2012 m. birželio 13 d., trečiadienis

Avižiniai bananiniai sausainiai su šokoladu ir riešutais

This is it.

Šįryt mane pažadino mintis, kad išskrendu į Paryžių. Iš karto po jos atskriejo kita mintis - ką dar turiu pasiimti/kaip tai įdėti į lagaminą/kaip padaryti, kad jis nesvertų daugiau nei 10 kilogramų/kodėl... ir t.t. Žodžiu, galvoje chaosas, bet bent šiandien jis smagus ir linksmas.

Taip vyko pasiruošimas kelionei.


Kadangi savo būsimiems draugams prancūzams, maloniai sutikusiems mus apgyvendinti savo namuose, prisižadėjome naminių sausainių, po pastarųjų dviejų dienų jau galėčiau atidaryti sausainių kepyklėlę ir toliau ramiai juos kepti žiūrėdama, kaip 22 vyrukai spardo kamuolį ir bando įmušti įvartį.

Pirmieji sausainiai vyrukams buvo avižiniai-bananiniai su šokoladu ir riešutais.  Čia kaip ir tarpinis variantas tarp šokoladinių sausainių ir avižinių sausainių.



Avižiniai bananiniai sausainiai su riešutais ir šokoladu

Reikės:
210 gramų miltų
šaukštelio druskos
šaukštelio kepimo miltelių
160 gramų kambario temperatūros sviesto
200 gramų cukraus
kiaušinio
šaukštelio vanilės ekstrakto
1 didelio arba 2 mažų bananų
100 gramų avižinių dribsnių
100 gramų smulkiai sukapoto pieniško šokolado
70 gramų smulkintų skrudintų lazdyno riešutų

Iki purios baltos masės išsukti sviestą su cukrumi, įmušti kiaušinį, sudėti vanilę, druską ir gerai išsukti. Tada įmaišyti trintus bananus. Į šią masę sudėti miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, ir gerai išmaišyti.
Sudėti avižinius dribsnius, riešutus bei šokoladą ir gerai išsukti.
Kepimo skardą iškloti kepimo popieriumi, dėti po pusę šaukšto tešlos, kiek suploti šakute. Tarp sausainių palikti tarpus, kad kepdami jie turėtų, kur plėstis. Kepti apie 12-14 minučių, kol krašteliai lengvai paruduos. Atvėsinti skardoje, nes tik iškepę sausainiai labai trapūs.
O tada pakuoti ir vežti į pasaulio kraštą arba valgyti vietoje ir vaišinti geriausius draugus.


O rytoj - blogo gimtadienis! Ta proga suvalgysiu bagetę ar ragelį su šokoladu ir išgersiu vyno ant Senos kranto... Nežinau, ar per metus mano rašymo ar gaminimo įgūdžiai patobulėjo, čia turbūt ne man spręsti. Bet matau, kad skaitytojų kiekis padidėjo ir tuo labai džiaugiuosi.

Jei kas artimiausiu metu norėtų man dovanoti dovanas - David Lebovitz "Saldus gyvenimas Paryžiuje" būtų pats tas! Šypt.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą