Vištiena su svogūnais, obuoliais ir cinamonu

Pats geriausias jausmas – pirkti skrydžių bilietus. Arba traukinių ar autobusų – tų, kurie veža toliau negu gimtasis miestas. Na, gal kiek perdedu, yra ir geresnių jausmų. Tačiau kelionės bilietai visada atneša daugiau džiaugsmo negu nauja suknelė spintoje. Nors suknelių naujų dabar irgi norėtųsi.

Dar visai geras jausmas yra sėdėti šiltoje virtuvėje ir uosti iš orkaitės sklindantį cinamono kvapą. Ir nebūtinai tuo metu joje turi slėptis koks nors pyragas. Vištiena ir cinamonas bei obuoliai taip pat puikiai dera.

Vištiena su svogūnais, obuoliais ir cinamonu
2 porcijoms reikės

4 vištos blauzdelių
4 skiltelių česnako
svogūno
saldžios raudonosios paprikos
4 šaukštų aliejaus
šaukštelio druskos
0,5 šaukštelio saldžių raudonųjų paprikų miltelių
šaukštelio cinamono
100 mililitrų baltojo vyno
2 vidutinio dydžio obuolių
ryšelio svogūnų su ropelėmis

Svogūną supjaustyti plonais šiaudeliais, stipriai pamaigyti rankomis, sutrinti česnako skilteles. Sumaišyti svogūnus, aliejų, česnaką, druską, paprikų miltelius, cinamoną, vyną. Gauta mase įtrinti blauzdeles ir palikti marinuotis kelias valandas arba per naktį.

Obuolius supjaustyti stambiomis skiltelėmis, svogūnų ropeles – puselėmis, papriką – norimo dydžio gabalėliais. Viską sudėti į kepimo formą, o ant viršaus – vištieną. Formą uždengti aliuminio folija.

Kepti 190 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie valandą, tada atidengti ir kepti dar pusvalandį jau nuėmus foliją.

Šaltinis – „Verdu ir kepu“ Nr. 5

Žurnalas sako, kad patiekti reikėtų su mėgstamu garnyru. Bet man papildomo garnyro jau kaip ir nebereikėjo – užteko keptų obuolių ir paprikų.

Kaip dažnai pasitaiko, dabar norėčiau pavirkauti apie laiko trūkumą - ilgos, bet gana produktyvios darbo valandos, renginių ir įspūdžių kupini savaitgaliai, dar šiek tiek pramogų vakarais ir štai, blogas tylėjo beveik tris savaites. Bet vis tiek šiandien, vietoj to, kad iš sporto salės (grįžau į anksčiau smarkiai mylėtą GET FIT, buvo sunku) kuo greičiau skubėčiau namo ir gulčiau į karšto vandens pūslės prišildytą lovą, energingai parėjau namo pėsčiomis, kad pasigrožėčiau rudens vakaru ir šiek tiek pamąstyčiau apie gyvenimą. Artėjantis gimtadienis bando primėtyti man į galvą visokių blogų minčių, bet kol kas jas atmušinėju ir stengiuosi į viską žiūrėti optimistiškai.

Gimtadienį švęsiu Barselonoje - kaip galima apie tai galvoti be šypsenos? Niekaip.

Pirmąją dovaną sau jau pasidariau - ant mano kojos nutūpė lėktuvas, įamžinantis dabartinį gyvenimo etapą. Taip, darbas oro uoste padarė didelę įtaką tatuiruotei, bet ji nėra skirta vien tik tam, kad paliudyčiau priklausomybę nuo jo. Žiūrėdama į savąjį boeing'ą vis dar šypsausi. Ir netgi pradedu svajoti, ką dar galėčiau tokiu būdu įamžinti. Na, bet gal kitąmet.