Agrastų pyragas su morengu

Nors šiemet jau turėjau tikrai ilgas ir turiningas atostogas, vis tiek negaliu atsikratyti jausmo, kad vasara eina pro šalį, o aš nespėju kartu su ja. Gaudau vasarą - noriu, kad saulės spinduliai nurausvintų odą, kad vanduo ją atgaivintų, kad žolė pakutentų padus, kad sūpuoklės ir lengvas vėjas suveltų plaukus, kad ledai atšaldytų liežuvį, kad uogos pripildytų organizmą vitaminų, kad... Šį sąrašą turbūt galima tęsti be galo!

Šią vasarą pirmą kartą išmėginau desertą su agrastais - pati jų nevalgiau turbūt nuo mokyklos laikų, kai močiutės sode lankydavausi kiek dažniau nei dabar. Tad buvo labai smagu prisiminti tą saldžiarūgštį skonį ir šiek tiek pasižaisti virtuvėje.

Agrastų pyragas su morengu

Tešlai reikės:
220 gramų miltų
100 gramų sviesto
šaukšto cukraus
4 šaukštų šalto vandens
žiupsnelio druskos

Įdarui:
500 gramų šviežių agrastų
100 gramų cukraus
50 gramų sviesto
gabalėlio šviežio imbiero

Morengui:
4 kiaušinių baltymų
200 gramų cukraus
2 šaukštelių kukurūzų miltų

Tešlai miltus, šaltą sviestą, cukrų ir druską kapoti, kol taps panašūs į trupinius. Tuomet supilti vandenį ir išminkyti tešlą. Ją bent pusvalandžiui dėti į šaldytuvą.
Kepimo formą ištepti sviestu ir į ją kloti iškočiotą tešlą, nepamiršti padaryti pyrago kraštelių. Tešlos dugną subadyti šakute ir kepti apie 15 minučių iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.
Įdaro ruošimas: puode žemoje temperatūroje išlydyti sviestą, suberti cukrų ir maišyti, kol masė pradės tirštėti ir taps karamele (tai užtruks!). Atsargiai - ji linkusi degti! Tuomet į puodą suberti švarius perrinktus agrastus, įtarkuoti imbiero ir gerai išmaišyti, kad karamelė padengtų kiekvieną uogą.
Morenginiam viršui išplakti baltymus, kol taps standūs, tada plakant į juos supilti cukrų, o kiek vėliau - ir kukurūzų miltus. Baltymus plakti, kol jie pradės blizgėti.
Ant iškepusio tešlos pagrindo supilti karamelizuotus agrastus, o ant jų šaukštu paskirstyti plaktus baltymus. Kepti 140 laipsnių karštumo orkaitėje apie 40 minučių. Pjaustyti ir ragauti jau atvėsusį.

Šaltinis - Sezoninė virtuvė, Smaguris, 2014

Su šiuo pyragu tikrai yra ką veikti, bet jis vertas kiekvienos karamelės maišymui paaukotos minutės. Agrastai suteikia rūgštumo, karamelė - saldumo, o morenginis viršus - traškumo... Žodžiu, kaip pasakytų L., žiauriai geras!

---
O grįžtant prie vasaros temos - supratau, kad karštomis popietėmis Saulėtekio miškai kvepia lygiai taip pat kaip Kuršių Nerijos pušynai, tuomet norisi bėgti takeliu tolyn, kad kuo greičiau galėtum panirti į jūrą...
Šiemet kelias karštas vasaros dienas praleidau lietuviškame paplūdimyje ir, manau, kad jas prisiminsiu kaip vienas geriausių ir smagiausių vasaros akimirkų.
O, vasara, tęskis dar ilgai ilgai!

Sekmadienio nuotaikai ir pyrago degustacijai rekomenduoju - Etta James "A Sunday Kind of Love".

Daugiaryžis su voveraitėmis

Paskutinė atostogų diena visada priverčia susimąstyti apie darbus - apie tuos, kurie dar tik bus ateityje, ir apie tuos, kurie laukia sugrįžtant. Prie vieno smagiausių darbų - kuitimosi virtuvėje jau sugrįžau, dabar belieka aprašyti tai, kas įdomaus ten įvyko.

Po savaitės, praleistos Italijoje (apie tai skaitykite žemiau, jei įdomu), grįžusi namo turėjau pasakoti įspūdžius ir rodyti nuotraukas tiems, kurie labiausiai laukė - buto draugams. Tuo pačiu jie, žinoma, ir vakarienę išsireikalavo. Tad įkvėpta italų meilės sezoniškumui ir šviežiems bei kokybiškiems produktams, pasirinkau daugiaryžį su voveraitėmis. 

4 porcijoms reikės:

200 gramų apvaliagrūdžių ryžių (pavyzdžiui, Arborio)
litro karšto daržovių sultinio
100 mililitrų baltojo sausojo vyno
200 gramų šviežių voveraičių
didelės saujos parmezano sūrio
50 gramų sviesto
svogūno
1-2 skiltelių česnako
saujelės smulkintų petražolių
druskos, maltų juodųjų pipirų

Puode ištirpinti pusę sviesto, jame pakepinti smulkintą svogūną, suberti ryžius ir nuolat maišant kepti 2-3 minutes, kol ryžiai taps permatomi. Supilti vyną ir kaitinti, kol skystis išgaruos. Įpilti samtį vištienos sultinio ir nuolat maišant kaitinti ant nedidelės ugnies, kol ryžiai sugers skystį. Tuomet vėl pilti sultinį ir toliau maišant kaitinti. Taip tęsti apie 15 minučių, kol ryžiai išvirs al dente - t.y. viduje dar bus truputį kietoki.

Keptuvėje ištirpinti likusį sviestą, jame pakepinti smulkintus česnakus, suberti voveraites (jų smulkinti nebūtina, jeigu nėra itin didelės) ir pakepinti 8-10 minučių. Iškepusias voveraites sumaišyti su jau išvirusiais ryžiais, pagardinti druska bei pipirais ir palaikyti uždengus keletą minučių.

Tuomet suberti tarkuotą parmezano sūrį, suberti petražoles ir viską gerai išmaišius patiekti.

Šaltinis - Virtuvė. Nuo... Iki..., 2014 m. Nr. 7-8 (61-62)
Daugiaryžį arba rizotą viriau jau nebe pirmą kartą (čia ankstesnis bandymas su moliūgu), bet šį sykį, manau, pavyko pasiekti kreminę konsistenciją ir švelnų ryžių skonį. 

Tiesa, tikro itališko rizoto taip ir neparagavau... Nors Romoje praleidau penkias dienas, dažniausias mano patiekalas vis dėlto buvo pica - vien dėl to, kad ja prekiavo ir universiteto, kuriame dalyvavau tobulinimosi/mokymosi/dalinimosi patirtimi seminaruose, valgykla. Žinoma, įvairiose kavinėse buvo išbandyta ir pasta, ir brusketos, ir salotos, ir lazanija, ir tiramisu, ir ne viena rūšis ledų. Na, o rizotui kažkaip nebeliko nei laiko, nei vietos skrandyje... Bet dabar turėsiu priežastį grįžti į Italiją!

Grįžti į Romą taip pat rasčiau vieną didelę priežastį - nepamačiau Trevi fontano visame jo gražume. Ir taip atsitiko ne todėl, kad būčiau tinginė (Romoje nuėjau tikrai ne vieną dešimtį kilometrų!), bet todėl, kad jis dabar tvarkomas ir liūdi be vandens. Tiesa, ne visi turistai tuo nusivylė - jie ir toliau tiki fontano stebuklais ir savo monetas meta ne į vandenį, o tiesiog į aptvertą teritoriją... 

