Pailsėjau. Na, bent norėčiau taip sakyti. Vasaros pabaiga ir rudens pradžia buvo gana beprotiška - atostogos, mergvakaris, šokių stovykla, persikraustymas, tada šiek tiek ligų, vestuvės, bėgimas, įkurtuvės... Atrodo, kad tik dabar galiu ramiai atsisėsti ir gerdama arbatą pasiklausyti, kaip smarkiai lyja, o tuomet pasidžiaugti, kad aš namie ir kad šią akimirką tikrai niekur nereikia skubėti.
Naujuose namuose kol kas rutinos tvarkaraštis dar tik dėliojasi: kas keliasi pirmas, kas atneša arbatos į lovą, kas išjungia šviesą prieš miegą, kas vaikšto į parduotuvę, o kas siurbia kilimą - visi klausimai kiekvieną dieną sprendžiami iš naujo. Tiesa, pagrindinis jų - kas daugiau gamina, man atrodo, atsakytas jau seniai. Tad belieka tik džiaugtis tais vakarais, kai virtuvėje laiką leidžiu ne aš.
O kol kas receptas iš vasaros (tai, kad nieko nerašiau, nereiškia, kad nieko ir negaminau) ir tokios pačios lietingos dienos - chilli con carne arba čili troškinys.
300 gramų maltos jautienos
svogūno
pusės česnako
aitriųjų paprikų (pagal mėgstamą aštrumo lygį)
šaukštelio maltos saldžiosios paprikos
50 mililitrų raudonojo vyno
400 gramų savo sultyse konservuotų pomidorų
druskos, juodųjų pipirų
kupino šaukšto kakavos miltelių
šaukšto raudonojo vyno acto
šaukštelio cukraus
200 gramų konservuotų raudonųjų pupelių
kalendros
fermentinio sūrio
Keptuvėje gerai paskrudinti jautieną, kad išgaruotų visas joje esantis vanduo. Apkeptą mėsą perkelti į puodą, kuriame virs troškinys.
Į tą pačią keptuvę, kurioje kepė mėsa, sudėti pjaustytą svogūną. Jam suminkštėjus, pridėti smulkiai pjaustytą česnaką. Truputį pakaitinus sudėti smulkintas aitriąsias paprikas ir suberti maltą saldžiąją papriką. Viską gerai sumaišyti ir nukėlus nuo ugnies dėti į puodą su mėsa.
Į puodą pilti vyno ir smarkiai pavirinti, kad dalis jo nugaruotų, tuomet sudėti konservuotus pomidorus, įpilti stiklinę vandens, pridėti druskos ir pipirų, gerai išmaišyti ir ant nedidelės ugnies virti apie valandą.
Troškiniui bebaigiant virti, pridėti kakavos, išmaišyti. Įpilti raudonojo vyno acto, pridėti šaukštelį cukraus ir supilti pupeles (skysčio, kuriame jos konservavosi, nereikia). Kai jos sušils, nukelti puodą nuo ugnies, pilti troškinį į dubenėlius, ant viršaus pabarstyti tarkuoto sūrio ir smulkintų kalendrų.
Skanauti su paskrudintu batonu arba tortilijų traškučiais.
Šaltinis - Beatos virtuvė, Laisvos valandos, 2009
Dabar, kai sinoptikai teigia, jog pasidžiaugėme užsitęsusiais gražiais orais, ir užteks, toks troškinys namuose galėtų garuoti ir dažniau. Puikiai sušildo tiek vidų, tiek išorę. Tik gal kiek ilgokai užtrunka, bet, kol tą valandą mėsa troškinasi, kuo puikiausiai galima paskaityti knygą, pažiūrėti serialą ar tiesiog pabendrauti.
---
Rudenį jau pajutau pati - savaitgalį prisikroviau pilnas kišenes kaštonų ir pabraidžiau po jau nukritusius lapus, o šiandien prisėmiau batus baloje... Jeigu taip ir toliau, mano vaistų gėrimo seansai niekada nesibaigs.
Einu dar arbatos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą