Kalėdiniai cantuccini sausainiai su šokoladu

Ką veikti savaitgalį prieš Kalėdas? Žinoma, kad kepti sausainius. Pageidautina, kad jie būtų skirtingų rūšių. Dar galima pakuoti dovanas klausant šventinių melodijų (mano favoritė šiemet Let it snow). Valgyti ledus pergrūstame prekybos centre po šventinio apsipirkimo. Šokiai irgi visai nieko užsiėmimas. Dainuoti irgi. Daug miegoti. Susitikti su geriausiais draugais ir pasimėgauti draugija, pokalbiais ir juokais. Nusipirkti bilietus į labai gražaus balso savininko koncertą. Žiūrėti optimistinius filmus. Iki vidurnakčio kalbėtis apie šventines tradicijas namuose.

Žodžiu, daryti viską, kad prieššventinis pirmadienis būtų kuo nedarbingesnė diena.

Kalėdiniai cantuccini su šokoladu

Vienai didelei skardai džiuvėsėlių reikės:
250 gramų miltų
250 gramų miltelinio cukraus
1,75 šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelio druskos
dviejų kiaušinių + vieno kiaušinio trynio
100 gramų skrudintų lazdyno riešutų
100 gramų šokolado

Miltus, miltelinį cukrų, kepimo miltelius ir druską sumaišyti, persijoti į didelį indą. Į mišinio vidurį įmušti kiaušinius ir kiaušinio trynį, atsargiai išsukti masę.
Pridėti smulkintų skrudintų lazdyno riešutų ir kapoto šokolado, gerai išmaišyti.
Drėgnomis rankomis formuoti iš tešlos kepaliukus - geriausia, kokio centimetro storio ir kelių centimetrų pločio (bet čia jau kaip išeis). Juos dėti ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepti 170 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie pusvalandį.
Tuomet kepaliukus supjaustyti riekutėmis (atsargiai, karšta!) ir dėti atgal į skardą taip, kad prieš tai vidine puse buvusi dabar būtų viršuje. Kepti 5 minutes 150 karštumo laipsnių orkaitėje, tada riekutes apversti ir dar truputį padžiovinti. Atvėsinti. Laikyti sandariame inde,
Mėgautis ir valgyti pamirkant į arbatą.

Šaltinis - žurnalas "Virtuvė", nr. 12 (66), 2014.

Nom nom nom.

O iš tiesų po tokio gražaus ir jaukaus savaitgalio man Kalėdos jau prasidėjo. Ir tikiuosi, kad jos tęsis taip pat gražiai, ramiai ir sklandžiai. Į jas, kaip visada, įeis kelionės po Lietuvą su pyragais ant kelių, aguonų pieno ir silkės degustacijos (šiemet silkę jau ragavau per draugės vestuves, gal to metams ir užteks?) ir šventiniai juokai.

Bet šiemet visa tai vyks kartu su žmogumi, į kurio ranką galėsiu bet kuriuo momentu įsikibti. Ir dėl to viskas bus šimtą kartų geriau!

P.S. Jam patiko sausainiai! Retas ir dėl to labai džiuginantis komplimentas.

Spragintų kukurūzų ir karamelės skanėstas

Gyvenimas kartais užknisa. Tu gali sau gražiai susiplanuoti jaukią ir malonią ateitį, pasimatuoti naujo įvaizdžio batus, susapnuoti, kaip gerai viskas klojasi, laikyti kumščius už savo sėkmę, o tada... Nieko negauti ir grįžti atgal į savo kasdienybę, kurioje, jeigu iki tol viskas atrodė visai neblogai, dabar lieka tik pusėtinai.

Taip jau nutinka su planais. Tad truputį (lengvai lengvai) pasigailėjau savęs, pasvajojau, kaip kada nors išvažiuosiu gyventi į Grendlandiją ir važinėsiu šunų kinkiniu, o tuomet po truputį mintyse sudėliojau planą B. Jį pradėsiu nuo to, kad pasimokysiu, kaip reikėtų išmintingai kalbėti ir galvoti apie planuos prisidedant prie jų išsipildymo.

O kol kas virtuvėje sukasi tie patys ir jau daug kartų matyti patiekalai bei žiemos tamsa, neleidžianti nieko fotografuoti. Tad noriu pasidalyti receptu, kuris mane sužavėjo blogerės Renatos knygos "Nostalgiški saldumynai" pristatyme.

 Spragintų kukurūzų ir karamelės skanėstas 

Skanėstui reikės:
300 gramų karamelinių irisų
100 gramų sviesto
100 gramų spragintų kukurūzų
šaukštelio cinamono

Kukurūzus išspraginti: į keptuvę pilti tiek aliejaus, kad plonu sluoksniu padengtų dugną. Įmesti tris kukurūzus ir palaukti, kol jie susproginės. Tuomet keptuvę nuimti nuo ugnies, suberti likusius kukurūzus (jie keptuvės dugną turėtų padengti vienu sluoksniu), gerai sukratyti, kad karštas aliejus tinkamai pasiskirstytų, grąžinti ant nedidelės ugnies ir uždengti dangčiu. Kai nebesigirdės spragsėjimų arba jie pasidarys gana reti, ugnį išjungti. (Sveriamų kukurūzų spraginimui galima nusipirkti visose didesnėse parduotuvėse, tikrai apsimoka labiau negu pakuotės, jau paruoštos spraginimui mikrobangėje - pastarosios daug greičiau pridega ir viską sugadina).

Sviestą išlydyti, sudėti karamelinius irisus ir kaitinant ant mažos ugnies nuolat maišyti, kol masė taps vientisa.
Kepimo formą iškloti kepimo popieriumi. Į ją sudėti spragintus kukurūzus, sumaišytus su karamelės ir sviesto mase, viršų pabarstyti cinamonu ir palikti sustingti.

Šaltinis - "Nostalgiški saldumynai", Sezoninė virtuvė, 2014

Tiesa, mano pirkti karameliniai irisai nebuvo tokie, kokių tikėjausi, tad skanėstas buvo toks... "Plombatraukis". Kai kurie žmonės, kurie spragintus kukurūzus namuose valgo saujomis, šito limpančio jausmo burnoje negalėjo pakęsti ir suvalgė tik vieną kąsnį. Kone visas kitas likęs gabalas liko mano jėgoms. Kas irgi nebuvo blogai!

Tačiau  kitam kartui turbūt keisčiau dalį karamelės į "Rududu".

---
Kol graužiu spragintus kukurūzus, imberiniai sausainiai ar kitokie šventiniai kepiniai į virtuvę atkeliauti dar nespėjo. Kaip ir kalėdinė nuotaika.
Kasdien žiūrėdama į kalendorių vis dar negaliu patikėti, kad tos šventės jau net nebe už kalnų, bet jau beveik ranka pasiekiamos.

Gerai, kad bent kelias dovanas jau sugalvojau.

Dabar beliko tik jas pagaminti!