Mano tikslai Romoje buvo gana dideli - nusifotografuoti su popiežiumi, pasivažinėti motoroleriu ir sulaukti pasiūlymo ištekėti. Kai kas išsipildė, kai kam dar reikės pastangų ateityje. Tikiu, kad dar sugrįšiu. Gi ne taip ir toli toji Italija.

Prancūziškos vištų blauzdelės

Taip netikėtai atėjo ir tolyn nuėjo trečiasis „Kometa atskrieja“ gimtadienis. Pasirodo, jis kasmet sutampa su tarptautine tinklaraštininkų diena. O aš tai suvokiau šeštadienį viename iš senamiesčio barų valgydama sūrio pirštelius (tiesa, kiek suskrudusius), pati nieko negamindama ir nedalyvaudama maisto tinklaraštininkų šventėje, į kurią pirmą kartą buvau pakviesta...

Aplinkui vyksta kiek svarbesnės šventės – po savaitės išteka viena mano geriausių draugių, tad šį savaitgalį kartu su nemaža merginų kompanija leidau gamtoje. Tad galima sakyti, kad į pikniką atsinešdama pačios keptą daržovių pyragą kaip ir atšvenčiau tą nedidelę savąją šventę...

Tiesa, vietoj daržovių pyrago, kuris nebuvo nufotografuotas ant pikniko stalo, recepto, šiandien vakarienei – prancūziškos vištų blauzdelės.

2,5 porcijos reikės:

5 vištų blauzdelių

pusės nedidelės cukinijos

raudonosios saldžiosios paprikos

5 vyšninių pomidorų

griežinėlio citrinos

kelių šviežių čiobrelio šakelių

alyvuogių aliejaus

druskos, maltų juodųjų pipirų

Blauzdeles įtrinti druska ir pipirais. Keptuvėje įkaitinti šaukštą alyvuogių aliejaus ir apkepti blauzdeles, kol jos apskrus.

Susmulkinti papriką ir cukiniją. Padalinti jas į penkias dalis. Imti kepimo popieriaus lakštą, viduryje jo sudėti dalį smulkintų daržovių ir vyšninį pomidorą. Ant jų dėti apkeptą vištos blauzdelę. Užberti druskos, pipirų, įdėti mažą gabaliuką citrinos ir čiobrelio šakelę. Kraštus gerai užlankstyti ir sutvirtinti sąvaržėle. Taip pat „supakuoti“ visą likusią vištieną.

Kepti 220 laipsnių karštumo orkaitėje apie 15 minučių.

Šaltinis – žurnalas „Virtuvė. Nuo... Iki...“, 2011 m. Nr. 11 (30)

Va taip ir gyvenu dabar – vestuviniai grožio, sveikinimų ir kitokie organizaciniai rūpesčiai pinasi su komandiruotės į Italiją darbais, tad drauge dar ir kraunu į lagaminą sukneles, kurias norėsiu vilkėti Romoje ir studijuoju žemėlapį su lankytinomis vietomis...

Tik turiu vieną bėdą - kažkuriuo metu šiek tiek peršalau ir per pastarąsias tris dienas perėjau turbūt visas peršalimo stadijas - gerklės skausmą, kosulį ir nosies pabėgimą. Labai smagu, tiesa?

Bet vis tiek galvoje džiaugsmingai sukasi mintis, kad  iki atostogų liko vos trys darbo dienos – jėga!

Keksiukai su braškėmis

Šeštadienio rytą netikėtai nubudau dar prieš penkias ir kurį laiką klausiausi, kaip už mano lango čiulba paukščiai. Net keista, kiek daug jų balsų galima išgirsti miesto viduryje, kai nutyla nuolatinis šurmulys. Ir kaip gaila, kad pasimėgauti tokiomis akimirkomis dažniausiai trukdo nenumaldomas noras apsiversti ant kito šono ir miegoti toliau...

Vasara jau rodo savo kaprizus - vieną akimirką pila kaip iš kibiro, kitą jau norisi atsukti veidą saulei, trečią kyla noras šokti į ežerą, o tuomet vėl viskas iš naujo. Tad kol leidžiu laiką mieste, einu į turgų ir gaudau vasaros skonius.
 

