstukais. 
Uždengti maistine plėvele ir dėti į šaldytuvą nakčiai.
Viskas!

Prisipažinsiu, kad man šio pyrago gamyboje daugiausiai laiko atima ne riešutų smulkinimas ar maišymo procesai, bet karamelės skardinės atidarymas. Niekaip nesusidraugauju su atidarytuvu, o galiausiai dar ir susipjaustau pirštus. Bet vis tiek verta!

Dabar, kai galiausiai išbandžiau šitą paprastutį receptą (o jis sugebėjo tarp mano užrašų pasimesti lygiai tris kartus - tiek pat kartų prašiau mamos pakartoti, lyg iš tiesų čia būtų ko neatsiminti), tikiuosi, kad turbotinginys taps dažnu svečiu mano virtuvėje.
Jei tik kas nors sukonstruotų man robotą, atidarantį visas skardines...

---
Na, kol virtuvėje nesiimu didelių iššūkių ir negaminu įmantrių patiekalų, nauji išmėginimai ateina į darbinę sritį. Rytoj laukia net ne vienas, o keli interviu - su linksmais studentais kalbėsim apie makaronus (!), o su rimta dekane - apie ekonomiką ir verslą. Atrodo, po tiesioginio eterio išbandymų kojos tikrai neturėtų drebėti, bet kažkodėl vis tiek nejauku.
Bet va, gal pagaliau imsiu ir tapsiu žurnaliste, kaip kad svajojau mokykloje. Kitos svajonės išsipildymo - knygos pasirodymo - dar teks palūkėti.

Kol kas. Tikiuosi, kad tik iki Knygų mugės.

It's a wonderful, wonderful life, kaip dainuoja Smith & Burrows.