Women are made to be loved, not understood, - netyčia perskaičiau kažkur socialinių tinklų sraute Oskaro Vaildo citatą ir supratau, kad tą turėtų žinoti kiekvienas vyras, bandantis sieti savo gyvenimą su moterimi. Bent mano atveju, nežinia iš kur atsiradusios emocijos dažnai paima viršų, o tada... O vaikyti, tik laikykis.
Tylųjį pyktį ir nepasitenkinimą gyvenimu labiausiai inspiruoja artėjantis gimtadienis. Nesuprantu, kaip kai kurie žmonės gali imti ir tiesiog pamiršti saviškį. Aš, artėjant lapkričiui, visada pradedu kapstytis metų suvestinėje, žiūrėti, ką gero padariau, o ko - ne, ką galiu vadinti savo pasiekimais, o ką - nusivylimais ir pan. Tuomet po šiek tiek savigraužos ir savęs apgailėjimo, atsistoju nuo lovos ir imuosi veiksmų. Šiemet kol kas vis dar esu įvykių peržiūrėjimo stadijoje, kad galėčiau nuspręsti, kurios gyvenimo srities tvarkymo imtis pirmiausia.
O kol sprendžiu rimtus reikalus, reikia suvalgyti ką nors skanaus. Pavyzdžiui, trupininį obuolių ir cukinijų pyragą. Karštas jis labai derėtų su vaniliniais ledais.
Reikės:
Trapiai tešlai:
100 gramų sviesto
2 šaukštų cukraus
kiaušinio trynio
ketvirtadalio šaukštelio kepimo miltelių
2 šaukštų grietinės
žiupsnelio druskos
300 gramų miltų
Įdarui:
200 gramų valytos cukinijos
2 didelių valytų obuolių
pusės indelio kondensuoto pieno
pusės citrinos žievelės
Pagaminti tešlos trupinius: pašildytą sviestą išsukti su cukrumi, druska, kiaušinio tryniu ir grietine. Miltus sumaišyti su kepimo milteliais. Ant miltų dėti išsuktą sviestą ir trinant tarp pirštų suformuoti trupinius. Juos uždengti ir pastatyti šaltai maždaug pusvalandžiui, kad sukietėtų.
Cukiniją ir obuolius supjaustyti mažais kubeliais, sumaišyti su kondensuotu pienu ir tarkuota citrinos žievele.
Į paruoštą formą suberti pusę tešlos trupinių, uždėti obuolių ir cukinijų įdaro, o tuomet - likusius tešlos trupinius.
Kepti 190 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie 25-30 minučių.
Šaltinis - Virtuvės mitų griovėjų žurnalas-albumas "Rudens žaidimai", 2013 Nr. 2
Šiemet ir vėl gimimo dienos proga pasidovanoju sau kelionę. Tiksliau, ją man padovanojo universitetas, išsiunčiantis mane į komandiruotę Kopenhagoje. Tiesa, tai nebus Italija su paprastu ir skaniu maistu kiekvienoje kavinukėje, karščio bangomis, leidžiančiomis miegoti atvirais langais, ir daug laisvo laiko, šiek tiek burbant, kad seminarų vedėjai prastai kalba angliškai. Baiminuosi, kad tai bus nekokio oro ir smarkaus taupymo dienos gyvenant devynių kvadratinių metrų kambarėlyje ir maitinantis... Hm, tiesą sakant, nežinau kuo. Bet galbūt darbinga savaitė svečioje šalyje prisidės prie profesinės srities pergalvojimo ir prioritetų perdėliojimo.
To sau ir linkiu.
O ir savo mėgstamiausią vaikystės pasakų veikėją Undinėlę pamatysiu. Ko daugiau reikia gimtadienio proga?
Tik kad kas nors iškeptų skanų tortą ir nereikėtų to daryti pačiai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą