Per šiuos metus išliejau nemažai ašarų, tad atėjo metas liautis gailėtis savęs, įsileisti į aplinką daugiau pozityvių minčių ir imtis pokyčių. Net ir sugriuvus puoselėtiems santykiams, aš vis dar tikiu meile - žinau, kad ji ateis, kai mažiausiai to tikėsiuosi. Neskubinu savęs, nors nujaučiu, kad jau esu pasirengusi ir šį kartą jau geriau žinočiau, ko noriu iš artimo žmogaus ir ką pati galiu jam duoti.
Dabar aš pasiruošusi būti laiminga. Iš tiesų jau ir dabar esu laiminga - susitaikiusi su pasikeitimais, įpratusi prie lėktuvų gausmo ir nesibaigiančio elektroninių laiškų srauto, išmokusi gyventi viena ir sužinojusi apie save nemažai naujų dalykų. Tad dabar galiu ramiai laukti žmogaus, kuris norės būti laimingas su manimi - kaprizinga, reiklia, ironiška, priekaištaujančia, bet smarkiai mylinčia. O kol kas labiausiai myliu save pati ir lepinuosi besibaigiančiais vasaros malonumais.
Ši vasara man buvo labai nekulinarinė - pereiti į gaminimo tik vienam zoną man vis dar yra iššūkis. Kaip ir pusryčiai 6 valandą ryto. Tad dažnai mano vakarienė buvo tik vaisiai ar trinti jų kokteiliai. Didžiausias atradimas - mėlynių (arba šilauogių) kokteilis.
Reikės:
dviejų didelių saujų mėlynių (tinka ir šilauogės)
banano
kefyro
šaukštelio medaus
linų sėmenų
Mėlynes perrinkti, kad neliktų jokių šapelių. Bananą supjaustyti, medų pašildyti, kad suskystėjų. Į smulkintuvo indą dėti mėlynes, pjaustytą bananą, užpilti norimu kiekiu kefyro, įdėti šaukštelį medaus ir apibarsčius linų sėmenimis gerai sutrinti.
Gerti ir mėgautis!
P.S. Nuotraukoje matosi, kam naudojau likusias mėlynes - keksiukų receptas čia.
---
Nežinau, ar čia sugrįžimas į blogosferą, ar tiesiog noras pasipasakoti, kad man viskas gerai. Ruduo visada naujų iššūkių atneša, tai gal tvarkydamasi su jais brūkštelėsiu ką nors. Jei tik virtuvėje (na, arba gyvenime) įvyks kas nors įdomesnio, apie ką būtų verta papasakoti internetams.
Yes :D
AtsakytiPanaikinti