Prancūziškos vištų blauzdelės

Taip netikėtai atėjo ir tolyn nuėjo trečiasis „Kometa atskrieja“ gimtadienis. Pasirodo, jis kasmet sutampa su tarptautine tinklaraštininkų diena. O aš tai suvokiau šeštadienį viename iš senamiesčio barų valgydama sūrio pirštelius (tiesa, kiek suskrudusius), pati nieko negamindama ir nedalyvaudama maisto tinklaraštininkų šventėje, į kurią pirmą kartą buvau pakviesta...

Aplinkui vyksta kiek svarbesnės šventės – po savaitės išteka viena mano geriausių draugių, tad šį savaitgalį kartu su nemaža merginų kompanija leidau gamtoje. Tad galima sakyti, kad į pikniką atsinešdama pačios keptą daržovių pyragą kaip ir atšvenčiau tą nedidelę savąją šventę...

Tiesa, vietoj daržovių pyrago, kuris nebuvo nufotografuotas ant pikniko stalo, recepto, šiandien vakarienei – prancūziškos vištų blauzdelės.

2,5 porcijos reikės:

5 vištų blauzdelių

pusės nedidelės cukinijos

raudonosios saldžiosios paprikos

5 vyšninių pomidorų

griežinėlio citrinos

kelių šviežių čiobrelio šakelių

alyvuogių aliejaus

druskos, maltų juodųjų pipirų

Blauzdeles įtrinti druska ir pipirais. Keptuvėje įkaitinti šaukštą alyvuogių aliejaus ir apkepti blauzdeles, kol jos apskrus.

Susmulkinti papriką ir cukiniją. Padalinti jas į penkias dalis. Imti kepimo popieriaus lakštą, viduryje jo sudėti dalį smulkintų daržovių ir vyšninį pomidorą. Ant jų dėti apkeptą vištos blauzdelę. Užberti druskos, pipirų, įdėti mažą gabaliuką citrinos ir čiobrelio šakelę. Kraštus gerai užlankstyti ir sutvirtinti sąvaržėle. Taip pat „supakuoti“ visą likusią vištieną.

Kepti 220 laipsnių karštumo orkaitėje apie 15 minučių.

Šaltinis – žurnalas „Virtuvė. Nuo... Iki...“, 2011 m. Nr. 11 (30)

Va taip ir gyvenu dabar – vestuviniai grožio, sveikinimų ir kitokie organizaciniai rūpesčiai pinasi su komandiruotės į Italiją darbais, tad drauge dar ir kraunu į lagaminą sukneles, kurias norėsiu vilkėti Romoje ir studijuoju žemėlapį su lankytinomis vietomis...

Tik turiu vieną bėdą - kažkuriuo metu šiek tiek peršalau ir per pastarąsias tris dienas perėjau turbūt visas peršalimo stadijas - gerklės skausmą, kosulį ir nosies pabėgimą. Labai smagu, tiesa?

Bet vis tiek galvoje džiaugsmingai sukasi mintis, kad  iki atostogų liko vos trys darbo dienos – jėga!

Keksiukai su braškėmis

Šeštadienio rytą netikėtai nubudau dar prieš penkias ir kurį laiką klausiausi, kaip už mano lango čiulba paukščiai. Net keista, kiek daug jų balsų galima išgirsti miesto viduryje, kai nutyla nuolatinis šurmulys. Ir kaip gaila, kad pasimėgauti tokiomis akimirkomis dažniausiai trukdo nenumaldomas noras apsiversti ant kito šono ir miegoti toliau...

Vasara jau rodo savo kaprizus - vieną akimirką pila kaip iš kibiro, kitą jau norisi atsukti veidą saulei, trečią kyla noras šokti į ežerą, o tuomet vėl viskas iš naujo. Tad kol leidžiu laiką mieste, einu į turgų ir gaudau vasaros skonius.
 

Vienas pirmųjų ir labiausiai pavykusių - keksiukai su braškėmis.

16 nedidelių keksiukų reikės:

 200 gramų braškių

175 gramų sviesto

250 gramų mėgstamų riešutų ar jų mišinio

5 šaukštų miltų

125 gramų miltelinio cukraus (cukraus pudros)

5 kiaušinių baltymų

tarkuotos vienos citrinos žievelės

žiupsnelio druskos

Baltymus išplakti su milteliniu cukrumi ir žiupsneliu druskos iki putų. 

Riešutus paskrudinti, jei reikia, nuvalyti luobeles ir sumalti iki trupinių (gali likti ir stambesnių gabalėlių). Supilti puodelyje ištirpintą ir atvėsintą sviestą. Įmaišyti miltus ir citrinos žievelę. 

Tuomet atsargiai įmaišyti išplaktus baltymus ir ketvirčiais pjaustytas uogas.

Keksiukų formeles iškloti popierėliais ir pripildyti tešlos. Kepti apie 25-30 minučių 200 laipsnių karštumo orkaitėje.

Šaltinis - "Virtuvė. Nuo... Iki...",  2011 m. Nr. 6 (25).

Aš šiek tiek užsižaidžiau su pagrindiniu savaitgalio patiekalu, tad mano keksiukai orkaitėje prabuvo ilgiau ir apsvilo... Bet nieko tokio, prie šviežių mėtų arbatos jie vis tiek puikiai tinka! Taip pat tinka ir blusų turguje bandant užsidirbti pinigų išparduodant senus rūbus ir knygas. Taip pat po pokaičio miego saulėtame kambaryje... Žodžiu, tinka visur ir visada!

Atlikusius kiaušinių trynius lengviausia panaudoti kepant omletą. Pavyzdžiui, ispanišką su bulvėmis.

O kas dar įvyko mano gyvenime per pastarąsias dienas? Sudalyvavau ryšių su visuomene specialistų sąjungos metinėje konferencijoje ir sužinojau visai neblogų dalykų. Pristačiau universiteto komunikacijos strategiją tarptautinėje savaitėje ir supratau, kad per dvi savaites reikia prisiminti specialybės anglų kalbą. Išliejau šiek tiek prakaito su "Deeper Upper". Pokerio vakare iškovojau pergalę. Pradėjau žiūrėti naują mini-serialą "Pillars of Earth"... Pirmą kartą blusų turguje pardavinėjau rūbus. Domėjausi, ką aplankyti Romoje ir pažiūrėjau fantastišką filmą - "Roman Holiday".

Visai neblogai, sakyčiau.

O prieš akis - dar viena ilga ir intensyvi vasaros savaitė!

Vištiena su medumi ir ananasais

Aš mėgstu gyventi pagal planą. Kiekvieną rytą mintyse surikiuoju darbus bei laisvalaikio norus, o tuomet su didesniu ar mažesniu entuziasmu pasitinku naują dieną. Žinoma, dažniausiai ne viskas vyksta taip, kaip norisi - ištinka krizės, liūdesio priepuoliai, fiziniai ar dvasiniai skausmai, nutrina batai, užstringa liftas, neužtenka motyvacijos... Tad vejuosi savo darbotvarkę ir tikiuosi, kad vieną dieną tapsiu visiška savo laiko šeimininke.

Vienas dalykas šiuo metu aiškus iki galo - pasimatymai vyksta pagal tikslų grafiką. O kad jie būtų ne tik meilūs, bet ir sotūs, ieškau paprastų, bet neprastų receptų.

Vištiena su medumi ir ananasais

Reikės:
500 gramų vištienos filė
citrinos
3 šaukštų sojų padažo
indelio konservuotų ananasų
bulvių krakmolo
mėgstamų prieskonių vištienai

Vištienos filė supjaustyti gabaliukais, apibarstyti prieskoniais ir apšlakstyti citrinos sultimis. Išmaišyti ir valandėlę palikti marinuotis šaldytuve.
Išsimarinavusią vištieną apvolioti bulvių krakmole ir dažnai pavartant kepti gerai įkaitintame aliejuje, kol apskrus. Tuomet į keptuvę pilti dar citrinos sulčių, sojos padažą ir sudėti medų. Gerai išmaišyti.  Sudėti konservuotų ananasų gabaliukus ir dar keletą minučių patroškinti. Viskas!
Skanauti su ryžiais.

Šaltinis - cukrinis avinėlis

Šis patiekalas mano virtuvėje apsilankė jau ne kartą ir sulaukė puikaus įvertinimo.  Puikiai tinka ir kitos dienos pietums darbe, ypač, jei liko daugiau ryžių. Medaus ir citrinų sulčių kiekį reikėtų pasireguliuoti pagal save ir skonio receptorių jautrumą saldumui.

Mano dienotvarkėje vieną didesniųjų dalių dabar užima siekis pagerinti savo fizinę būseną ir ištvermę. Tiesa, dar nelabai drąsu su savo 5 (na, dabar jau 6) kilometrų stažu risnoti bėgikų greitkeliu - Neries pakrante, bet tikiu, kad vieną dieną ir aš lenksiu visus taip, kaip dabar ten lenkia mane. Bet vieną vakarą ten sutikau vaikiną, kuris mojavo ir šypsojosi kiekvienam prabėgančiajam. Grįžau namo tokiomis pačiomis pūslėtomis kojomis, bet užtat su šypsena iki ausų.

Kiek nedaug kartais tereikia...

Na, atostogų dar norėtųsi. Kad būtų galima laisviau pasidžiaugti atėjusia vasara ir ramiai mėgautis visais jos malonumais. Bet jau greitai. Jau greitai...

Paprastasis rabarbarų pyragas

Kartais nei iš šio, nei iš to apima liūdesys. Atsliūkina lyg be priežasties, prisėda šalia ir pakalbina. O tuomet pradedi žiūrėti į visus savo gyvenimo dalykus ir supranti, kad ir tas negerai, ir anas nedžiugina, ir trečias sunkiai sekasi... Ir jeigu pasiduodi tam mistiniam liūdesiui gali iš jo neišbristi ilgas dienas žiūrėdama vien tik į tai, kas aplinkui sunku ar nelabai malonu, nustumiant į šalį visus gražius dalykus.

Šiuo metu man kaip tik tokia liūdesio akimirka. Belieka tikėtis, kad rytojaus rytą pradėsiu su šypsena ir vėl viskas bus gerai. O jeigu ne... Teks dar kartą kepti rabarbarų pyragą ir guostis, kad bent virtuvės valdymo srityje aš vis dar galiu vadintis jei ne karaliene, tai bent princese.

Paprastasis rabarbarų pyragas

Reikės:

3 didelių rabarbarų stiebų (arba apie 500 gramų)

3 kiaušinių

stiklinės cukraus

šaukštelio vanilinio cukraus

stiklinės miltų

gabalėlio sviesto

migdolų plokštelių

Rabarbarų stiebus nulupti ir supjaustyti kubeliais. 

Kiaušinius gerai išplakti su cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Įmaišyti stiklinę miltų. Suberti rabarbarus ir dar kartą permaišyti.

Apvalią kepimo formą atsegamais kraštais ištepti sviestu. Supilti tešlą, jos viršų gausiai apibarstyti migdolų plokštelėmis.

Kepti apie 30-40 minučių 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje.
Iškepusį galima apibarstyti milteliniu cukrumi, bet tikrai nebūtina.

Šaltinis - Sezoninė virtuvė, Smaguris, 2014 

Paprastutis pyragas, kurio gaminime ilgiausiai užtrunka supjaustyti rabarbarus. Bet per tą laiką galima pažiūrėti kokį nors serialą ar mojuojant peiliu pasikartoti kokį nors solo šokių judesį. Arba šiaip pamedituoti apie gyvenimo prasmę.

Kepiau šitą pyragą jau visus tris kartus - taip mano virtuvėje būna itin retai, nes juk dažniausiai norisi vis ką nors naujo pabandyti... Bet pyrago paprastumas ir rabarbarų bei migdolų plokštelių derinys mane nugalėjo. Ir tikiu, kad kol rabarbarų sezonas nesibaigs, šis pyragas mano namus užkvepins dar ne vieną kartą.

Smidrų pyragėliai su brie sūriu

Vasara veržiasi pro atvirus langus ir nuspalvina pečius bei skruostus, priverčia nusilakuoti kojų nagus, o paskui apsiklijuoti pirštus pleistrais, nes vasarinės basutės pasirodo besančios visiškos monstrės kankintojos. Vasara leidžia sėdėti lauke iki vėlumos ir grožėtis vis dar šviesiu dangumi, ji pakviečia pusryčiauti balkone ir valgyti braškes su pienu. Vasarą norisi gulėti ant žolės, piknikauti medžių pavėsyje, o po to mirkyti kojas fontane...

Iki kalendorinės vasaros - dar beveik savaitė, tad viskas eis tik dar geryn ir geryn! O planuojamiems piknikams labai rekomenduoju sluoksniuotos tešlos pyragėlius su smidrais ir brie sūriu.

Reikės:

trijų lapelių šaldytos sluoksniuotos tešlos

nedidelio ryšelio smidrų

kiaušinio

šaukšto grietinės

2 arbatinių šaukštelių grūdėtų garstyčių

žiupsnelio druskos

gabalėlio brie sūrio

šviežiai maltų juodųjų pipirų

kelių vyšninių pomidorų

Sluoksniuotos tešlos lapelius atitirpdyti. Tuomet palei lapelių kraštus prarėžti tešlos paviršių, o tešlos vidurį subadyti šakute. Kepti 220 laipsnių karštumo orkaitėje apie 5 minutes.

Šakute suplakti kiaušinį, grietinę, žiupsnelį druskos ir garstyčias. Smidrus nuplauti, nupjauti kiečiausias kotelių dalis ir kelias minutes apvirti - tai daryti reikėtų surišus ryšelį ir pastačius jį puode, kad vanduo neapsemtų viršūnėlių, nes joms užteks vien vandens garų.

Išėmus iš orkaitės tešlą ant jos vienu sluoksniu dėti apvirtus ir nusausintus smidrus, ant viršaus dėti plonas brie sūrio riekutes, pusiau perpjautus vyšninius pomidorus. Užpilti kiaušinio plakiniu ir apibarstyti šviežiai maltais juodaisiais pipirais.

Grąžinti į orkaitę dar 6-8 minutėms.

Šaltinis - villa-alps tinklaraštis

Tiesa, vieno dalyko vasarą nesinori. Ko? Bėgioti, kai termometro stulpelis saulėkaitoje rodo beveik arba lygiai, arba net virš 30 laipsnių karščio. Neįsivaizduoju, kokia temperatūra tvyrojo šiandien, bet supratau, kaip kartais tiesiog būtina savo spintoje turėti galvos apdangalą...

Bet ištvėriau visą šitą reikalą (labai pagelbėjo dviejose vietose netikėtai gautas dušas - tokio labai reikėjo ir link pabaigos, nes jau ruošiausi stačia galva šokti į Vilnelę) ir šiandien įveikiau sau mestą iššūkį - įveikiau Vilniaus senamiesčio gatveles. Gal ne taip greitai, kaip tikėjausi, bet svarbu, kad užtikrintai. 

Pakartosiu distanciją po savaitės Šiauliuose, o tuomet jau pradėsiu ruoštis didesniam iššūkiui, kad rudenį įveikčiau dvigubai ilgesnį atstumą. Ir nemirčiau taip, kaip šiandien.

Keksiukai su rabarbarais ir baltuoju šokoladu

Šiandien sėdėdama ant beprotiškai gražaus ofiso stogo ir besimėgaudama saulės spinduliais staiga supratau, kad vasara su savo malonumais ir privalumais jau visai čia pat. Ne tiek ir daug laiko liko iki didžiųjų birželio įvykių - L. išėjimo iš bibliotekos (pasimatymai Saulėtekyje jau rimtai nusibodo...), vestuvių (ne mano!), komandiruotės (darbo vieta trumpam persikels į Romą) ir atostogų.

Tad dabar pats metas mėgautis šviežiomis salotomis, rabarbarais ir pirmosiomis, dar tolimais kraštais kvepiančiomis braškėmis. Juk šis vitaminų, saulės ir geros nuotaikos sezonas toks trumpas...

Pirmuosius rabarbarus šiemet nuskyniau dar per šv. Velykas, kai aptikau juos močiutės darže. Ir jie iš karto nukeliavo į keksiukus.

Keksiukai su rabarbarais ir baltuoju šokoladu

Reikės: 

200 gramų miltų

100 gramų kuskuso kruopų

130 gramų cukraus

kiaušinio

šaukštelio kepimo miltelių

225 mililitrų pieno

80 gramų sviesto

4-5 rabarbarų stiebų

100 gramų baltojo šokolado

Miltus, kuskusą, cukrų ir kepimo miltelius gerai išmaišyti.

Ištirpinti sviestą ir palikti, kad pravėstų. Lengvai išplakti kiaušinį, sumaišyti su pienu ir supilti pravėsusį sviestą. Nepersistengiant viską suplakti. Tada pamažu maišant supilti plakinį į sausąjį mišinį.

Rabarbarus supjaustyti, šokoladą stambiai sukapoti. Priedus įmaišyti į tešlą, sudėti į keksiukų formeles.

Kepti apie 30 minučių 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje. 

Šaltinis - savaitgalio redez-vous

Keksiukus kepiau švęsdama darbinę sukaktį - jau metus dirbu universiteto palėpėje. Per tas 365 dienas buvo visko - ir džiaugsmo dėl pavykusių projektų, ir pakelto balso protrūkių, ir skubėjimo bei streso, ir atsipalaidavimo... Galiu džiaugtis įgyta patirtimi, bet po truputį norisi žvalgytis toliau arba aukščiau. Tik kol kas turbūt turiu tam dar kiek per skystas blauzdas.

Tiesa, jas dabar stiprinu fiziškai - jau minėjau aštuonių minučių mankštas, o visai neseniai vėl grįžau prie kūno plastikos užsiėmimų ir plano padaryti špagatą. Kol kas viską beprotiškai skauda, bet žinau, kad jeigu smarkiai norėsiu ir toliau tam skirsiu po kelias valandas į savaitę, tikrai imsiu ir tai padarysiu. Kaip ir išmoksiu naujus burtažodžius camel walk ir snake paversti realybe.

Motyvacija juk yra viskas, tiesa?

Ispaniškas omletas su svogūnų laiškais ir bulvėmis

Po kelių savaičių tylos grįžtu į blogą. Bet pastaruoju metu laikiausi principo daryti tik tai, kas mane džiugina. Kartais tai yra bėgiojimas Neries pakrante ir 8 minučių prakaitavimas darant 9 rūšių pilvo preso pratimus, kartais - miegojimas, kartais - vakaro pasivaikščiojimai, o kartais tiesiog nieko neveikimas.

O ir valgyti šiek tiek nustojau. Arba tiksliau, į mano virtuvę retai atkeliauja kas nors tokio, ko dar negaminau. Bet dabar, kai šiek tiek perdėliojau laisvalaikio prioritetus ir po darbų dar spėju rasti šį bei tą valgomo daržovių kioskelyje, tikiu, kad namai vėl pakvips skaniu maistu.

Vienas didžiausių ir sunkiausių (tiesiogine to žodžio prasme) mano šių metų atradimų - knyga "Sezoninė virtuvė". Niekaip nenustoju rinktis jos receptų ir štai dabar dalinuosi dar vienu - ispanišku omletu su svogūnų laiškais ir bulvėmis.

Reikės:

5 kiaušinių

5 bulvių

100 gramų svogūnų laiškų

alyvuogių aliejaus

druskos, maltų pipirų

Bulves nuskusti ir supjaustyti plonais griežinėliais. Alyvuogių aliejų įkaitinti keptuvėje ir jame kepti bulves, kol visiškai iškeps. Tada suberti smulkintus svogūnų laiškus ir gerai sumaišyti.

Dubenėlyje lengvai išplakti kiaušinius su druska or pipirais, tuomet juos supilti į keptuvę ant bulvių ir svogūnų laiškų. Sumažinti ugnį ir nemaišant kepti apie penkias minutes, kol apačia apkeps, viršus kiek sutvirtės, bet vidurys dar bus skystokas.

Ant keptuvės uždėti didelę lėkštę, kuri uždengtų visą keptuvę kaip dangtis, tada keptuvę apversti, kad omletas atsidurtų lėkštėje. Grąžinti omletą atgal į keptuvę neiškepusia puse į apačią ir kepti dar kelias minutes.

Valgyti karštą arba pravėsusį - skanus abiem atvejais!

Šaltinis - Sezoninė virtuvė, Smaguris, 2014.

Panašų omletą kartas nuo karto kepa ir mano sugyventinė M., bet juk reikėjo vieną kartą ir man pačiai tokį pamėginti... Tikrai geras ir sotus dalykas, kurį puikiai galima pasiimti ir kaip darbinių pietų patiekalą.

Kalbant apie darbą... Dabar intensyviai svajoju apie atostogas. Ir jos jau artėja! Liko tik kiek daugiau nei mėnuo ir tada iš pradžių pakeisiu aplinką į itališką, o vėliau braidysiu po lietuviškus ežerus, šoksiu, miegosiu palapinėje ir visaip kaip mėgausiuos gyvenimu.

Miela vasara, ateik greičiau!