Ruduo yra toks metas, kai aš sujautrėju. Nors turbūt geriau sakyti, kad rudenį tiesiog paaštrėja emocijos. Mane lengviau prajuokinti, lengviau pravirkdyti, lengviau paskatinti susimąstyti apie tai, kaip aplinkui klostosi gyvenimo įvykiai. Gaila, kad emocijų pliūpsniai smarkiai vargina ir kelias dienas iš eilės smarkiai džiaugtis nėra taip paprasta, kaip galėtų atrodyti.
Ruduo dar yra toks metas, kai labai lengvai prisikabina visokio plauko bacilos. Jomis, žinoma, ne taip lengva atsikratyti, ypač tuomet, jei negali leisti sau kelias dienas nesikelti iš lovos. Tad per pastarąsias dienas pastebėjau, kad po aštunto arbatos puodelio per dieną man ima svaigti galva...
Prie patarimų, ką daryti peršalus, dažnai rašoma - vartoti daug skysčių, gerai vėdinti kambarius, valgyti lengvą maistą. Tad ta proga prisiminiau salotas iš vasaros. Su keptais burokėliais ir pelėsiniu sūriu.
Reikės:
3-4 didelių burokėliųšaukšto alyvuogių aliejaus ir žiupsnelio druskos kepimui
pusės stiklinės kuskuso kruopų
3-4 saujų mėgstamų salotų lapų
100 gramų mėlynojo pelėsio sūrio
saujos graikinių riešutų
2 šaukštų alyvuogių aliejaus
2 šaukštelių medaus
2-3 šaukštų citrinos sulčių
Burokėlius nulupti ir supjaustyti skiltelėmis, apšlakstyti alyvuogių aliejumi ir pabarstyti druska. Skilteles berti ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepti apie pusvalandį 200 laipsnių kaitrumo orkaitėje.
Kuskuso kruopas užpilti verdančiu vandeniu, kad gerai jas apsemtų ir uždengus palikti 5 minutėms. Salotas nuplauti, nusausinti ir suplėšyti didesniais gabalais. Tuščioje, gerai įkaitintoje keptuvėje ant vidutinės ugnies šiek tiek paskrudinti graikinius riešutus, kad įgautų atspalvį. Sūrį supjaustyti kubeliais ar sulaužyti mažesniais gabalėliais.
Paruošti užpilą: į dubenėlį supilti alyvuogių aliejų, medų ir citrinos sultis. Plakti šluotele ar šakute, kol padažas sutirštės. Sumaišyti su atvėsusiomis kuskuso kruopomis.
Į dubenį kloti salotų lapus, paskleisti kuskusą, suberti pakepintus burokėlius, pabarstyti graikiniais riešutais ir sudėti pelėsinio sūrio gabaliukus.
Skanaus!
Šaltinis - Vilkyškių pieninės reklaminis lankstinukas, prie kurio prisidėjo Beata.
Mano matematikos mokytoja sakydavo, kad paverkti yra labai sveika - organizmas taip pašalina pavojingus šlakus. Nors iki šiol nežinau, kas per vieni tie šlakai, patarimu vis dar tikiu. Taip pat nujaučiu, kad čia tik dalis tiesos, juk juokas taip pat gali daryti stebuklus. Tačiau pati turiu keistą savybę - kai pradedu smarkiai smarkiai ir nuoširdžiai juoktis po kelių akimirkų tas juokas virsta ašaromis ir netgi kūkčiojimu. Aš tiesiog negaliu nieko su savimi padaryti - taip yra ir viskas. Taip nutinka, kai kutendama artimą žmogų pati juokiuosiu daugiau negu jis, kai matau, kaip mažas šuniukas užpuola tą patį artimą žmogų, gulintį ant grindų, ir bando ne tik jį užlaižyti, bet ir sukramtyti jo ausį, kai pati esu smarkiai kutenama...
Taip ir supuosi emocijų sūpynėse.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą