Mano trenerė po vienos prakaitu žliaugiančios treniruotės
pasakė, kad sporto rezultatus pamatyti pavyks tik laikantis trijų pamatinių
principų:
· atsisakant nesąmonių (ate ate, Coca Cola ir kiti
gazuoti gėrimai, bulvių traškučiai, bandelės ir kiti kepiniai iš baltų miltų,
kečupai ir baltas cukrau, dedamas į kavą ar arbatą...);
· miegant 7-8 valandas per parą;
· nestresuojant.
Jeigu su maistinėmis nesąmonėmis dar būtų galima
atsisveikinti be širdį plėšančių dramų, o skanų burgerį su bokalu alaus leisti
sau kartą per mėnesį (ar per kelias savaites), tai su miego valandų skaičiumi
ir stresu yra kiek sudėtingiau. Pastaruoju metu iš tiesų imu „lūžinėti“
anksčiau negu visada, bet tai tikrai nenutinka likus dar kelioms valandoms iki
vidurnakčio. Tad jau nuo pat pirmojo žadintuvo signalo, kurio laikas
varijuoja nuo 5:30 iki 6:40 val., visa mano esybė pasineria į stresinę
būseną.
Darbo pobūdis, nuolatiniai pokyčiai bei nuomonių
išsiskyrimas įmonėje, departamente, skyriuje taip pat nepadeda iš šios būsenos
išeiti. Tad kasdien ieškau, kaip priversti save atsipalaiduoti, kaip surasti
progą dažniau pažiūrėti į dangų ir giliau į plaučius įkvėpti pavasariu jau
kvepiančio oro.
Turbūt nebekeista ir sakyti, kad vienas iš atsipalaidavimo
būdų – sukinėjimasis virtuvėje gaminant kažką naujo. Šį kartą – greitai ir
paprastai, kad liktų laiko prieš miegą paskaityti knygą, ramiai išgerti puodelį
arbatos ar tiesiog pasikalbėti su mylimu žmogumi.
Reikės:
600 gramų vištienos krūtinėlės
3 šaukštelių sviesto
0,5 puodelio vištienos sultinio
4 šaukštelių citrinos sulčių
šaukštelio skysto medaus
2 skiltelių česnako
šaukštelio mėgstamų prieskoninių žolelių (bazilikų, raudonėlio, rozmarino ir pan.)
druskos ir pipirų
kelių citrinos griežinėlių
3 šaukštelių sviesto
0,5 puodelio vištienos sultinio
4 šaukštelių citrinos sulčių
šaukštelio skysto medaus
2 skiltelių česnako
šaukštelio mėgstamų prieskoninių žolelių (bazilikų, raudonėlio, rozmarino ir pan.)
druskos ir pipirų
kelių citrinos griežinėlių
Vištienos krūtinėlę supjaustyti norimo dydžio gabalėliais
(aš dariau nedidelius kepsnelius). Jei jie storoki – kiek paspausti ranka, kad
susiplotų.
Keptuvėje ištirpinti sviestą, sudėti vištieną ir apkepti iš
abiejų pusių, kol gražiai paruduos. Tuomet vištieną perdėti į riebalais (sviestu
ar alyvuogių aliejumi) pateptą sandarią kepimo formą aukštais kraštais.
Puodelyje suplakti vištienos sultinį, citrinos sultis,
skystą medų, smulkiai kapotą česnaką, prieskonines žoleles, druską ir pipirus. Gautu
padažu užpilti vištieną, ant viršaus išdėlioti citrinos griežinėlius ir kepti
iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie pusvalandį. Kas 10 minučių
vištienos gabalėlius apversti, kad abi pusės vienodai prisigertų padažo.
Patiekti su mėgstamu garnyru.
Šaltinis – Creme de
la Crumb (Pinteresto atradimai)
Jaučiu, kaip pamažu artėja dar vienas stresinis gyvenimo
momentas – dar vienas kraustymasis. Jau į septintąją vietą per dešimt gyvenimo
Vilniuje metų. Na, iki pagyvenimo visuose miesto rajonuose dar šiek tiek
trūksta, bet tokiu tempu, manau, dar po dešimtmečio jau pažinosiu daug
įvairesnių bėgimo ar pasivaikščiojimo takelių ir kiemų ar skersgatvių, kuriais
galima greičiau pasiekti autobuso stotelę skubant į darbą.
O tada sutaupius akimirką laiko jau reikia ir atsipūsti
žiūrint į aukštyn dangumi kylančią saulę bei klausantis pirmųjų nedrąsių paukščių giesmių.
Juk
pavasaris.
Na, šiuo metu išgyvenu gan panašų stresinį laikotarpį, kuris irgi, beje, gan užsitęsęs.. Tai net nežinau, ar čia laikotarpis, ar jau gyvenimo būdu patapo. Prieš pusę metų pakeičiau darbą ir kaip įkritau į tą pragaro virtuvę, taip ir nebeišlendu. Iš pradžiš galvojau, kad čia dėl to, kad esu nauja - dar reikia įsivažiuoti. Bet pasirodo, kad viskas yra kiek kitaip. Ir dar vis išlenda visokių nemalonių niuansų, kaip pvz. tam tikros dėl nežinia ko pagiežingos personos arba netikėtai paaiškėjusi įmonės situacija.. Esu iš atsargiųjų ir prieš eidama darbintis viską išsiknisu apie įmonę - Lietuvos įmonių katalogas išnaršytas buvo, rekvizitų puslapis - viską, ką radau. Tuomet, matyt, dar vikas buvo gerai, nes jokių skolų ar kažko kito blogo nebuvo parašyta. Bet tiesiog nepasisekė - man atėjus, atrodo, prasidėjo problemos.. Na žodžiu.. Kad ir kaip ten bebūtų, labai puikiai suprantu, kaip sunku susigyventi ar valdyti stresą. Nors apie tai kalbama kasdien. Tačiau įvygdyti.. ojojoj - misija neįmanoma..
AtsakytiPanaikinti