Pastarosiomis dienomis supratau, kad turbūt niekada nėra
tinkamo laiko atostogoms. Atrodo, kad būtent prieš jas atsiranda begalė
projektų, kuriais būtinai reikia pasirūpinti, ir visokių smulkmenų, su kuriomis
reikia susitvarkyti iki penktadienio popietės. Ir štai, kone visa savaitė prieš
atostogas būna kupina streso ir įtampos – po jos tiesiog būtina pailsėti. Tad
dabar pagaliau tą ir darau – kol kas veikiu beveik
nieką ir rūpinuosi vien savo įgeidžių išpildymu. Skaitau, gražinuosi, vaikštau
po parduotuves, perku smulkmenas, kurios nuspalvins mano pavasarį, žiūriu
filmus ir pan.
Tiesa, nemiegu tiek, kiek norėčiau, nes sugalvojau, kad
rytus reikia išnaudoti geresniems tikslams – pavyzdžiui, išeiti pabėgioti ir
užbėgti į vaikystėje milžinišku atrodžiusį kalną arba pakeliauti rytiniu
traukiniu ir pažiūrėti, ar jis toks pat pilnas kaip ir vakarinis. Na, bet dabar
galiu sau leisti nusnūsti pokaičio ir šia proga naudojuosi!
Prie visiško savo norų pildymo reikėtų pridėti ir skanų bei
sveiką maistą, kuriuo nereikėtų smarkiai rūpintis. Tokie buvo šie sumuštiniai,
kuriuos gaminau vieno vasario sekmadienio išvykai į Dubingius.
Sumuštiniai
su vištiena ir troškintais svogūnais
Reikės
(ingredientų kiekį derėtų pasireguliuoti pagal planuojamų sumuštinių skaičių):
2 didelių svogūnų
šaukšto balzamiko acto
šaukšto cukraus
4 šaukštų žemės riešutų sviesto
virtos vištienos krūtinėlės
sumuštinių duonos
mėgstamų salotų lapų
aliejaus
druskos, pipirų
šaukšto balzamiko acto
šaukšto cukraus
4 šaukštų žemės riešutų sviesto
virtos vištienos krūtinėlės
sumuštinių duonos
mėgstamų salotų lapų
aliejaus
druskos, pipirų
Svogūnus supjaustyti šiaudeliais ir dėti į keptuvę su
įkaitintu aliejumi. Kepti, kol svogūnai suminkštės, suberti cukrų, supilti actą
ir gerai išmaišius dar pakaitinti, kol svogūnai karamelizuosis.
Paskrudinti sumuštinių duoną (aš tai dariau orkaitėje, bet puikiai
tinka ir skrudintuvas). Abi vieno sumuštinio riekes patepti žemės riešutų
sviestu, ant vienos dėti mėgstamų salotų lapų, smulkintos virtos vištienos ir
šaukštą karamelizuotų svogūnų, pagardinti druska ir pipirais, o tuomet užvožti
antrąją duonos riekę ir šiek tiek paspausti.
Šaltinis
– kažkuris Virtuvės mitų griovėjų žurnalas
Pasigirsiu, tikrai geri sumuštiniai išėjo, puikiai tiko
improvizuotam piknikui automobilių stovėjimo aikštelėje prie nedidelio
miestelio bažnyčios. Tikiu, jog tiktų ir popiečio darbiniam užkandžiui, kai vakare ruošiamasi eiti į treniruotę. Arba šiaip be progos, kai tiesiog norisi
sumuštinio, bet įspūdingesnio negu įprastinio duona-dešra-agurkas derinio.
Žemės riešutų sviestas iš naujo rado kelią į mano gyvenimą.
Prieš daug metų mane su juo supažindino buvusi sugyventinė L., kuri išmokė valgyti sumuštinį skrebutis-žemės riešutų sviestas-aviečių uogienė. Kurį laiką tai buvo
pats mėgstamiausias mano desertas ir netgi geriausias pusryčių ar vakarienės
patiekalas. Tada netgi bandžiau pati pasigaminti žemės riešutų sviesto, juk baisiai paprasta – receptas čia.
Dabar jau išbandau ir kitokius sumuštinio derinius – pavyzdžiui, su kviečių trapučiu
ir kokiais nors vaisiais ar uogomis – bananais, braškėmis, šilauogėmis ar
kiviais (pastaruoju metu jie yra mano favoritas dėl savo sultingumo ir vitamino
C kiekio).
Bet gal reikėtų prisiminti ir senąjį gerąjį desertą? Arba
šiaip kokį nors desertą? Juk atostogos..!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą