Varškės sūrelių pyragas

Šįryt važiuodama į darbą prigrūstu troleibusu nužiūrinėjau senjoras ir galvojau, kokia aš būsiu, kai sulauksiu garbingo amžiaus. Gal pikta ir viskuo nepatenkinta burbeklė, kuriai neegzistuos žodis „atsiprašau“. Gal sentimentali moteriškutė, kuri tyliai (arba garsiai - priklausomai nuo nuotaikos) dūsaus dėl pasikeitusių stotelių pavadinimų ar jaunimo madų. O gal išdidi senjora ryškiai raudonai dažytomis lūpomis ir elegantiška skrybėlaite...

Niekada negali žinoti. Galbūt iki mano senjorinio amžiaus tokio dalyko, kaip troleibusai iš viso nebeliks ir nebebus ko skųstis dėl pernelyg intymių susiglaudimų su nepažįstamais žmonėmis. O gal į polikliniką ar turgų mane vežios asmeninis vairuotojas?

Kokių tik minčių nekyla keliaujant į darbą saulėtą rytą ir skaičiuojant kaštonų pumpurus prie perėjos...

Manau, kad net po daug metų mėginsiu iškepti patį skaniausią pyragą. Visai neseniai tokiu pretendavo tapti varškės sūrelių pyragas pagal Virtuvės mitų griovėjus. Deja... Taip, pyragas buvo labai skanus, bet nefotogeniškas.

Taip pyragas atrodo prieš pašaunant į orkaitę

Varškės sūrelių pyragas

3 merginos suvalgys jį per vieną sekmadienį

100 g sviesto

2 kiaušiniai
1/3 stiklinės cukraus

125 g miltų

1/3 šaukštelio kepimo miltelių

5 varškės sūrelių

Sviestą išplakti su cukrumi iki purios baltos masės. Įmušti kiaušinius ir dar kartą gerai išplakti.  Suberti miltus ir kepimo miltelius, išmaišyti. Įberti cinamono.

Tešlą supilti į kepimo formą, tolygiai paskirstyti. Į tešlą įspausti varškės sūrelius, dar pabarstyti cinamonu.

Kepti 20-25 min. 180 laipsnių orkaitėje su oro apipūtimu (būtinai!)

Mano pyrage sūreliai išsilydė ir neatrodė taip gražiai kaip kad žadėjo Virtuvės mitųgriovėjai...

Bet vis tiek buvo žiauriai skanu ir labai tiko sekmadieniui!

Vištiena su žemės riešutų sviestu

Vardo dienos proga pasidovanojau sau vakarą mieste, puokštelę tulpių ir skanius pietus.

Vakaras iš tiesų buvo neblogas, nepaisant to, kad vietoje, kurią pasirinkome šokiams, muzika labiau priminė skalbimo mašinos skleidžiamus garsus, o kitoje vietoje, kur norėjome gražiai užbaigti vakarą, buvome nuolat stumdomos ir laistomos alumi. Na, sako, alus - gera plaukų kaukė. O dar ir vieną seniai matytą žmogų sutikau. Pastaruoju metu žmonės iš praeities pasirodo mano kelyje tada, kai visiškai to nesitikiu. Galbūt taip ir geriau, nes tą akimirką suprantu, ką iš tiesų jaučiu jų atžvilgiu...

Kitą dieną gaivinausi ilgu pasivaikščiojimu su paukščių čiulbėjimu ausyse ir tulpėmis iš moteriškučių, kurios gurkšnojo stipriuosius gėrimus užsikąsdamos agurkėliais. Pamačiusios mano šypseną, jos puolė teisintis, kad pietauja - bet juk aš jų nesmerkiau! Kiekvienam pasitaiko sunkių šeštadienių, kiekvienas gelbėjasi, kaip išmano.

Mano pietūs buvo skanūs ir be jokių gėrimų.

Vištiena su žemės riešutų sviestu

3 nedidelėms porcijoms reikės:

300 gramų vištienos krūtinėlės

Marinatui:

2 šaukštų rupaus žemės riešutų sviesto

2 skiltelių česnako 

2 šaukštų citrinos sulčių

1 šaukšto adžikos padažo

2 šaukštų sojos padažo

šaukšto cukraus

šaukšto kario miltelių

Česnaką sukapoti ir sumaišyti su kitais marinato ingredientais.

Vištieną supjaustyti juostelėmis, sumaišyti su marinatu ir palikti šaldytuve mažiausiai valandai.

Kepti įkaitintoje keptuvėje.

Patiekti su mėgstamu garnyru ir salotomis - mano atveju tai buvo kuskuso kruopos ir agurkų-ridikėlių salotos.

Šaltinis - Neringos blogas, kuriame siūloma tokią vištieną kepti ant grotelių, bet aš pamėginau paprastuoju būdu ir, manau, man visai pavyko!

Pastaruoju metu retai gaminu ką nors su mėsa - paskutinį kartą tai buvo Valdorfo salotos su vištiena. 

Nusipirkau naują Virtuvės numerį, o jame pilna naujų salotų receptų (ir dar su tokiomis žolėmis, kurių niekada neragavau, ir jau žūtbūt noriu paragauti), tad turbūt vėl ilgam atsisveikinsiu su mėsa. Nebent kas nors išsiveš mane į gamtą kepti šašlykų. Savanoriai? :)

Špinatų ir lašišos pyragas

Aš galvojau, kad bus lengviau - apsiausiu rožinius sportinius batelius, jie lengvai mane nuneš kelis kilometrus, tada namo grįšiu besišypsodama ir kupina jėgų veiksiu kitus dalykus.
Nė velnio!
Grįžtu tokia pati rožinė kaip mano bateliai ir linkstančiomis kojomis užlipu į ketvirtą aukštą, kur dar kurį laiką gaudau kvapą ir godžiai išgeriu butelį vandens. Bet viskas tik į gerą ir vieną dieną aš tikrai nubėgsiu penkis kilometrus.

Iki tol lieka tik treniruotis ir džiaugtis gyvenimu, pavasariu ir žibuoklėmis mėlynuojančiais šlaitais. Ir dar pyragais.

Špinatų ir lašišos pyragas
3 porcijoms reikės:
100 gramų šviežių špinatų
170 gramų rūkytos lašišos
200 gramų varškės
250 gramų (trys lakšteliai) šaldytos sluoksniuotos tešlos
2 kiaušinių
druskos, juodųjų pipirų

Šaldytą tešlą atšildyti ir ja iškloti formą (jei reikia - šiek tiek pakočioti).
Lašišą susmulkinti ir išdėlioti ant tešlos.
Špinatus nuplauti, nuplikyti karštu vandeniu, nuvarvinti ir suplėšyti. Paskleisti lapus ant lašišos.
Varškę išmaišyti su kiaušiniais, pagardinti druska ir pipirais. Užpilti ant lašišos su špinatais.
Kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 30-40 minučių.

Receptas pamodeliuotas pagal "Metai Beatos virtuvėje" pyrago su lašiša, špinatais ir grūdėta varške receptą.

Šią savaitę dar turiu išmėginti kelis "sveikuoliškus" receptus: avižinius sausainius, tuno salotas ir tada išsikepti gal kiek nuodėmingą varškės sūrelių pyragą savaitgalio proga.
Ir dar pabėgti nuo savo minčių, jei tai įmanoma.

Topinambų salotos

Eilinį kartą noriu įrašą pradėti kalbomis apie orą, kuris šį savaitgalį buvo fantastiškas. Tiesa, beveik visą laiką aš leidau ne lauke, kaip kad norėjau, bet viduje. Tai knygyno virtuvėlėje, kur gaminau karštą limonadą 50-šimčiai žmonių (apie tai gal kitą kartą papasakosiu), tai prekybos centre/namų virtuvėje gerdama kakavą/arbatą su draugėmis, tai lovoje žiūrėdama filmus (trys vakarai = trys filmai).
Vakar vakare išbėgau palakstyti, ryte maršrutą pakartojau. Dėl to likusią dienos dalį atsisakiau bet kokio nebūtino vaikščiojimo. Nors į pikniką Vingio parke su M. būčiau kaip nors išsiruošusi. Deja...

Galvodama apie pietų gaminimą, prisiminiau, kad iš močiutės daržo parsigabenau topinambų. Iki praėjusių metų net nebuvau apie tokius girdėjusi. Tačiau taip nieko iš jų ir nepagaminau. Šiemet reikėjo taisyti klaidas.

Topinambų salotos
Vienai porcijai reikės:
3 topinambų
saujos graikinių riešutų
citrinos sulčių (pagal skonį)
auksinio sūrio "Džiugas"
šlakelio alyvuogių aliejaus

Topinambus nuskusti, sutarkuoti ir apšlakstyti citrinų sultimis, kad nepajuoduotų (aš, kaip visada, su citrinų sultimis persistengiau ir salotos išėjo rūgštokos).
Graikinius riešutus susmulkinti ir berti ant topinambų. Sūrį šiek tiek pasmulkinti ir dėti į lėkštę.
Užpilti šlakelį alyvuogių aliejaus ir sumaišyti.
Pagal skonį galima dėti šviežiai maltų pipirų (aš visai apie juos pamiršau, bet ir netrūko).

Šaltinis - sezoninė virtuvė

Ir dar - labai gaila, kad šiemet (pirmą kartą per penkis metus!) nesutikau Dino Zauro. Bet turbūt tai išėjo į gera, nes su fizikais man nelabai sekasi gyvenime. Šypt.

Tuno tortas

Pastaruoju metu jaučiu, kaip visur noriu, visur skubu, visko reikia. Belieka bėgti. Ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai. Bet tikrojo bėgimo sezono dar neatidariau. Niekada nebuvau prisiekusi bėgikė - simuliuodavau, greit pavargdavau, neberasdavau laiko ir draugų...
Pažadu sau - šiemet tikrai bėgiosiu! O kol kas su sportiniais pasižadėjimais aš visai gražiai bendrauju, tad tikiu, kad ir šitą įvykdysiu. Kažkokie pokyčių metai... Ne veltui Drakono.

Velykos niekada nebuvo mano mėgstamiausia šventė. Šiemet jos privertė susimąstyti apie šeimos vertybes, laikinumą ir tą pro šalį labai greitai bėgantį laiką (kažin, kur jis savo bėgiojimo batelius įsigijo). Rimtų ir dažniausiai ne pačių linksmiausių minčių į šalį nuvyti nesugebėjo net tuno tortas.
Žiauriai skanus dalykas!

Tuno tortas
Reikės:
5 Napoleono lakštų
4 didelių svogūnų
didelės tuno skardinės
4 kietai virtų kiaušinių
5 dideli šaukštai majonezo

Svogūnus susmulkiname ir pakepiname aliejuje iki jie taps gražios auksinės spalvos.
Kiaušinius susmulkiname, nupilame aliejų nuo tuno ir šakute tuną susmulkiname. Ingredientus gerai sumaišome su majonezu (jo negailime, turi gautis šlapoka masė).
Į lėkštę dedame Napoleono lakštą ir gausiai aptepame tuno mase. Lengvai prispaudžiame antrą lakštą. Taip susluoksniuojame 4 lakštus. Viršų taip pat aptepame tuno.
Vieną torto lakštą sutrupiname, gautais trupiniais apibarstome torto viršų ir šonus.
Tortą dedame į šaldytuvą kelioms valandoms - kol lakštai suminkštės.

Transportuoti tokį tortą nėra labai lengva, nes lakštai mėgsta trupėti, bet tortas skanus net tada, kai apkeliauja pusę Lietuvos. Išbandyta!

Tinginys su baltuoju šokoladu ir mėtomis

Turbūt pirmą kartą taip greitai po gaminimo publikuoju receptą! Prieš savaitę perskaičiau, vakar saulės nušviestoje virtuvėje pabūriau su ingredientais ir iš karto supratau, kad šį saldumyną kartosiu dar ne vieną kartą.
Tikras Mojito, kurį galima sukramtyti!
Ačiū Virtuvės mitų griovėjams ir žurnalui "Virtuvė"!

Tinginys su baltuoju šokoladu ir mėtomis
Reikės:
2 pakelių sausainių be cukraus "Gaidelis"
200 gramų baltojo šokolado
pusės skardinės saldinto sutirštinto pieno
šlakelio brendžio
saujos šviežių mėtų lapelių
citrinos

Sausainius susmulkinti, įtarkuoti citrinos žievelę ir apšlakstyti brendžiu.
Vandens vonelėje ištirpinti baltąjį šokoladą, supilti sutirštintą pieną ir gerai išmaišyti. Nukelti nuo garų.
Mėtų lapelius smulkiai sukapoti, sumaišyti su pusės citrinos sultimis. Paruoštas mėtas sudėti į šokolado masę ir gerai išmaišyti. Sumaišyti su smulkintais sausainiais.
Iš kiek pravėsusios masės formuoti rutuliuku arba pilti į kepimo popieriumi išklotą skardą ir išlyginus gerai suslėgti.
Laikyti šaldytuve 2-3 valandas arba per naktį.
Galima rutuliukus apvolioti cukraus pudroje.

