2012 m. lapkričio 17 d., šeštadienis

Užtepėlių balius. Trečia dalis.

Draugą nelaimėje pažinsi. Visiškas šios savaitės moto.
Labai džiaugiuosi, kad turiu tokių žmonių, kurie padeda pačiais sunkiausiais momentais, atneša į lovą puodelį arbatos ir džiuvėsėlių, pažiūri kartu kvailą serialą ir vėliau vis pasidomi, kaip jaučiuosi. Ir kad mūsų skoniai filmams sutampa. Dėl to visai nesunku atsilyginti už gerumą ir šeštadienį atsikėlus anksčiau nei vidurdienį  kartu kelias valandas šveisti man pirmą kartą matomus namus. O paskui prisišveisti picų ir aptarinėti sukneles, šukuosenas ir nagų laką.

Tos mergaitės visada liks mano mergaitės. Net tada, kai mus po Lietuvą ar po visą pasaulį išblaškys savi reikalai. O mergaičių būrelyje dabar labai madinga vaišintis užtepėlėmis. Tad gimtadienio meniu būtinai turėjo būti ir jų.

Krabų lazdelių ir agurko užtepėlė
Vieno vidutinio dydžio agurko
Krabų lazdelių pakuotės
Didelės saujos krapų
Poros šaukštų majonezo
Druskos, pipirų

Agurką nulupti ir stambiai sutarkuoti. Krabų lazdeles supjaustyti. Susmulkinti krapus. Viską sumaišyti su keliais šaukštais majonezo ir pagal skonį įdėti druskos bei pipirų.



Varškės ir lašišos užtepėlė 
200 gramų liesos varškės
100 gramų rūkytos lašišos
kelių šaukštų majonezo
Saujos krapų
Druskos, pipirų

Lašišą supjaustyti. Krapus susmulkinti. Varškę išsukti su majonezu, sudėti lašišą, krapus. Gerai išmaišyti ir įdėti druskos bei šviežiai maltų pipirų.




Vištienos ir varškės kremo užtepėlė
300 gramų vištienos krūtinėlės
vidutinio dydžio svogūno
400 gramų varškės kremo
alyvuogių aliejaus
šaukšto grūdėtųjų garstyčių
druskos, juodųjų pipirų.

Krūtinėlę išvirti ir supjaustyti kubeliais. Pusžiedžiais supjaustytą svogūną keptuvėje aliejuje kepinti tol, kol suminkštės. Atvėsinti.
Vištieną, svogūną, varškės kremą ir garstyčias dėti į smulkintuvą ir sutrinti iki vientisos masės. Pagardinti druska bei pipirais.

Šaltinis - 7 ingredientai, Virtuvės mitų griovėjai, 2012.


Vištienos užtepėlės išėjo kiek daugiau nei pusės litro (o gal net daugiau nei 0,7 l...) stiklainėlis. Bet ji labai skaniai valgėsi ir kitą rytą pusryčiams. Iš viso, pogimtadieniniai ar pošventiniai pusryčiai yra labai smagus dalykas. Juk tikrai ne kasdien pusryčiams be jokios sąžinės graužaties galima valgyti tortą...


Šį kartą po gimtadienio man norisi galvoti ne apie artėjančias Kalėdas (nors šiandien ant mūsų namų sienos jau apsigyveno pakabinta eglutė), bet apie pavasarį ar net vasarą ir lenkiškas linksmybes. Tikrai ir kitąmet ruošiuosi beveik visą savaitę gyventi palapinėje ir linksmintis pagal mėgstamą muziką su tūkstančiais kitų tokių  pamišėlių. Gal tada neteks tiek daug braidyti po purvynus... Nors tai nebuvo taip blogai iš tiesų!

P.S. Prieš metus buvo - Užtepėlių balius. Antra dalis, o dar anksčiau - Užtepėlių balius. Šitie įrašai yra vieni populiariausių šiame bloge ir atveda man kone daugiausiai svečių. Vat ir pasigyriau :)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą