Kalėdiniai cantuccini sausainiai su šokoladu

Ką veikti savaitgalį prieš Kalėdas? Žinoma, kad kepti sausainius. Pageidautina, kad jie būtų skirtingų rūšių. Dar galima pakuoti dovanas klausant šventinių melodijų (mano favoritė šiemet Let it snow). Valgyti ledus pergrūstame prekybos centre po šventinio apsipirkimo. Šokiai irgi visai nieko užsiėmimas. Dainuoti irgi. Daug miegoti. Susitikti su geriausiais draugais ir pasimėgauti draugija, pokalbiais ir juokais. Nusipirkti bilietus į labai gražaus balso savininko koncertą. Žiūrėti optimistinius filmus. Iki vidurnakčio kalbėtis apie šventines tradicijas namuose.

Žodžiu, daryti viską, kad prieššventinis pirmadienis būtų kuo nedarbingesnė diena.

Kalėdiniai cantuccini su šokoladu

Vienai didelei skardai džiuvėsėlių reikės:
250 gramų miltų
250 gramų miltelinio cukraus
1,75 šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelio druskos
dviejų kiaušinių + vieno kiaušinio trynio
100 gramų skrudintų lazdyno riešutų
100 gramų šokolado

Miltus, miltelinį cukrų, kepimo miltelius ir druską sumaišyti, persijoti į didelį indą. Į mišinio vidurį įmušti kiaušinius ir kiaušinio trynį, atsargiai išsukti masę.
Pridėti smulkintų skrudintų lazdyno riešutų ir kapoto šokolado, gerai išmaišyti.
Drėgnomis rankomis formuoti iš tešlos kepaliukus - geriausia, kokio centimetro storio ir kelių centimetrų pločio (bet čia jau kaip išeis). Juos dėti ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepti 170 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie pusvalandį.
Tuomet kepaliukus supjaustyti riekutėmis (atsargiai, karšta!) ir dėti atgal į skardą taip, kad prieš tai vidine puse buvusi dabar būtų viršuje. Kepti 5 minutes 150 karštumo laipsnių orkaitėje, tada riekutes apversti ir dar truputį padžiovinti. Atvėsinti. Laikyti sandariame inde,
Mėgautis ir valgyti pamirkant į arbatą.

Šaltinis - žurnalas "Virtuvė", nr. 12 (66), 2014.

Nom nom nom.

O iš tiesų po tokio gražaus ir jaukaus savaitgalio man Kalėdos jau prasidėjo. Ir tikiuosi, kad jos tęsis taip pat gražiai, ramiai ir sklandžiai. Į jas, kaip visada, įeis kelionės po Lietuvą su pyragais ant kelių, aguonų pieno ir silkės degustacijos (šiemet silkę jau ragavau per draugės vestuves, gal to metams ir užteks?) ir šventiniai juokai.

Bet šiemet visa tai vyks kartu su žmogumi, į kurio ranką galėsiu bet kuriuo momentu įsikibti. Ir dėl to viskas bus šimtą kartų geriau!

P.S. Jam patiko sausainiai! Retas ir dėl to labai džiuginantis komplimentas.

Spragintų kukurūzų ir karamelės skanėstas

Gyvenimas kartais užknisa. Tu gali sau gražiai susiplanuoti jaukią ir malonią ateitį, pasimatuoti naujo įvaizdžio batus, susapnuoti, kaip gerai viskas klojasi, laikyti kumščius už savo sėkmę, o tada... Nieko negauti ir grįžti atgal į savo kasdienybę, kurioje, jeigu iki tol viskas atrodė visai neblogai, dabar lieka tik pusėtinai.

Taip jau nutinka su planais. Tad truputį (lengvai lengvai) pasigailėjau savęs, pasvajojau, kaip kada nors išvažiuosiu gyventi į Grendlandiją ir važinėsiu šunų kinkiniu, o tuomet po truputį mintyse sudėliojau planą B. Jį pradėsiu nuo to, kad pasimokysiu, kaip reikėtų išmintingai kalbėti ir galvoti apie planuos prisidedant prie jų išsipildymo.

O kol kas virtuvėje sukasi tie patys ir jau daug kartų matyti patiekalai bei žiemos tamsa, neleidžianti nieko fotografuoti. Tad noriu pasidalyti receptu, kuris mane sužavėjo blogerės Renatos knygos "Nostalgiški saldumynai" pristatyme.

 Spragintų kukurūzų ir karamelės skanėstas 

Skanėstui reikės:
300 gramų karamelinių irisų
100 gramų sviesto
100 gramų spragintų kukurūzų
šaukštelio cinamono

Kukurūzus išspraginti: į keptuvę pilti tiek aliejaus, kad plonu sluoksniu padengtų dugną. Įmesti tris kukurūzus ir palaukti, kol jie susproginės. Tuomet keptuvę nuimti nuo ugnies, suberti likusius kukurūzus (jie keptuvės dugną turėtų padengti vienu sluoksniu), gerai sukratyti, kad karštas aliejus tinkamai pasiskirstytų, grąžinti ant nedidelės ugnies ir uždengti dangčiu. Kai nebesigirdės spragsėjimų arba jie pasidarys gana reti, ugnį išjungti. (Sveriamų kukurūzų spraginimui galima nusipirkti visose didesnėse parduotuvėse, tikrai apsimoka labiau negu pakuotės, jau paruoštos spraginimui mikrobangėje - pastarosios daug greičiau pridega ir viską sugadina).

Sviestą išlydyti, sudėti karamelinius irisus ir kaitinant ant mažos ugnies nuolat maišyti, kol masė taps vientisa.
Kepimo formą iškloti kepimo popieriumi. Į ją sudėti spragintus kukurūzus, sumaišytus su karamelės ir sviesto mase, viršų pabarstyti cinamonu ir palikti sustingti.

Šaltinis - "Nostalgiški saldumynai", Sezoninė virtuvė, 2014

Tiesa, mano pirkti karameliniai irisai nebuvo tokie, kokių tikėjausi, tad skanėstas buvo toks... "Plombatraukis". Kai kurie žmonės, kurie spragintus kukurūzus namuose valgo saujomis, šito limpančio jausmo burnoje negalėjo pakęsti ir suvalgė tik vieną kąsnį. Kone visas kitas likęs gabalas liko mano jėgoms. Kas irgi nebuvo blogai!

Tačiau  kitam kartui turbūt keisčiau dalį karamelės į "Rududu".

---
Kol graužiu spragintus kukurūzus, imberiniai sausainiai ar kitokie šventiniai kepiniai į virtuvę atkeliauti dar nespėjo. Kaip ir kalėdinė nuotaika.
Kasdien žiūrėdama į kalendorių vis dar negaliu patikėti, kad tos šventės jau net nebe už kalnų, bet jau beveik ranka pasiekiamos.

Gerai, kad bent kelias dovanas jau sugalvojau.

Dabar beliko tik jas pagaminti!

Moliūgų sriuba su apelsinais

Sparčiai artėjantis šaltasis metų laikas namus paverčia jaukia komforto zona, kurios nebesinori palikti. O iš tiesų, kas nori šalti nosį ir ausis lauke, kai galima susisukti į kamuoliuką ir visą vakarą murkti lovoje žiūrint filmus ar skaitant knygas? Tiesa, visaip stengiuosi neapkerpėti, vėl pradėjau po truputį judėti su 8 minučių treniruočių vyrukais ar bliuzo deivėmis. Tik nežinau, kiek ilgai man užteks jėgų atsispirti begalinio miego šauksmui...

Guodžiu save, kad jau po mėnesio vėl viskas pradės šviesėti ir atsiras viltis, kad gražus ir spalvotas pavasaris netruks ateiti. O kol kas namų jaukumas viršija visas ribas tik tuomet, kai išverdu moliūgų sriubos. Šį kartą - truputį kvepiančios šv. Kalėdomis.

