Pastaruoju metu jaučiu, kaip visur noriu, visur skubu, visko reikia. Belieka bėgti. Ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai. Bet tikrojo bėgimo sezono dar neatidariau. Niekada nebuvau prisiekusi bėgikė - simuliuodavau, greit pavargdavau, neberasdavau laiko ir draugų...
Pažadu sau - šiemet tikrai bėgiosiu! O kol kas su sportiniais pasižadėjimais aš visai gražiai bendrauju, tad tikiu, kad ir šitą įvykdysiu. Kažkokie pokyčių metai... Ne veltui Drakono.
Velykos niekada nebuvo mano mėgstamiausia šventė. Šiemet jos privertė susimąstyti apie šeimos vertybes, laikinumą ir tą pro šalį labai greitai bėgantį laiką (kažin, kur jis savo bėgiojimo batelius įsigijo). Rimtų ir dažniausiai ne pačių linksmiausių minčių į šalį nuvyti nesugebėjo net tuno tortas.
Žiauriai skanus dalykas!
Tuno tortas
Reikės:
5 Napoleono lakštų
4 didelių svogūnų
didelės tuno skardinės
4 kietai virtų kiaušinių
5 dideli šaukštai majonezo
Svogūnus susmulkiname ir pakepiname aliejuje iki jie taps gražios auksinės spalvos.
Kiaušinius susmulkiname, nupilame aliejų nuo tuno ir šakute tuną susmulkiname. Ingredientus gerai sumaišome su majonezu (jo negailime, turi gautis šlapoka masė).
Į lėkštę dedame Napoleono lakštą ir gausiai aptepame tuno mase. Lengvai prispaudžiame antrą lakštą. Taip susluoksniuojame 4 lakštus. Viršų taip pat aptepame tuno.
Vieną torto lakštą sutrupiname, gautais trupiniais apibarstome torto viršų ir šonus.
Tortą dedame į šaldytuvą kelioms valandoms - kol lakštai suminkštės.
Transportuoti tokį tortą nėra labai lengva, nes lakštai mėgsta trupėti, bet tortas skanus net tada, kai apkeliauja pusę Lietuvos. Išbandyta!
Butinai pasidarysiu :) nes skamba tai gerai
AtsakytiPanaikintiTikrai labai skanus :)
AtsakytiPanaikinti