Vienas pirmųjų ir labiausiai pavykusių - keksiukai su braškėmis.

16 nedidelių keksiukų reikės:

 200 gramų braškių

175 gramų sviesto

250 gramų mėgstamų riešutų ar jų mišinio

5 šaukštų miltų

125 gramų miltelinio cukraus (cukraus pudros)

5 kiaušinių baltymų

tarkuotos vienos citrinos žievelės

žiupsnelio druskos

Baltymus išplakti su milteliniu cukrumi ir žiupsneliu druskos iki putų. 

Riešutus paskrudinti, jei reikia, nuvalyti luobeles ir sumalti iki trupinių (gali likti ir stambesnių gabalėlių). Supilti puodelyje ištirpintą ir atvėsintą sviestą. Įmaišyti miltus ir citrinos žievelę. 

Tuomet atsargiai įmaišyti išplaktus baltymus ir ketvirčiais pjaustytas uogas.

Keksiukų formeles iškloti popierėliais ir pripildyti tešlos. Kepti apie 25-30 minučių 200 laipsnių karštumo orkaitėje.

Šaltinis - "Virtuvė. Nuo... Iki...",  2011 m. Nr. 6 (25).

Aš šiek tiek užsižaidžiau su pagrindiniu savaitgalio patiekalu, tad mano keksiukai orkaitėje prabuvo ilgiau ir apsvilo... Bet nieko tokio, prie šviežių mėtų arbatos jie vis tiek puikiai tinka! Taip pat tinka ir blusų turguje bandant užsidirbti pinigų išparduodant senus rūbus ir knygas. Taip pat po pokaičio miego saulėtame kambaryje... Žodžiu, tinka visur ir visada!

Atlikusius kiaušinių trynius lengviausia panaudoti kepant omletą. Pavyzdžiui, ispanišką su bulvėmis.

O kas dar įvyko mano gyvenime per pastarąsias dienas? Sudalyvavau ryšių su visuomene specialistų sąjungos metinėje konferencijoje ir sužinojau visai neblogų dalykų. Pristačiau universiteto komunikacijos strategiją tarptautinėje savaitėje ir supratau, kad per dvi savaites reikia prisiminti specialybės anglų kalbą. Išliejau šiek tiek prakaito su "Deeper Upper". Pokerio vakare iškovojau pergalę. Pradėjau žiūrėti naują mini-serialą "Pillars of Earth"... Pirmą kartą blusų turguje pardavinėjau rūbus. Domėjausi, ką aplankyti Romoje ir pažiūrėjau fantastišką filmą - "Roman Holiday".

Visai neblogai, sakyčiau.

O prieš akis - dar viena ilga ir intensyvi vasaros savaitė!

Vištiena su medumi ir ananasais

Aš mėgstu gyventi pagal planą. Kiekvieną rytą mintyse surikiuoju darbus bei laisvalaikio norus, o tuomet su didesniu ar mažesniu entuziasmu pasitinku naują dieną. Žinoma, dažniausiai ne viskas vyksta taip, kaip norisi - ištinka krizės, liūdesio priepuoliai, fiziniai ar dvasiniai skausmai, nutrina batai, užstringa liftas, neužtenka motyvacijos... Tad vejuosi savo darbotvarkę ir tikiuosi, kad vieną dieną tapsiu visiška savo laiko šeimininke.

Vienas dalykas šiuo metu aiškus iki galo - pasimatymai vyksta pagal tikslų grafiką. O kad jie būtų ne tik meilūs, bet ir sotūs, ieškau paprastų, bet neprastų receptų.

Vištiena su medumi ir ananasais

Reikės:
500 gramų vištienos filė
citrinos
3 šaukštų sojų padažo
indelio konservuotų ananasų
bulvių krakmolo
mėgstamų prieskonių vištienai

Vištienos filė supjaustyti gabaliukais, apibarstyti prieskoniais ir apšlakstyti citrinos sultimis. Išmaišyti ir valandėlę palikti marinuotis šaldytuve.
Išsimarinavusią vištieną apvolioti bulvių krakmole ir dažnai pavartant kepti gerai įkaitintame aliejuje, kol apskrus. Tuomet į keptuvę pilti dar citrinos sulčių, sojos padažą ir sudėti medų. Gerai išmaišyti.  Sudėti konservuotų ananasų gabaliukus ir dar keletą minučių patroškinti. Viskas!
Skanauti su ryžiais.

Šaltinis - cukrinis avinėlis

Šis patiekalas mano virtuvėje apsilankė jau ne kartą ir sulaukė puikaus įvertinimo.  Puikiai tinka ir kitos dienos pietums darbe, ypač, jei liko daugiau ryžių. Medaus ir citrinų sulčių kiekį reikėtų pasireguliuoti pagal save ir skonio receptorių jautrumą saldumui.

Mano dienotvarkėje vieną didesniųjų dalių dabar užima siekis pagerinti savo fizinę būseną ir ištvermę. Tiesa, dar nelabai drąsu su savo 5 (na, dabar jau 6) kilometrų stažu risnoti bėgikų greitkeliu - Neries pakrante, bet tikiu, kad vieną dieną ir aš lenksiu visus taip, kaip dabar ten lenkia mane. Bet vieną vakarą ten sutikau vaikiną, kuris mojavo ir šypsojosi kiekvienam prabėgančiajam. Grįžau namo tokiomis pačiomis pūslėtomis kojomis, bet užtat su šypsena iki ausų.

Kiek nedaug kartais tereikia...

Na, atostogų dar norėtųsi. Kad būtų galima laisviau pasidžiaugti atėjusia vasara ir ramiai mėgautis visais jos malonumais. Bet jau greitai. Jau greitai...

Paprastasis rabarbarų pyragas

Kartais nei iš šio, nei iš to apima liūdesys. Atsliūkina lyg be priežasties, prisėda šalia ir pakalbina. O tuomet pradedi žiūrėti į visus savo gyvenimo dalykus ir supranti, kad ir tas negerai, ir anas nedžiugina, ir trečias sunkiai sekasi... Ir jeigu pasiduodi tam mistiniam liūdesiui gali iš jo neišbristi ilgas dienas žiūrėdama vien tik į tai, kas aplinkui sunku ar nelabai malonu, nustumiant į šalį visus gražius dalykus.

Šiuo metu man kaip tik tokia liūdesio akimirka. Belieka tikėtis, kad rytojaus rytą pradėsiu su šypsena ir vėl viskas bus gerai. O jeigu ne... Teks dar kartą kepti rabarbarų pyragą ir guostis, kad bent virtuvės valdymo srityje aš vis dar galiu vadintis jei ne karaliene, tai bent princese.

Paprastasis rabarbarų pyragas

Reikės:

3 didelių rabarbarų stiebų (arba apie 500 gramų)

3 kiaušinių

stiklinės cukraus

šaukštelio vanilinio cukraus

stiklinės miltų

gabalėlio sviesto

migdolų plokštelių

Rabarbarų stiebus nulupti ir supjaustyti kubeliais. 

Kiaušinius gerai išplakti su cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Įmaišyti stiklinę miltų. Suberti rabarbarus ir dar kartą permaišyti.

Apvalią kepimo formą atsegamais kraštais ištepti sviestu. Supilti tešlą, jos viršų gausiai apibarstyti migdolų plokštelėmis.

Kepti apie 30-40 minučių 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje.
Iškepusį galima apibarstyti milteliniu cukrumi, bet tikrai nebūtina.

Šaltinis - Sezoninė virtuvė, Smaguris, 2014 

Paprastutis pyragas, kurio gaminime ilgiausiai užtrunka supjaustyti rabarbarus. Bet per tą laiką galima pažiūrėti kokį nors serialą ar mojuojant peiliu pasikartoti kokį nors solo šokių judesį. Arba šiaip pamedituoti apie gyvenimo prasmę.

