Sumuštiniai su karamelizuotais svogūnais

Pastarosiomis dienomis supratau, kad pavargau. Pavargau nuo kasdienių naminių pareigų, nuo darbinių iššūkių ir nesibaigiančių tekstų, nuo nuolatinių pastangų būti gražiai, mandagiai ir maloniai, nuo skubėjimo pirmyn-atgal, nuo planavimo, nuo skaičiavimo, nuo kalbų, nuo pažadų ir nuo savo pačios lūkesčių.

Aš neprivalau būti tobula moteris. 

Vietoj gurmaniškos vakarienės galiu paprasčiausiai nueiti į greito maisto restoraną arba pasigaminti skanų sumuštinį. O po to sušlamšti didžiulę plytą šokolado. 

Sumuštiniai su karamelizuotais svogūnais

Reikės:

svogūno

mėlynojo svogūno

poro

2 šaukštų cukraus

kepto vištienos ketvirčio

pomidorų padažo

grūdėtųjų garstyčių

majonezo

batono

aliejaus

džiovintų bazilikų, raudonėlių ar žolelių mišinio

sūrio

Svogūnus sukapoti nedideliais kubeliais, baltąją poro dalį supjaustyti pusžiedžiais. Keptuvėje įkaitinti šlakelį aliejaus, suberti svogūnus ir porus, juos apibarstyti cukrumi ir vis pamaišant kepti ant silpnos ugnies 10-15 minučių, kol svogūnai visiškai suminkštės ir karamelizuosis. 

Dubenėlyje sumaišyti grūdėtąsias garstyčias, pomidorų padažą ir majonezą (santykis 1:1:1 arba pagal skonį). Mišiniu patepti batono riekelę, ant jos dėti smulkiais gabaliukais suplėšytą vištieną, o tuomet ir karamelizuotus svogūnus. 

Pagardinti sumuštinius džiovintomis žolelėmis, užberti sūrio ir kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje, kol sūris išsilydys.

Valgyti dar šiltus. 

Šaltinis - portalas ji24.lt

---

Gerai, kad iš tiesų laukia atokvėpis. Jau visai greitai. Bus naujų žmonių, naujų įspūdžių ir kitokio - to gerojo nuovargio, kuris apima ištrūkus iš rutinos ir iki nukritimo vaikštant svetimomis gatvėmis.

Tyliai tyliai tą artėjančią savaitę vadinu atostogomis, nes šį kartą planuoju kompiuterį palikti namuose. 

Galbūt mano gerai nuotaikai tiesiog užtektų nors kartą gerai išsimiegoti? Kažkodėl ta nuolatinė prieblandos zona (juk ryte einant į darbą saulė dar tik teka, o grįžtant ji jau būna kone nusileidusi) nepadeda pakankamai pailsėti. O naktimis mane kankina labai spalvoti ir kupini veiksmo sapnai, kuriuos ryte pasakojant prie puodelio arbatos, neįmanoma nešyptelėti.

Nors tiek.

Trupininis obuolių ir cukinijų pyragas

Women are made to be loved, not understood, - netyčia perskaičiau kažkur socialinių tinklų sraute Oskaro Vaildo citatą ir supratau, kad tą turėtų žinoti kiekvienas vyras, bandantis sieti savo gyvenimą su moterimi. Bent mano atveju, nežinia iš kur atsiradusios emocijos dažnai paima viršų, o tada... O vaikyti, tik laikykis.

Tylųjį pyktį ir nepasitenkinimą gyvenimu labiausiai inspiruoja artėjantis gimtadienis. Nesuprantu, kaip kai kurie žmonės gali imti ir tiesiog pamiršti saviškį. Aš, artėjant lapkričiui, visada pradedu kapstytis metų suvestinėje, žiūrėti, ką gero padariau, o ko - ne, ką galiu vadinti savo pasiekimais, o ką - nusivylimais ir pan. Tuomet po šiek tiek savigraužos ir savęs apgailėjimo, atsistoju nuo lovos ir imuosi veiksmų. Šiemet kol kas vis dar esu įvykių peržiūrėjimo stadijoje, kad galėčiau nuspręsti, kurios gyvenimo srities tvarkymo imtis pirmiausia.