Moliūgų sriuba su apelsinais

Reikės:
300 gramų moliūgo
didelės morkos
500 mililitrų daržovių arba vištienos sultinio
2 apelsinų
2 nedidelių svogūnų
50 mililitrų grietinėlės
skiltelės česnako
šaukštelio kario
druskos ir pipirų pagal skonį
aliejaus kepimui

Moliūgą supjaustyti kubeliais, dėti į puodą, kuriame virs sriuba ir kepti įkaitintame aliejuje, kol suminkštės. Tuomet sudėti kubeliais pjaustytą morką, smulkintą svogūną ir česnaką, įberti kario, druskos ir pipirų ir kepti dar apie 10 minučių.

Supilti sultinį ir išspaustas apelsinų sultis, pavirti dar apie 10 minučių.

Sriubą pertrinti per sietelį arba sutrinti trintuvu (kaip kitaip vadinasi blenderis?), pagardinti grietinėle. Ant viršaus dar galima pabarstyti pipirų, bet tik vos vos - dėl kvapo ir vaizdo.

Skanaus!

Šaltinis - RIMI receptų lapelis

Namie nuomonė dėl trintų sriubų šiek tiek išsiskiria, nes kai kam ji primena košę ir ligoninės maistą. Tai prisirankiojau ir kitokių sriubų receptų - tokių, kuriose būtų ką pakramtyti. Gal kada ateis ir jų eilė...

Ir ei, iki šv. Kalėdų liko mažiau negu mėnuo! Metas pradėti galvoti apie šventinius kepinius - imbierinius sausainius, biscotti ir gal net kūčiukus... Ir, žinoma, atrasti patį geriausią saldų ar nelabai saldų, bet gerai ilgas keliones atlaikantį pyragą šeimyniniam suvažiavimui.

Ir kalėdinius filmus reikia pradėti žiūrėti! Tas švenčių laukimas kiekvienais metais vis smagesnis darosi, jėj!

Indiškas kario troškinys su moliūgais

Kada darbe būna geriausias pirmadienis? Kai grįžti iš komandiruotės užsienyje ir dar šventi savo gimimo dieną. Atrodo, tuomet esi pats įdomiausias pašnekovas, kurio visi klausinėja apie užsienį, apie gautą patirtį, o tada vienas per kitą giria namie gamintą tortą ir sveikina su tuo, kad neatrodau nė trupučio vyresnė. Na gerai, gal šiek tiek perdedu, bet turbūt pirmą kartą grįžau namo po pirmadienio tokia laiminga.

O gal čia buvo kaltas cukraus perteklius?

Turbotinginys jau kažkada buvo aprašytas bloge, dabar metas papasakoti apie naujus atradimus. Pirmasis jų - moliūgų derinys su kokosų pienu. Švelnus ir nerealus! Apskritai, aš kiekvieną rudenį stengiuosi moliūgus į savo racioną įtraukti kuo smarkiau, tačiau man ne visada pavyksta. Na, bet bent kelis naujus patiekalus atrandu kasmet - džiaugiuosi bent tuo.

Indiškas kario troškinys su moliūgais

2-4 porcijoms reikės:

svogūno
poros šaukštų aliejaus
300 gramų moliūgo
didelės paprikos
400 gramų vištienos
2 šaukštelių kario
300 mililitrų vištienos arba daržovių sultinio
400 gramų kokosų pieno
3 šaukštų žaliųjų citrinų sulčių
3 šaukštų žuvies padažo
2 šaukštelių cukraus
aitriosios paprikos
žiupsnelio šviežių kalendrų

Dideliame puode įkaitintame aliejuje apkepinti šiaudeliais pjaustytą svogūną, užberti kario ir maišant šiek tiek pakepinti. Suberti kubeliais pjaustytą vištieną, papriką ir moliūgą, išmaišyti. Tuomet supilti sultinį ir kokosų pieną. Troškinti ant nedidelės ugnies 20-30 minučių, kol sutirštės.

Supilti žuvies padažą, žaliųjų citrinų sultis, suberti cukrų ir dar truputį pakaitinti.

Troškinį patiekti apibarsčius kapotomis kalendromis ir smulkiai pjaustyta aitriąja paprika.

Šaltinis - Virtuvės mitų griovėjų žurnalas-albumas "Rudens žaidimai", Nr. 2, 2013

Kad jau netyčia rimiake gavau asmeninę nuolaidą kokosų pienui (Laimuse, Tavo įtaka?), matyt, teks greitu metu kartoti. Atsimenu, ir namai labai skaniai kvepėjo nuo šio troškinio... Ir išrankusis valgytojas buvo patenkintas. Tai kaip ir vieni pliusai!

O grįžtant prie gimtadienio ir Kopenhagos reikalų - iš pradžių maniau, kad gimtadienis užsienyje bus tik viena paprasta diena, kai pamiršiu, kad ji kažkuo ypatinga. Anaiptol! Draugai užvertė sveikinimais, tad pusę dienos krykštaudama lindėjau telefone, tada vaišinausi daniškais ir turkiškais skanumynais (visada tarptautiniuose renginiuose apsimoka atsisėsti prie turkų, man atrodo, jie visur savo saldainius nešiojasi), vaikštinėjau aptemusiomis Kopenhagos gatvėmis, valgiau pyragėlį su braškėmis ir jaučiausiai labai mylima ir labai laiminga.

Geras ženklas tai, kad tas laimės jausmas kol kas vis dar neblėsta!

Sumuštiniai su karamelizuotais svogūnais

Pastarosiomis dienomis supratau, kad pavargau. Pavargau nuo kasdienių naminių pareigų, nuo darbinių iššūkių ir nesibaigiančių tekstų, nuo nuolatinių pastangų būti gražiai, mandagiai ir maloniai, nuo skubėjimo pirmyn-atgal, nuo planavimo, nuo skaičiavimo, nuo kalbų, nuo pažadų ir nuo savo pačios lūkesčių.

Aš neprivalau būti tobula moteris. 

Vietoj gurmaniškos vakarienės galiu paprasčiausiai nueiti į greito maisto restoraną arba pasigaminti skanų sumuštinį. O po to sušlamšti didžiulę plytą šokolado. 

Sumuštiniai su karamelizuotais svogūnais

Reikės:

svogūno

mėlynojo svogūno

poro

2 šaukštų cukraus

kepto vištienos ketvirčio

pomidorų padažo

grūdėtųjų garstyčių

majonezo

batono

aliejaus

džiovintų bazilikų, raudonėlių ar žolelių mišinio

sūrio

Svogūnus sukapoti nedideliais kubeliais, baltąją poro dalį supjaustyti pusžiedžiais. Keptuvėje įkaitinti šlakelį aliejaus, suberti svogūnus ir porus, juos apibarstyti cukrumi ir vis pamaišant kepti ant silpnos ugnies 10-15 minučių, kol svogūnai visiškai suminkštės ir karamelizuosis. 

Dubenėlyje sumaišyti grūdėtąsias garstyčias, pomidorų padažą ir majonezą (santykis 1:1:1 arba pagal skonį). Mišiniu patepti batono riekelę, ant jos dėti smulkiais gabaliukais suplėšytą vištieną, o tuomet ir karamelizuotus svogūnus. 

Pagardinti sumuštinius džiovintomis žolelėmis, užberti sūrio ir kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje, kol sūris išsilydys.

Valgyti dar šiltus. 

Šaltinis - portalas ji24.lt

---

Gerai, kad iš tiesų laukia atokvėpis. Jau visai greitai. Bus naujų žmonių, naujų įspūdžių ir kitokio - to gerojo nuovargio, kuris apima ištrūkus iš rutinos ir iki nukritimo vaikštant svetimomis gatvėmis.

Tyliai tyliai tą artėjančią savaitę vadinu atostogomis, nes šį kartą planuoju kompiuterį palikti namuose. 

Galbūt mano gerai nuotaikai tiesiog užtektų nors kartą gerai išsimiegoti? Kažkodėl ta nuolatinė prieblandos zona (juk ryte einant į darbą saulė dar tik teka, o grįžtant ji jau būna kone nusileidusi) nepadeda pakankamai pailsėti. O naktimis mane kankina labai spalvoti ir kupini veiksmo sapnai, kuriuos ryte pasakojant prie puodelio arbatos, neįmanoma nešyptelėti.

Nors tiek.

Trupininis obuolių ir cukinijų pyragas

Women are made to be loved, not understood, - netyčia perskaičiau kažkur socialinių tinklų sraute Oskaro Vaildo citatą ir supratau, kad tą turėtų žinoti kiekvienas vyras, bandantis sieti savo gyvenimą su moterimi. Bent mano atveju, nežinia iš kur atsiradusios emocijos dažnai paima viršų, o tada... O vaikyti, tik laikykis.

Tylųjį pyktį ir nepasitenkinimą gyvenimu labiausiai inspiruoja artėjantis gimtadienis. Nesuprantu, kaip kai kurie žmonės gali imti ir tiesiog pamiršti saviškį. Aš, artėjant lapkričiui, visada pradedu kapstytis metų suvestinėje, žiūrėti, ką gero padariau, o ko - ne, ką galiu vadinti savo pasiekimais, o ką - nusivylimais ir pan. Tuomet po šiek tiek savigraužos ir savęs apgailėjimo, atsistoju nuo lovos ir imuosi veiksmų. Šiemet kol kas vis dar esu įvykių peržiūrėjimo stadijoje, kad galėčiau nuspręsti, kurios gyvenimo srities tvarkymo imtis pirmiausia.

O kol sprendžiu rimtus reikalus, reikia suvalgyti ką nors skanaus. Pavyzdžiui, trupininį obuolių ir cukinijų pyragą. Karštas jis labai derėtų su vaniliniais ledais.

Trupininis obuolių ir cukinijų pyragas

Reikės:

Trapiai tešlai:
100 gramų sviesto
2 šaukštų cukraus
kiaušinio trynio
ketvirtadalio šaukštelio kepimo miltelių
2 šaukštų grietinės
žiupsnelio druskos
300 gramų miltų

Įdarui:
200 gramų valytos cukinijos
2 didelių valytų obuolių
pusės indelio kondensuoto pieno
pusės citrinos žievelės

Pagaminti tešlos trupinius: pašildytą sviestą išsukti su cukrumi, druska, kiaušinio tryniu ir grietine. Miltus sumaišyti su kepimo milteliais.  Ant miltų dėti išsuktą sviestą ir trinant tarp pirštų suformuoti trupinius. Juos uždengti ir pastatyti šaltai maždaug pusvalandžiui, kad sukietėtų.

Cukiniją ir obuolius supjaustyti mažais kubeliais, sumaišyti su kondensuotu pienu ir tarkuota citrinos žievele.

Į paruoštą formą suberti pusę tešlos trupinių, uždėti obuolių ir cukinijų įdaro, o tuomet - likusius tešlos trupinius.

Kepti 190 laipsnių kaitrumo orkaitėje apie 25-30 minučių.

Šaltinis - Virtuvės mitų griovėjų žurnalas-albumas "Rudens žaidimai", 2013 Nr. 2

---

Šiemet ir vėl gimimo dienos proga pasidovanoju sau kelionę. Tiksliau, ją man padovanojo universitetas, išsiunčiantis mane į komandiruotę Kopenhagoje. Tiesa, tai nebus Italija su paprastu ir skaniu maistu kiekvienoje kavinukėje, karščio bangomis, leidžiančiomis miegoti atvirais langais, ir daug laisvo laiko, šiek tiek burbant, kad seminarų vedėjai prastai kalba angliškai. Baiminuosi, kad tai bus nekokio oro ir smarkaus taupymo dienos gyvenant devynių kvadratinių metrų kambarėlyje ir maitinantis... Hm, tiesą sakant, nežinau kuo. Bet galbūt darbinga savaitė svečioje šalyje prisidės prie profesinės srities pergalvojimo ir prioritetų perdėliojimo.
To sau ir linkiu.

O ir savo mėgstamiausią vaikystės pasakų veikėją Undinėlę pamatysiu. Ko daugiau reikia gimtadienio proga?

Tik kad kas nors iškeptų skanų tortą ir nereikėtų to daryti pačiai.

Salotos su keptais burokėliais ir pelėsiniu sūriu

Ruduo yra toks metas, kai aš sujautrėju. Nors turbūt geriau sakyti, kad rudenį tiesiog paaštrėja emocijos. Mane lengviau prajuokinti, lengviau pravirkdyti, lengviau paskatinti susimąstyti apie tai, kaip aplinkui klostosi gyvenimo įvykiai. Gaila, kad emocijų pliūpsniai smarkiai vargina ir kelias dienas iš eilės smarkiai džiaugtis nėra taip paprasta, kaip galėtų atrodyti.

Ruduo dar yra toks metas, kai labai lengvai prisikabina visokio plauko bacilos. Jomis, žinoma, ne taip lengva atsikratyti, ypač tuomet, jei negali leisti sau kelias dienas nesikelti iš lovos. Tad per pastarąsias dienas pastebėjau, kad po aštunto arbatos puodelio per dieną man ima svaigti galva...

Prie patarimų, ką daryti peršalus, dažnai rašoma - vartoti daug skysčių, gerai vėdinti kambarius, valgyti lengvą maistą. Tad ta proga prisiminiau salotas iš vasaros. Su keptais burokėliais ir pelėsiniu sūriu.

Reikės:

3-4 didelių burokėlių
šaukšto alyvuogių aliejaus ir žiupsnelio druskos kepimui
pusės stiklinės kuskuso kruopų
3-4 saujų mėgstamų salotų lapų
100 gramų mėlynojo pelėsio sūrio
saujos graikinių riešutų
2 šaukštų alyvuogių aliejaus
2 šaukštelių medaus
2-3 šaukštų citrinos sulčių

Burokėlius nulupti ir supjaustyti skiltelėmis, apšlakstyti alyvuogių aliejumi ir pabarstyti druska. Skilteles berti ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepti apie pusvalandį 200 laipsnių kaitrumo orkaitėje.

Kuskuso kruopas užpilti verdančiu vandeniu, kad gerai jas apsemtų ir uždengus palikti 5 minutėms. Salotas nuplauti, nusausinti ir suplėšyti didesniais gabalais. Tuščioje, gerai įkaitintoje keptuvėje ant vidutinės ugnies šiek tiek paskrudinti graikinius riešutus, kad įgautų atspalvį. Sūrį supjaustyti kubeliais ar sulaužyti mažesniais gabalėliais.

Paruošti užpilą: į dubenėlį supilti alyvuogių aliejų, medų ir citrinos sultis. Plakti šluotele ar šakute, kol padažas sutirštės. Sumaišyti su atvėsusiomis kuskuso kruopomis.

Į dubenį kloti salotų lapus, paskleisti kuskusą, suberti pakepintus burokėlius, pabarstyti graikiniais riešutais ir sudėti pelėsinio sūrio gabaliukus.

Skanaus!

Šaltinis - Vilkyškių pieninės reklaminis lankstinukas, prie kurio prisidėjo Beata.

Mano matematikos mokytoja sakydavo, kad paverkti yra labai sveika - organizmas taip pašalina pavojingus šlakus. Nors iki šiol nežinau, kas per vieni tie šlakai, patarimu vis dar tikiu. Taip pat nujaučiu, kad čia tik dalis tiesos, juk juokas taip pat gali daryti stebuklus. Tačiau pati turiu keistą savybę - kai pradedu smarkiai smarkiai ir nuoširdžiai juoktis po kelių akimirkų tas juokas virsta ašaromis ir netgi kūkčiojimu. Aš tiesiog negaliu nieko su savimi padaryti - taip yra ir viskas. Taip nutinka, kai kutendama artimą žmogų pati juokiuosiu daugiau negu jis, kai matau, kaip mažas šuniukas užpuola tą patį artimą žmogų, gulintį ant grindų, ir bando ne tik jį užlaižyti, bet ir sukramtyti jo ausį, kai pati esu smarkiai kutenama...

Taip ir supuosi emocijų sūpynėse.

Ruduo.