Kepiau šitą pyragą jau visus tris kartus - taip mano virtuvėje būna itin retai, nes juk dažniausiai norisi vis ką nors naujo pabandyti... Bet pyrago paprastumas ir rabarbarų bei migdolų plokštelių derinys mane nugalėjo. Ir tikiu, kad kol rabarbarų sezonas nesibaigs, šis pyragas mano namus užkvepins dar ne vieną kartą.

Smidrų pyragėliai su brie sūriu

Vasara veržiasi pro atvirus langus ir nuspalvina pečius bei skruostus, priverčia nusilakuoti kojų nagus, o paskui apsiklijuoti pirštus pleistrais, nes vasarinės basutės pasirodo besančios visiškos monstrės kankintojos. Vasara leidžia sėdėti lauke iki vėlumos ir grožėtis vis dar šviesiu dangumi, ji pakviečia pusryčiauti balkone ir valgyti braškes su pienu. Vasarą norisi gulėti ant žolės, piknikauti medžių pavėsyje, o po to mirkyti kojas fontane...

Iki kalendorinės vasaros - dar beveik savaitė, tad viskas eis tik dar geryn ir geryn! O planuojamiems piknikams labai rekomenduoju sluoksniuotos tešlos pyragėlius su smidrais ir brie sūriu.

Reikės:

trijų lapelių šaldytos sluoksniuotos tešlos

nedidelio ryšelio smidrų

kiaušinio

šaukšto grietinės

2 arbatinių šaukštelių grūdėtų garstyčių

žiupsnelio druskos

gabalėlio brie sūrio

šviežiai maltų juodųjų pipirų

kelių vyšninių pomidorų

Sluoksniuotos tešlos lapelius atitirpdyti. Tuomet palei lapelių kraštus prarėžti tešlos paviršių, o tešlos vidurį subadyti šakute. Kepti 220 laipsnių karštumo orkaitėje apie 5 minutes.

Šakute suplakti kiaušinį, grietinę, žiupsnelį druskos ir garstyčias. Smidrus nuplauti, nupjauti kiečiausias kotelių dalis ir kelias minutes apvirti - tai daryti reikėtų surišus ryšelį ir pastačius jį puode, kad vanduo neapsemtų viršūnėlių, nes joms užteks vien vandens garų.

Išėmus iš orkaitės tešlą ant jos vienu sluoksniu dėti apvirtus ir nusausintus smidrus, ant viršaus dėti plonas brie sūrio riekutes, pusiau perpjautus vyšninius pomidorus. Užpilti kiaušinio plakiniu ir apibarstyti šviežiai maltais juodaisiais pipirais.

Grąžinti į orkaitę dar 6-8 minutėms.

Šaltinis - villa-alps tinklaraštis

Tiesa, vieno dalyko vasarą nesinori. Ko? Bėgioti, kai termometro stulpelis saulėkaitoje rodo beveik arba lygiai, arba net virš 30 laipsnių karščio. Neįsivaizduoju, kokia temperatūra tvyrojo šiandien, bet supratau, kaip kartais tiesiog būtina savo spintoje turėti galvos apdangalą...

Bet ištvėriau visą šitą reikalą (labai pagelbėjo dviejose vietose netikėtai gautas dušas - tokio labai reikėjo ir link pabaigos, nes jau ruošiausi stačia galva šokti į Vilnelę) ir šiandien įveikiau sau mestą iššūkį - įveikiau Vilniaus senamiesčio gatveles. Gal ne taip greitai, kaip tikėjausi, bet svarbu, kad užtikrintai. 

Pakartosiu distanciją po savaitės Šiauliuose, o tuomet jau pradėsiu ruoštis didesniam iššūkiui, kad rudenį įveikčiau dvigubai ilgesnį atstumą. Ir nemirčiau taip, kaip šiandien.