Bananiniai keksiukai su karamele

Šių dienų aktualija, be abejo, yra šaltis. Apie jį kalbama namie, darbe, kavinėse, gatvėse, autobusuose... Žodžiu, neišvengiama tema. Taip, man irgi šalta - nosiai, dvejomis pirštinėmis apmautoms rankoms, niekaip neatitirpstantiems kojų pirštams... Bet po kelių puodelių arbatos arba po lengvos mankštos, kuria gali tapti tiesiog patrypčiojimas vietoje arba keli šokių žingsneliai virtuvėje, kūno temperatūra normalizuojasi ir vėl galima gyventi toliau.

Kai taip šalta, norisi tiesiog miegoti arba bent jau gulėti lovoje, žiūrėti filmus ir skaniai valgyti. Gal dar išgerti karšto vyno - juk jis tinka ne tik per Kalėdas, tiesa? Galbūt taip ir reikės padaryti jau visai greitai ateisiantį savaitgalį...

O prie karšto vyno/kakavos/arbatos puikiai derėtų ir bananiniai keksiukai su karamele.

Keksiukams reikės:

200 gramų sviesto

200 mililitrų cukraus

5 kiaušinių

šaukštelio kepimo miltelių

400 mililitrų miltų

2 bananų

8 Karvutės saldainių

vienos tarkuotos citrinos žievelės

Sviestą išsukti su cukrumi. Po vieną įmušti kiaušinius. Suberti su kepimo milteliais sumaišytus miltus ir gerai išmaišyti. Suberti tarkuotą citrinos žievelę.

Bananus ir saldainius susmulkinti ir įmaišyti į tešlą.

Keksiukų formeles iškloti popieriukais, pilti tešlą ir kepti 175 laipsnių karštumo orkaitėje apie pusvalandį.

Šaltinis - Virtuvės mitų griovėjų žurnalas-albumas, nr. 3 (žiema), 2013

Pagal VMG, tai turėjo būti vienas pyragas, tačiau aš norėjau daugiau mažų džiaugsmų, tai iškepiau 16 keksiukų, o kas liko paverčiau plokščiu nedideliu pyragu, nuo kurio saldumo ir karameliškumo norėjosi laižytis pirštus.

---

Geroji žiemos ir šalčių pusė yra ta, kad visi stengiasi išsitraukti kuo storesnius ir linksmesnius megztinius (aš, žinoma, ne išimtis, o dėl pastarųjų dienų šilumos labiausiai esu dėkinga tobulajai mezgėjai - mamai!), tad kasdien galima šiek tiek pasityčioti iš savęs ir tapimo meškučiu. Nuo šalčio saugančios juokingos kepurės iš karto atjaunina mane mažiausiai 7 metais, tad pardavėjos vėl pradeda prašyti asmens dokumentų perkant nekaltą šampano butelį... Tuo dar niekada nesiskundžiau!

Blogesnioji žiemos pusė - darosi vis sunkiau skaityti viešajame transporte. Juk knygos puslapius vartyti nenusimovus pirštinių yra tikrai nemažas iššūkis! Gerai, kad bent troleibuso langų nereikia kas rytą nugrandyti prieš važiuojant į darbą...

O šiaip, aš tikrai nesu žiemos žmogus... Tai gal jau ir užteks tų šalčių, ką? Aš juk noriu suknelę apsivilkti ir nenušalti blauzdų bei kelių... Negi tiek daug prašau, m?