Šaltinis - "Virtuvė", 2012. Nr. 4 (34).

Lėtam savaitgaliui prie arbatos ir stalo žaidimų - kaip tik!
Manau, kad puikiai tiktų ir šv. Velykų saldumynų stalui.

Tik tiek šiandien turiu pasakyti, turbūt išsisėmiau. Grįžtu į miegapelės būseną.

Keksiukai su konservuotais vaisiais

Pastaroji savaitė kažkodėl išsunkia iš manęs visas jėgas ir gerą nuotaiką. Kad ją atgaučiau reikia pasivaikščiojimų po senamiestį, kokteilių, skanaus maisto ar dar kažko ypatingo. Turbūt pusė metų yra tas laikotarpis, po kurio jau reikia atostogų ir visiško atsiribojimo nuo darbinių reikalų nors kelioms dienoms.

Deja, kol kad galiu pabėgti tik skaitydama knygas. Pavyzdžiui, į Italiją su Talentinguoju misteriu Ripliu.
Iki šios knygos turbūt nebuvau skaičiusi detektyvo. O Patricios Highsmith romanas dar vadinamas ir vienu geriausių detektyvų. Iš tiesų knyga taip įtraukė, kad skaitydama troleibuse pakeliui į darbą, sugebėjau pravažiuoti reikalingą stotelę. Būčiau ramiai važiavusi dar toliau, nes negirdėjau nieko, kas vyko aplinkui...
Riplis mane užbūrė. Vargšas, kompleksuotas ir niekam neįdomus žmogus staiga pamatė, kaip smagiai galima gyventi, o tada buvo atstumtas. Tad vieną akimirką netekęs nuovokos nužudė savo draugą ir pavogė jo tapatybę. Įdomiausia turbūt buvo tai, kaip šaltakraujiškai jis apmąstydavo savo alibi ir apie kokias smulkmenas pagalvodavo - net pats patikėdavo savo melu. Aišku, Italijos vaizdai irgi žavėjo. Ypač, kai Riplis atsidūrė Sicilijoje. Bandžiau prisiminti, ką pati ten mačiau ir palyginti mūsų įspūdžius.
Vėliau, žinoma, pažiūrėjau ir filmą - gavau kone šoką, kad ne viskas tiksliai ekranizuota. Knyga patiko daug labiau. Net nesvarbu tai, kad filme vaidina gražuolis Jude'as...

O tada, kai žiūrėjau filmą, vaišinausi fantastiškais keksiukais, kuriuos galėčiau pavadinti vienais skaniausių, kokius esu valgiusi (dažniausiai apie savo gaminamą maistą negaliu pasakyti jokių stiprių komplimentų, bet šį kartą nesikuklinsiu!).

Keksiukai su konservuotais vaisiais
Reikės:
Pusės skardinės konservuotų vaisių
175 gramų sviesto
150 gramų cukraus
pakelio vanilinio cukraus
žiupsnelio druskos
3 kiaušinių
4 šaukštų apelsinų sulčių
175 gramų miltų
pakelio vanilinio pudingo
2 šaukštelių kepimo miltelių
migdolų plokštelių pabarstymui


Konservuotus vaisius susmulkinti.
Sviestą, cukrų, vanilinį cukrų ir druską gerai išsukti, kol cukrus ištirps. Sukant po vieną įmušti kiaušinius ir plakti tol, kol masė taps vientisa. Supilti apelsinų sultis.
Kitame dubenyje sumaišyti miltus, kepimo miltelius ir vanilinio pudingo miltelius. Sausus produktus supilti į kiaušinių masę ir gerai išmaišyti.
Į keksiukų formeles dėti šaukštą tešlos, įberti smulkintų vaisių ir vėl įdėti tešlos. Keksiukų viršų papuošti migdolų plokštelėmis.
Kepti 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie 25 minutes.

Šaltinis - Idėjos švenčių stalui, Laisvos valandos, 2011.

O rytoj pagaliau eisiu šokti!
Visada prisikuriu planų savaitgaliui, o šį norėčiau veikti nieką - t.y. vartytis lovoje, žiūrėti filmus ir serialus, valgyti blynus, skaityti knygą, spręsti sudoku...
Galbūt taip ir bus.