Sviestiniai sausainiai su šokolado gabaliukais

Paryžius man dabar asocijuojasi su sausainiais, didžiuliu kavos puodeliu (aš iš tokio sriubą valgyčiau), vėjyje besiplaikstančiais plaukais nuo kabrioleto ar motorolerio sėdynės ir vynu, geriamu tiesiai iš butelio.

Aš tikrai norėsiu ten grįžti. Dar kartą praeiti Senos krantine ir sveikintis su bukinistais, naršyti po knygas Šekspyro & Co knygynėlyje, valgyti bagetes ir kruasanus, sėdėti kavinėje ir stebėti praeivius, pasivaikščioti siauromis gatvelėmis, nusipirkti macarons... Atrodo, dar tiek daug buvo galima nuveikti, o jau reikėjo sėsti į lėktuvą oro uoste, apsuptame aguonų laukų, ir grįžti į Lietuvą. Gerai, kad bent po paryžietiško naktinio gąsdinančio lietaus čia nušvito saulė.

Įspūdžiai dar nesusigulėjo, o nuo pokelioninės depresijos gelbėja dovanų gautas žydras nagų lakas ir savaitgalio Zarasuose planavimas. Na, dar šokoladinis pyragas, kuris bus suvalgytas rytoj.

O sausainius vežėme naujiesiems draugams. Abu sakė, kad labai skanu ir džiaugėsi, bet ar galėtų būti kitaip? Mandagumas vis dėlto... Be avižinių bananinių sausainių į šventinius įpakavimus ir Prancūzijos sostinę keliavo sviestiniai sausainiai su šokolado gabaliukais.

Ir vėl nesuskaičiavau, kiek sausainių išėjo, bet jiems reikės:

160 gramų sviesto

170 gramų cukraus (būtų gerai pamaišyti rudąjį ir baltąjį, bet nebūtina)

2 šaukšteliai vanilinio cukraus

kiaušinio

230 gramų miltų

1,5 šaukštelio kepimo miltelių

žiupsnelio druskos

100 gramų šokolado

Sviestą išsukti su paprastu ir vaniliniu cukrumi iki purios baltos masės. Įmušti kiaušinį ir vėl gerai išmaišyti.

Atskirame inde sumaišyti miltus, kepimo miltelius ir druską. Tada sumaišyti su sviesto ir cukraus mase. Įmaišyti smulkiai kapotą šokoladą.

Gautą tešlą uždengti maistine plėvele ir padėti į šaldytuvą kelioms dienoms. Tuomet formuoti sausainius ir išdėlioti juos kepimo popieriumi išklotoje skardoje paliekant jiems vietos plėstis.

Kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 15 minučių arba kol sausainių krašteliai gražiai paruduos.

Tikiuosi, kad D. nepyks, jog paviešinau jos firminių sausainių receptą. Jie ne visai mano skonio, nes kiek rieboki nuo sviesto, bet desertui prie kavos ar raudono vyno tinka kuo puikiausiai!
O nuo kitos savaitės pažadu sau vėl sugrįžti į salotų kelią ir nebesimaitinti vien saldumynais bent iki kitų atostogų, kurios vėl ne už kalnų. Šį kartą arčiau - Lenkijoje, bet su begale kitų rokenrolo gerbėjų. Pradedu laukti jau dabar.