Kada darbe būna geriausias pirmadienis? Kai grįžti iš komandiruotės užsienyje ir dar šventi savo gimimo dieną. Atrodo, tuomet esi pats įdomiausias pašnekovas, kurio visi klausinėja apie užsienį, apie gautą patirtį, o tada vienas per kitą giria namie gamintą tortą ir sveikina su tuo, kad neatrodau nė trupučio vyresnė. Na gerai, gal šiek tiek perdedu, bet turbūt pirmą kartą grįžau namo po pirmadienio tokia laiminga.
O gal čia buvo kaltas cukraus perteklius?
Turbotinginys jau kažkada buvo aprašytas bloge, dabar metas papasakoti apie naujus atradimus. Pirmasis jų - moliūgų derinys su kokosų pienu. Švelnus ir nerealus! Apskritai, aš kiekvieną rudenį stengiuosi moliūgus į savo racioną įtraukti kuo smarkiau, tačiau man ne visada pavyksta. Na, bet bent kelis naujus patiekalus atrandu kasmet - džiaugiuosi bent tuo.
2-4 porcijoms reikės:
svogūno
poros šaukštų aliejaus
300 gramų moliūgo
didelės paprikos
400 gramų vištienos
2 šaukštelių kario
300 mililitrų vištienos arba daržovių sultinio
400 gramų kokosų pieno
3 šaukštų žaliųjų citrinų sulčių
3 šaukštų žuvies padažo
2 šaukštelių cukraus
aitriosios paprikos
žiupsnelio šviežių kalendrų
Dideliame puode įkaitintame aliejuje apkepinti šiaudeliais pjaustytą svogūną, užberti kario ir maišant šiek tiek pakepinti. Suberti kubeliais pjaustytą vištieną, papriką ir moliūgą, išmaišyti. Tuomet supilti sultinį ir kokosų pieną. Troškinti ant nedidelės ugnies 20-30 minučių, kol sutirštės.
Supilti žuvies padažą, žaliųjų citrinų sultis, suberti cukrų ir dar truputį pakaitinti.
Troškinį patiekti apibarsčius kapotomis kalendromis ir smulkiai pjaustyta aitriąja paprika.
Šaltinis - Virtuvės mitų griovėjų žurnalas-albumas "Rudens žaidimai", Nr. 2, 2013
Kad jau netyčia rimiake gavau asmeninę nuolaidą kokosų pienui (Laimuse, Tavo įtaka?), matyt, teks greitu metu kartoti. Atsimenu, ir namai labai skaniai kvepėjo nuo šio troškinio... Ir išrankusis valgytojas buvo patenkintas. Tai kaip ir vieni pliusai!
O grįžtant prie gimtadienio ir Kopenhagos reikalų - iš pradžių maniau, kad gimtadienis užsienyje bus tik viena paprasta diena, kai pamiršiu, kad ji kažkuo ypatinga. Anaiptol! Draugai užvertė sveikinimais, tad pusę dienos krykštaudama lindėjau telefone, tada vaišinausi daniškais ir turkiškais skanumynais (visada tarptautiniuose renginiuose apsimoka atsisėsti prie turkų, man atrodo, jie visur savo saldainius nešiojasi), vaikštinėjau aptemusiomis Kopenhagos gatvėmis, valgiau pyragėlį su braškėmis ir jaučiausiai labai mylima ir labai laiminga.
Geras ženklas tai, kad tas laimės jausmas kol kas vis dar neblėsta!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą