Sausio pradžia man yra toks metų laikas, kai labiausiai
norisi spalvų ir vitaminų. Šventiniu laikotarpiu į savo pirkinių krepšį mielai
kraunu mandarinus, kad galėčiau juos kramsnoti pusryčiams, darbiniams
užkandžiams ir vakarienei. Bet po kelių savaičių mandarinų manijos akys pradeda
krypti ir į kitus oranžinės spalvos vaisius.
Pavyzdžiui, į apelsinus. Juos, pasirodo,labai skanu valgyti po treniruotės
su varške, gausiai apibarstyta cinamonu, ir dar pridėti mažutėlytį šaukštelį
aronijų uogienės. Arba, pavyzdžiui, į persimonus.
Džiugu, kad juos galima ne tik valgyti vienus, bet ir panaudoti „rimtiesiems“
patiekalams.
Vištiena, marinuota persimonuose
Maždaug 4-5 porcijoms reikės:
600 gramų vištienos šlaunelių mėsos
2 persimonų
vidutinio dydžio svogūno
2 šaukštų aliejaus
druskos, juodųjų pipirų
Nuluptus persimonus sutrinti maisto trintuvu kartu su svogūnu. Gautą masę pasūdyti ir pagardinti pipirais, išmaišyti, o tuomet į ją supilti aliejų.
Į persimonų masę sudėti vištieną ir laikyti šaltai apie valandą.
Sudėti viską į kepimo formą ir kepti 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie 50-60 minučių.
2 persimonų
vidutinio dydžio svogūno
2 šaukštų aliejaus
druskos, juodųjų pipirų
Nuluptus persimonus sutrinti maisto trintuvu kartu su svogūnu. Gautą masę pasūdyti ir pagardinti pipirais, išmaišyti, o tuomet į ją supilti aliejų.
Į persimonų masę sudėti vištieną ir laikyti šaltai apie valandą.
Sudėti viską į kepimo formą ir kepti 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie 50-60 minučių.
Patiekti su mėgstamomis daržovėmis – mano atveju,
saldžiosiomis bulvėmis ir paprikomis, kurias kartu su vištiena iškepiau
orkaitėje.
Šaltinis – žurnalas „Verdu ir kepu“ Nr. 7
Šaltinis – žurnalas „Verdu ir kepu“ Nr. 7
Paprasčiau nebūna!
Praėjo dvi sausio savaitės, pats metas pradėti žiūrėti, kiek naujųjų metų pažadų jau sulaužyta. Atrodo, kad su tais rutininiais įsipareigojimais sau – kasdien skirti laiko rusų kalbos pratimams, sportuoti bent tris kartus per savaitę ir susitvarkyti su žalingais įpročiais (alkoholiu, kruasanais ir makdonaldu) daugiau mažiau sekasi. Tik laiko sau (o iš tikrųjų – savo miegui) norėtųsi skirti daugiau. Tikiuosi, kad pasitaisysiu per likusias savaites.
Lygiai prieš tris metus pasakojau apie kvietinių kruopų salotas su persimonais - dar vienas įdomus eksperimentas virtuvėje
tiems, kurie pasigenda spalvų aplink save.
Nors baltas sniego patalas irgi nėra jau taip blogai. Bent kuriam laikui.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą