Avižiniai sausainiai

Ir vėl atsitiko taip, kaip kasmet. Grįžau į Vilnių po savaitgalio, o medžiai jau buvo su lapais. Kaštonas kieme jau sudėjo savo žiedus ir ruošiasi juos išskleisti. Tad nenoriu tikėti sinoptikų prognozėmis apie orų permainas ir šaltesnes dienas, noriu džiaugtis šiluma.
Pavasarį taip gera gyventi, kad net baisu. O jeigu netyčia įvyksta kas nors neplanuoto ir nelabai smagaus, sugadinančio nuotaiką ir sukeliančio širšės pyktį, pats geriausias vaistas - avižiniai sausainiai.

Jais vaišinosi netgi kolegės, kurias apsėdusi sporto ir kūdinimosi manija. Per jas kartais jaučiuosi labai kalta, kai užsinorėjusi saldumynų suvalgau bandelę... Bet nieko, atsilaikysiu!

Avižiniai sausainiai
tikrai ne vienai skardai sausainių reikės:
2 stiklinių avižinių dribsnių
200 gramų kokoso drožlių
stiklinės miltų
šaukštelio cinamono
150 gramų sviesto
2 šaukštų medaus
nepilnos stiklinės cukraus
2 kiaušinių

Į didelį dubenį supilti avižinius dribsnius, kokoso drožles, miltus ir cinamoną.
Ištirpdyti sviestą, sumaišyti jį su medumi. Kiek pravėsus supilti cukrų ir įmušti kiaušinius, išmaišyti iki vienalytės masės.
Skystąją dalį supilti ant sausosios ir išmaišyti.
Į kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi, šaukštu dėti tešlą, šakute kiek prispausti, kad išeitų blyniukai. Kepti 190 laipsnių orkaitėje apie 20 minučių arba kol sausainių kraštai gražiai paruduos.
Išėmus sausainius iš orkaitės pravėsinti skardoje.

Šaltinis - Beatos virtuvė, Laisvos valandos, 2009.

Nebespėjau parašyti knygynio įrašo balandį, tai iš karto skubu taisytis. Knygų planas pajudėjo didesniu greičiu. Perskaičiau jau pusę knygų iš savo sąrašo!

Colleen MsCullough "Erškėčių paukščiai"  paliko tikrai gerą įspūdį. Tokios uždraustos meilės istorijos visada suvirpina širdį, tiesa?
Man dažnai norisi lyginti perskaitytas knygas su kitomis, tad šią lyginčiau su Jurgos Ivanauskaitės "Ragana ir lietus" - ta pati kunigo ir paprastos moters meilės linija, tačiau Megės istorija ramesnė, ne tokia dramatiška - ji susitaiko su tuo, kad niekada negalės turėti savo mylimo vyro taip arti, kaip kad ji norėtų. Dar kažkodėl peršasi palyginimas su J. Irvingo kūryba - juk jis savo knygose dažnai aprašo visą žmogaus gyvenimą nuo gimimo iki mirties, o "Erškėčių paukščiai" taip pat apėmė daugiau nei 50-ties metų laikotarpį.
Skaičiau ir stebėjausi, kaip pagrindinė veikėja Megė išliko tokia tvirta net tada, kai atrodo, viskas sugriuvo. Ir taip jai nutiko ne vieną kartą... Norėčiau ir aš būti tokia stipri.

O dar kalbant apie meilės istorijas - n-tąjį kartą pažiūrėjau "Titaniką". Ir ech, nesvarbu, kiek kartų jį matysi, kokiu formatu (paprastu ar 3D), vis tiek nors vienoje vietoje reikia nubraukti ašarą.
Nes gi gražu meilė. Ypač pavasarį, kai žydi kaštonai. Arba dar tik ruošiasi žydėti.