O kol sprendžiu rimtus reikalus, reikia suvalgyti ką nors skanaus. Pavyzdžiui, trupininį obuolių ir cukinijų pyragą. Karštas jis labai derėtų su vaniliniais ledais.

Trupininis obuolių ir cukinijų pyragas

Reikės:

Trapiai tešlai:
100 gramų sviesto
2 šaukštų cukraus
kiaušinio trynio
ketvirtadalio šaukštelio kepimo miltelių
2 šaukštų grietinės
žiupsnelio druskos
300 gramų miltų

Įdarui:
200 gramų valytos cukinijos
2 didelių valytų obuolių
pusės indelio kondensuoto pieno
pusės citrinos žievelės

Pagaminti tešlos trupinius: pašildytą sviestą išsukti su cukrumi, druska, kiaušinio tryniu ir grietine. Miltus sumaišyti su kepimo milteliais.  Ant miltų dėti išsuktą sviestą ir trinant tarp pirštų suformuoti trupinius. Juos uždengti ir pastatyti šaltai maždaug pusvalandžiui, kad sukietėtų.

Cukiniją ir obuolius supjaustyti mažais kubeliais, sumaišyti su kondensuotu pienu ir tarkuota citrinos žievele.

Į paruoštą formą suberti pusę tešlos trupinių, uždėti obuolių ir cukinijų įdaro, o tuomet - likusius tešlos trupinius.

Kepti 190 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie 25-30 minučių.

Šaltinis - Virtuvės mitų griovėjų žurnalas-albumas "Rudens žaidimai", 2013 Nr. 2

---

Šiemet ir vėl gimimo dienos proga pasidovanoju sau kelionę. Tiksliau, ją man padovanojo universitetas, išsiunčiantis mane į komandiruotę Kopenhagoje. Tiesa, tai nebus Italija su paprastu ir skaniu maistu kiekvienoje kavinukėje, karščio bangomis, leidžiančiomis miegoti atvirais langais, ir daug laisvo laiko, šiek tiek burbant, kad seminarų vedėjai prastai kalba angliškai. Baiminuosi, kad tai bus nekokio oro ir smarkaus taupymo dienos gyvenant devynių kvadratinių metrų kambarėlyje ir maitinantis... Hm, tiesą sakant, nežinau kuo. Bet galbūt darbinga savaitė svečioje šalyje prisidės prie profesinės srities pergalvojimo ir prioritetų perdėliojimo.
To sau ir linkiu.

O ir savo mėgstamiausią vaikystės pasakų veikėją Undinėlę pamatysiu. Ko daugiau reikia gimtadienio proga?

Tik kad kas nors iškeptų skanų tortą ir nereikėtų to daryti pačiai.

Salotos su keptais burokėliais ir pelėsiniu sūriu

Ruduo yra toks metas, kai aš sujautrėju. Nors turbūt geriau sakyti, kad rudenį tiesiog paaštrėja emocijos. Mane lengviau prajuokinti, lengviau pravirkdyti, lengviau paskatinti susimąstyti apie tai, kaip aplinkui klostosi gyvenimo įvykiai. Gaila, kad emocijų pliūpsniai smarkiai vargina ir kelias dienas iš eilės smarkiai džiaugtis nėra taip paprasta, kaip galėtų atrodyti.

Ruduo dar yra toks metas, kai labai lengvai prisikabina visokio plauko bacilos. Jomis, žinoma, ne taip lengva atsikratyti, ypač tuomet, jei negali leisti sau kelias dienas nesikelti iš lovos. Tad per pastarąsias dienas pastebėjau, kad po aštunto arbatos puodelio per dieną man ima svaigti galva...

Prie patarimų, ką daryti peršalus, dažnai rašoma - vartoti daug skysčių, gerai vėdinti kambarius, valgyti lengvą maistą. Tad ta proga prisiminiau salotas iš vasaros. Su keptais burokėliais ir pelėsiniu sūriu.

Reikės:

3-4 didelių burokėlių
šaukšto alyvuogių aliejaus ir žiupsnelio druskos kepimui
pusės stiklinės kuskuso kruopų
3-4 saujų mėgstamų salotų lapų
100 gramų mėlynojo pelėsio sūrio
saujos graikinių riešutų
2 šaukštų alyvuogių aliejaus
2 šaukštelių medaus
2-3 šaukštų citrinos sulčių

Burokėlius nulupti ir supjaustyti skiltelėmis, apšlakstyti alyvuogių aliejumi ir pabarstyti druska. Skilteles berti ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepti apie pusvalandį 200 laipsnių kaitrumo orkaitėje.

Kuskuso kruopas užpilti verdančiu vandeniu, kad gerai jas apsemtų ir uždengus palikti 5 minutėms. Salotas nuplauti, nusausinti ir suplėšyti didesniais gabalais. Tuščioje, gerai įkaitintoje keptuvėje ant vidutinės ugnies šiek tiek paskrudinti graikinius riešutus, kad įgautų atspalvį. Sūrį supjaustyti kubeliais ar sulaužyti mažesniais gabalėliais.

Paruošti užpilą: į dubenėlį supilti alyvuogių aliejų, medų ir citrinos sultis. Plakti šluotele ar šakute, kol padažas sutirštės. Sumaišyti su atvėsusiomis kuskuso kruopomis.

Į dubenį kloti salotų lapus, paskleisti kuskusą, suberti pakepintus burokėlius, pabarstyti graikiniais riešutais ir sudėti pelėsinio sūrio gabaliukus.

Skanaus!

Šaltinis - Vilkyškių pieninės reklaminis lankstinukas, prie kurio prisidėjo Beata.

Mano matematikos mokytoja sakydavo, kad paverkti yra labai sveika - organizmas taip pašalina pavojingus šlakus. Nors iki šiol nežinau, kas per vieni tie šlakai, patarimu vis dar tikiu. Taip pat nujaučiu, kad čia tik dalis tiesos, juk juokas taip pat gali daryti stebuklus. Tačiau pati turiu keistą savybę - kai pradedu smarkiai smarkiai ir nuoširdžiai juoktis po kelių akimirkų tas juokas virsta ašaromis ir netgi kūkčiojimu. Aš tiesiog negaliu nieko su savimi padaryti - taip yra ir viskas. Taip nutinka, kai kutendama artimą žmogų pati juokiuosiu daugiau negu jis, kai matau, kaip mažas šuniukas užpuola tą patį artimą žmogų, gulintį ant grindų, ir bando ne tik jį užlaižyti, bet ir sukramtyti jo ausį, kai pati esu smarkiai kutenama...

Taip ir supuosi emocijų sūpynėse.

Ruduo.

Šokoladinis pyragas su avietėmis

Ruduo kiekvieną dieną vis nuožmiau braunasi į namus. Darbe trindama suledėjusius pirštus svajoju apie šildymo sezono pradžią , o namie susisuku į pledą, apsiaunu vilnones kojines ir kaip ir kasmet internete ieškau gražiausių megztinių pavyzdžių. Žinoma, iš mėgstamiausių sąrašo vis dar nesitraukia megztiniai su šunimis. Arba lapėmis. Arba pelėdomis.

Kai vasaros prisiminimai pamažu susidėjo į internetinius nuotraukų albumus,  paskutinius jos kvapus gaudžiau kepdama šokoladinį pyragą su avietėmis.

Reikės:

100 gramų aviečių

180 gramų sviesto

180 gramų juodojo šokolado

80 gramų miltų

40 gramų kakavos miltelių

3 kiaušinių

280 gramų cukraus

Į puodą sudėti gabalėliais supjaustytą sviestą ir laužytą šokoladą. Jį įstatyti į kitą, didesnį puodą su verdančiu vandeniu. Maišant kaitinti, kol šokoladas su sviestu ištirps ir taps vientisa mase. Nukelti nuo ugnies ir palikti praaušti.

Kiaušinius plakti su cukrumi, kol masė taps puri. Į pravėsusį šokolado ir sviesto mišinį įmaišyti plaktus kiaušinius ir po truputį superti miltų, kepimo miltelių ir kakavos mišinį. Į paruoštą tešlą įmaišyti avietes ir supilti į kepimui skirtą skardą, išklotą kepimo popieriumi.

Kepti 160 laipsnių kaitrumo orkaitėje 30-35 minutes, kol jis apkeps, tačiau viduryje dar liks šiek tiek skystas ir nevisiškai iškepęs. Ištraukti iš orkaitės, pravėsinti ir kelioms valandoms statyti į šaldytuvą, kad dar labiau atšaltų ir sukietėtų.

Šaltinis - "Sezoninė virtuvė", Smaguris, 2014

Tikra šokolado ir kalorijų bomba! Su merginomis anksčiau juokaudavome, kad tokie pyragai kartais tiesiog gelbsti gyvybes, nesvarbu, mūsų pačių ar aplinkinių. Ir tokiu atveju užtenka vieno nedidelio gabalėlio, kad gyvenime vėl viskas pasidarytų gerai...

Gyvenimas su žmogumi, kuris nemėgsta pyragų ir daugelio saldumynų, turi savų pliusų. Pavyzdžiui, iškepusi pyragą visada esu tikra, kad jis taip ir liks šaldytuve ar spintelėje man ir tik man. 

Cha!

Chilli con carne (čili troškinys)

Pailsėjau. Na, bent norėčiau taip sakyti. Vasaros pabaiga ir rudens pradžia buvo gana beprotiška - atostogos, mergvakaris, šokių stovykla, persikraustymas, tada šiek tiek ligų, vestuvės, bėgimas, įkurtuvės... Atrodo, kad tik dabar galiu ramiai atsisėsti ir gerdama arbatą pasiklausyti, kaip smarkiai lyja, o tuomet pasidžiaugti, kad aš namie ir kad šią akimirką tikrai niekur nereikia skubėti.

Naujuose namuose kol kas rutinos tvarkaraštis dar tik dėliojasi: kas keliasi pirmas, kas atneša arbatos į lovą, kas išjungia šviesą prieš miegą, kas vaikšto į parduotuvę, o kas siurbia kilimą - visi klausimai kiekvieną dieną sprendžiami iš naujo. Tiesa, pagrindinis jų - kas daugiau gamina, man atrodo, atsakytas jau seniai. Tad belieka tik džiaugtis tais vakarais, kai virtuvėje laiką leidžiu ne aš.

O kol kas receptas iš vasaros (tai, kad nieko nerašiau, nereiškia, kad nieko ir negaminau) ir tokios pačios lietingos dienos - chilli con carne arba čili troškinys.

3-4 porcijoms reikės:
300 gramų maltos jautienos
svogūno
pusės česnako
aitriųjų paprikų (pagal mėgstamą aštrumo lygį)
šaukštelio maltos saldžiosios paprikos
50 mililitrų raudonojo vyno
400 gramų savo sultyse konservuotų pomidorų
druskos, juodųjų pipirų
kupino šaukšto kakavos miltelių
šaukšto raudonojo vyno acto
šaukštelio cukraus
200 gramų konservuotų raudonųjų pupelių
kalendros
fermentinio sūrio

Keptuvėje gerai paskrudinti jautieną, kad išgaruotų visas joje esantis vanduo. Apkeptą mėsą perkelti į puodą, kuriame virs troškinys.

Į tą pačią keptuvę, kurioje kepė mėsa, sudėti pjaustytą svogūną. Jam suminkštėjus, pridėti smulkiai pjaustytą česnaką. Truputį pakaitinus sudėti smulkintas aitriąsias paprikas ir suberti maltą saldžiąją papriką. Viską gerai sumaišyti ir nukėlus nuo ugnies dėti į puodą su mėsa.

Į puodą pilti vyno ir smarkiai pavirinti, kad dalis jo nugaruotų, tuomet sudėti konservuotus pomidorus, įpilti stiklinę vandens, pridėti druskos ir pipirų, gerai išmaišyti ir ant nedidelės ugnies virti apie valandą.

Troškiniui bebaigiant virti, pridėti kakavos, išmaišyti. Įpilti raudonojo vyno acto, pridėti šaukštelį cukraus ir supilti pupeles (skysčio, kuriame jos konservavosi, nereikia). Kai jos sušils, nukelti puodą nuo ugnies, pilti troškinį į dubenėlius, ant viršaus pabarstyti tarkuoto sūrio ir smulkintų kalendrų.

Skanauti su paskrudintu batonu arba tortilijų traškučiais. 

Šaltinis - Beatos virtuvė, Laisvos valandos, 2009

Dabar, kai sinoptikai teigia, jog pasidžiaugėme užsitęsusiais gražiais orais, ir užteks, toks troškinys namuose galėtų garuoti ir dažniau. Puikiai sušildo tiek vidų, tiek išorę. Tik gal kiek ilgokai užtrunka, bet, kol tą valandą mėsa troškinasi, kuo puikiausiai galima paskaityti knygą, pažiūrėti serialą ar tiesiog pabendrauti.

---
Rudenį jau pajutau pati - savaitgalį prisikroviau pilnas kišenes kaštonų ir pabraidžiau po jau nukritusius lapus, o šiandien prisėmiau batus baloje... Jeigu taip ir toliau, mano vaistų gėrimo seansai niekada nesibaigs.

Einu dar arbatos.

Tortilijos su vištiena

Laukti man niekada nepatiko. Gaila, kad mažai kas šiame gyvenime įvyksta tą pačią akimirką – kartais reikia ilgo pasiruošimo ir kantrybės, kad išsipildytų svajonės ar pasiteisintų lūkesčiai. Dabar morališkai ruošiu save permainoms ir kraustynėms į dar vienus namus – mažesnius, jaukesnius, paprastesnius. Į tokius, kuriuose telpa tik du žmonės.

Sukaustyta beribio darbinio tingulio naršau po namų dekoro idėjų puslapius ir žymiuosi, kokių dalykų norėsiu savo naujuose namuose, galvoju, kaip patogiausia mažoje erdvėje paskirstyti miego, darbo ir laisvalaikio zonas, svajoju, kad būsiu greitesnė bėgikė, nes manęs ir bėgimo autostrados – Neries paupio – nebeskirs kelių kilometrų atstumas...

Ir geriausią patiekalą įkurtuvių vakarėliui jau radau. 

Tortilijos su vištiena

8 tortilijoms reikės:

8 tortilijų paplotėlių

300 gramų vištienos krūtinėlės

50 gramų mocarelos

kelių jalapeno pipirų (lietuviškai jie iš tiesų vadinasi chalapos paprikos)

8 šaukštų konservuotų kukurūzų

keturių šaukštų aštraus pomidorų padažo

keturių šaukštų grietinės

pusės nedidelės raudonosios paprikos

pusės nedidelės cukinijos
nedidelio pomidoro

keturių kininio kopūsto lapų

saujos tarkuoto sūrio

druskos, juodųjų pipirų

Vištienos krūtinėlę supjaustyti ir kepti keptuvėje, kol gražiai paruduos, pagardinti druska bei pipirais. Išjungus ugnį vištieną apibarstyti plėšyta mocarela ir leisti sūriui išsilydyti.

Cukiniją supjaustyti griežinėliais, papriką – juostelėmis. Apkepti keptuvėje. Jalapeno pipirus ir pomidorą susmulkinti.

Tortilijos papločius patepti pomidorų padažu, sumaišytu su grietine, kraštus apibarstyti sūriu. Toje vietoje, kurioje bus suktinuko viršus, uždėti smulkintų kinino kopūsto lapų, o papločio viduryje sudėti likusį įdarą – kelis vištienos gabalėlius, šaukštą konservuotų kukurūzų, keptų cukinijos ir paprikos bei pomidoro gabalėlių, pagardinti jalapeno pipirais. Viską dar kartą pabarstyti tarkuotu sūriu ir sulankstyti – užlenkti apačią ir šonus, kad neiškristų įdaras. Sutvirtinti dantų krapštukais.

Taip suruošti visus papločius ir pašildyti juos iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje maždaug penkias minutes.

Viskas, skanaus!

Vištienos idėja – Virtuvės mitų griovėjai, žurnalas-albumas, pavsaris 2014, Nr.4 

Tortilijos – patys smagiausi kebabai, kurių įdarą visada galima pareguliuoti pagal šaldytuvo turinį. Puikiai tinka norint sunaudoti visokius daržovių likučius!

---

Tad laukiu rugsėjo.

O kol kas dar reikia sutvarkyti visus kitus gyvenimo reikalus – peržiūrėti dabartinį užgyventą turtą ir išmesti tai, ko man nebereikia, išparduoti nenešiojamas sukneles ir neskaitomas knygas (kulinarinės naudojamos visos! Arba bent bus naudojamos!), po ilgos pertraukos ir vėl viešai parodyti, kad aš moku šokti, dar praleisti šiek tiek laiko su mergaitėmis, išmokti pasidaryti pačią gražiausią šukuoseną, tinkančią prie atvirų pečių suknelės... Na, ir padaryti dar milijoną mažų dalykų.

Vienas iš jų – dar šiek tiek padirbėti iki atostogų. Liko viena diena, cha!

Voveraičių sriuba

Praėjusią savaitę norėjau papasakoti, kad smegenys perdegė. Dabar, anot sinoptikų, atplūdus naujai karščio bangai, viskas netikėtai vėl grįžo į savo vėžes. Ir dėl to labiausiai reikia dėkoti vandens pramogoms - kankinančiam irklavimui ir baimės priepuoliams Vilnelėje, kur bandžiau susimedžioti antį, ir Neryje, kur pakliuvau į lašalų spiečių, Antavilių ir Žaliesiems ežerams, prie kurių kartais sunku surasti lietuviškai kalbančių žmonių, bet plaukioti vis tiek yra smagu, ir dar arbūzui, kuris iš pradžių įgijo vakaro svečio veidą, o paskui buvo negailestingai išskaptuotas.

Karštis veda prie beribio tingulio - pastaruoju metu man norisi tik gulėti ant žolės (iš bėdos tinka ir lova ar darbo stalas po kondicionieriumi) ir klausyti bliuzo. Na, ir galvoti apie ateitį. Kaip čia viskas bus rugsėjį, kaip čia susitvarkyti permainas gyvenime, kaip susitaikyti su draugų gyvenimų pasikeitimais, kaip daryti tą ar aną, kaip kalbėti, kaip mylėti save ir kitus...

Save aš dažniausiai (pa)myliu skaniai valgydama.

Voveraičių sriuba

Reikės:
0,5 litro voveraičių
svogūno
3 šviežių morkų
3 šviežių bulvių
4 šaukštų perlinių kruopų
2 litrų daržovių sultinio
gabaliuko sviesto
kelių lauro lapelių ir pipirų žirnelių
saujos smulkintų krapų
druskos

Perlines kruopas kelioms valandoms užmerkti šaltame vandenyje.

Švarias voveraites apkepti svieste su pjaustytu svogūnu tame pačiame puode, kuriame po to virs sriuba. Suberti pjaustytas morkas, pasūdyti, išmaišyti ir dar keletą minučių pakepinti.

Į puodą pilti sultinį, sudėti pjaustytas bulves, nuoplautas kruopas, laurų lapelius ir pipirų žirnelius. Virti, kol daržovės suminkštės.
Išvirusią sriubą apibarstyti smulkintais krapais ir uždengus puodą palikti jį penkioms minutėms, kad sriuba įsiskonėtų.

Skanaus!

Šaltinis - "Sezoninė virtuvė", Smaguris, 2014.

Po truputį artėjant rudeniui man visada kyla noras eiti į mišką pagrybauti. Štai ką reiškia būti iš grybautojų šeimos. Šypt. Gerai, kad artėja dar vienos, trumpos, bet jaukios atostogos, galbūt mano norams bus lemta išsipildyti.

Žinoma, dar norėčiau įmerkti koją į Baltijos jūrą, paglostyti šunį, paragauti šašlykų, pabraidyti po ką tik nupjautą žolę, vėl pradėti bėgioti ir jau rimtai ruoštis Vilniaus maratonui bei savo mažajai distancijai, gal truputį palenktyniauti su likimo draugėmis, prikepti pyragų, miegoti iki pietų, paspoksoti į žvaigždes...

Va taip ir svajoju burzgiant kondicionieriui.